infa.lt

Srž. A. Čemerkos nuotraukoje – Jungtinėms ekpedicinėms pajėgoms priskirti Algirdo bataliono kariai pratybose Jungtinėje Karalystėje | KAM

Įgyvendindama tarptautinius įsipareigojimus Lietuva ir ateinančiais metais įsipareigojo siųsti NATO greitojo reagavimo pajėgoms (angl. santr. NRF), Jungtinės Karalystės vadovaujamoms Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms (angl. santr. JEF) priskirtus Lietuvos karinius vienetus ir NATO ir ES karinėse vadavietėse tarnaujančius Lietuvos karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus į tarptautines operacijas.

Tai numatyta lapkričio 6 d. LR Seimo priimtame nutarime dėl maksimalaus karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, kurie priskirti NATO greitojo reagavimo pajėgoms ar atlieka tarnybą NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse, taip pat Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose skaičiaus 2019-2020 metams.

Remiantis šiuo nutarimu, 2019 metais NATO greitojo reagavimo pajėgoms numatoma skirti iki 390 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, o tarnauti NATO/ES vadavietėse – iki 130 asmenų. Bendras karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius sieks iki 520. Planuojama, kad 2019 m. NATO greitojo reagavimo pajėgoms bus priskirti sekliųjų vandenų išminavimo grupė, išminavimo laivas, specialiųjų operacijų užduoties grupė, pėstininkų kuopa, štabo karininkai, karo medikai, išminavimo būrys, judėjimo kontrolės grupė, vandens valymo vienetas, karo policijos būrys, nacionalinės paramos elementas, kt.

2020 metais šis skaičius didės ir išaugs iki 670. Iš šio skaičiaus NATO greitojo reagavimo pajėgoms numatoma skirti iki 540 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, o tarnauti NATO/ES vadavietėse – iki 130 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. 2020 m. planuojama, kad NATO greitojo reagavimo pajėgose budės štabo ir aprūpinimo laivas, specialiųjų operacijų užduoties grupė, dvi pėstininkų kuopos (viena iš jų Baltijos bataliono, BALTBAT sudėtyje), štabo karininkai, cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės apsaugos būrys, priešakinė taktinė kuro įpylimo grupė, judėjimo kontrolės grupė, vandens valymo vienetas, karo medikai, kt. nacionalinės paramos elementas.

2019–2020 m. Jungtinės Karalystės vadovaujamoms Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms bus priskirta pėstininkų kuopa – iki 190 karių.

2018 m. gruodžio 31 d. baigiančiame galioti Seimo nutarime numatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 d. gruodžio 31 d. gali būti siunčiama iki 490, o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – iki 500 Lietuvos karių dalyvauti tarptautinėse operacijose.

Priimtas Seimo nutarimas sudarys sąlygas Lietuvai tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimus Aljansui ir ES ir prireikus siųsti į tarptautinę operaciją NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskirtus Lietuvos karinius vienetus, taip pat Lietuvos karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus, atliekančius tarnybą NATO ir ES karinėse vadavietėse, iš karto priėmus atitinkamą Šiaurės Atlanto Tarybos arba ES Tarybos sprendimą.

Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirti Lietuvos kariuomenės vienetai į tarptautines operacijas būtų siunčiami dalyvauti JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pagrindu vykdomose, NATO ar ES tarptautinėse operacijose ar tarptautinėse operacijose, vykstančiose NATO ir ES valstybių narių teritorijose tik kai dėl to sprendimą priimtų Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms vadovaujanti šalis – Jungtinė Karalystė, pasikonsultavusi su kitomis šioms pajėgoms indėlį skiriančių šalių bendru sutarimu.

NATO greitojo reagavimo pajėgos formuojamos iš Aljanso valstybių narių priskirtų pajėgų, kurias NATO ekspertai atrenka pagal pasirengimo lygį ir poreikį. NATO greitojo reagavimo pajėgos pagal parengties laiką skirstomos į ypač greito reagavimo pajėgas (angl. The Very High Readiness Joint Task Force, VJTF) ir pradinę ateinančių pajėgų grupę. Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Turkijos pajėgos sudaro NATO ypač greito reagavimo pajėgų pagrindą. Vienos NATO greitojo reagavimo pajėgų pamainos budėjimo laikas – 12 mėnesių. Tuo laikotarpiu Šiaurės Atlanto Tarybai priėmus atitinkamą sprendimą, priskirtos NATO valstybių narių pajėgos gali būti pasiųstos dalyvauti tarptautinėje operacijoje.

Srž. A. Čemerkos nuotraukoje – Jungtinėms ekpedicinėms pajėgoms priskirti Algirdo bataliono kariai pratybose Jungtinėje Karalystėje