Misūris pirmoji JAV valstija, kurioje oficialiai uždrausta išaugintą laboratorijose mėsą vadinti įprastu terminu.
Įstatymas klasifikuojantis produktus buvo priimtas įstatymo leidėjų tam, kad nuo konkurencijos iš laboratorijose išauginamų baltyminių analogų pusės būtų apginti natūralios mėsos produkcijos pardavėjai.
Įstatymo projektas buvo priimtas palaikant abiem partijoms ir galutinai pravedė skiriamąją ribą tarp mėsos, gaunamos iš fermose auginamų gyvulių ar vištų ir kompanijų, didinančių apsukas dirbtinių pakaitalų gamyboje, tokių kaip Memphis Meat, Beyond Meat, Just, Impossible Foods ar Beyond Burger.
Šių metų pradžioje, su pasiūlymu suteikti apibrėžimą sąvokai „mėsa“ kreipėsi amerikiečių gyvulių augintojų Asociacija (USCA). Jie pajuto grėsmę iš dirbtinių pakaitalų gamintojų pusės, tvirtinančių, jog jų produktas skoniu nesiskiria nuo tikro, tačiau nereikalauja auginti o po to žudyti gyvulius. Atsakydama į tai USCA pasiūlė žemės ūkio Ministerijai vadinti „mėsa“ ir „jautiena“ tik produkciją, kuri gaunama iš gyvulių, kurie buvo pagimdyti, išauginti ir papjauti tradiciniu būdu.
Diskusijos apie tai, ką galima vadinti mėsa būdingos ne tik Jungtinėms Valstijoms. Balandžio mėnesį Prancūzija priėmė įstatymo pataisą, draudžiančią ant vegetariškų produktų etikečių tokius terminus kaip „mėsa“, „dešrelės“, „burgeriai“, „faršas“ ir panašius pavadinimus. To paties buvo imtasi ir pieno produktų atžvilgiu.
„Mūsų produktai turi būti apibrėžti teisingai: terminus „sūris“ arba „kepsnys“ reikia palikti gyvulinės kilmės produktams“, – parašė Twitter socialiniame tinkle parlamento narys Jean-Baptiste Moreau.
Tas pats klausimas kyla Australijos vyriausybės darbotvarkėje – šalyje, kur tradiciškai yra išvystyta gyvulininkystė. Neseniai Tarybos stambių raguočių klausimais vykdomoji direktorė Margo Andrae pareiškė: „Dirbtinės mėsos gamintojus labai vilioja galimybė vadinti savo produkciją mėsa, bet aš įsitikinusi, jog ją reikia vadinti savu vardu: išaugintu laboratorijoje baltymu“.
Atsakydamos laboratorijos suformavo ląstelinės agrokultūros Bendriją (CAS) tam, kad lobuotų savo interesus. Organizacija skirta skatinti perėjimą prie taip vadinamos „post-gyvulinės ekonomikos“, rašo New Atlas.
CAS įkūrė Harvardo mokslininkas Kristopher Gasteratos, o jo konsultacinėje taryboje posėdžiauja etikas Peter Singer, genetikas George Church ir maisto futuristas Rosie Bosworth. Jie siūlo vadinti išaugintą laboratorijoje baltymą „švaria mėsa“.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis