infa.lt

Šiandien spaudos konferencijoje Seimo narys Rimantas Jonas Dagys išryškino, dėl kokių priežasčių pastaruoju metu išgirdome atvejų apie vaikų teisių apsaugos tarnybų sprendimus paimti vaikus iš šeimų. Pasak parlamentaro, klausimas apima du skirtingus požiūrius: kai susiduria šeima su prigimtinėmis teisėmis ir valdininkai, kurie mano, kad jie geriau gali auklėti vaikus nei šeimos.

„Manau, kad tarp valdininkų yra daugiau asmenų, kuriais mes nepasitikime, nei šeimų, kuriomis nepasitikime. Todėl privalome atsakyti į klausimą be išsisukinėjimų – valstybė pasitiki šeimomis ar ne? Tik tuomet galime spręsti kitas problemas ir pradėti gryninti Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymą, atsisakant valdininkišką mentalitetą įteisinančių nuostatų, kurios atsirado kaip mėginimas suderinti du vienas kitą paneigiančius požiūrius“, – pažymėjo R. J. Dagys.

Seimo narys spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymą reikia taisyti pirmiausia akcentuojant pasitikėjimą šeima, kaip to reikalauja šalies Konstitucija. Nes priešingu atveju negalime net prisiliesti prie įstatymo tobulinimo. Tai būtų atspirties taškas tolesniam darbui.

Parlamentaras pritartų įstatymo pataisoms, kuriose būtų aiškiai numatyta, kad vaiko atėmimas iš tėvų yra išimtinė bausmė. Ji gali būti taikoma tik esant realiai grėsmei vaiko gyvybei, sveikatai ar tik tada, kai tėvai ilgą laiką piktybiškai nesirūpina vaiku. Būtina sukonkretinti arba atsisakyti subjektyviai interpretuojamų smurto apibrėžimų: „vaiko teisės į identiškumą“, „vaiko normaliai raidai būtinos veiklos trikdymas“, „gąsdinimas“, „emocinių poreikių netenkinimas“ ir t.t.

Turi būti įteisintos ne tik vaiko teisės, bet ir pareigos. Sugriežtinta pareigūnų atsakomybė už jų neteisėtus veiksmus kaip ir asmenų atsakomybė už melagingus skundus dėl vaiko nepriežiūros. R. J. Dagio nuomone, įstatyme turėtų būti atsisakyta praktiškai neįgyvendinamų prievolių kiekvieniems tėvams, pavyzdžiui, „nė minutei nepalikti vaikų vienų be priežiūros“. Turi būti žymiai pakelti reikalavimai vaikų teisių pareigūnų kvalifikacijai, jų nepriekaištingai reputacijai, kaip ir kvalifikaciniai reikalavimai laikiniesiems globėjams.

Nustatytas terminas, kiek maksimaliai gali būti taikomas vaiko atėmimas ir pati atėmimo sankcija turi būti svarstomas teisme dalyvaujant tėvams. Paimtas vaikas pirmiausia turėtų būti perduotas artimiesiems, bet ne laikiniems globėjams.

„Valstybė turi padėti – tikrąja šio žodžio prasme – auginti vaikus, o ne imtis represinių priemonių“, – pabrėžė Seimo narys.

Pasak, R. J. Dagio, jei nebūtume priėmę tokio įstatymo, grėstų dar didesnė valdininkų savivalė, nes jiems būtų atrištos laisvos rankos elgtis kaip nori, nes kiti norminiai aktai neapsaugo mūsų šeimų kritiniais atvejais. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas atsirado, kad valdininkai jo nuostatas išmintingai įgyvendintų, tačiau akivaizdu, kad įstatymą dar reikia tobulinti.

Pasak Seimo nario, šį trečiadienį Seimo Šeimos ir vaiko gerovės pakomitetis rengia klausymus, kuriuose tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek Seimo ir Vyriausybės institucijos teiks savo siūlymus, kurie maždaug per dvi savaites bus išgryninti į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektus.