infa.lt

Žmogaus gynybinė sistema [2]

Žmogaus gynybinė sistema [2]

spalio 22
05:00 2018
Sustabdytas judesys

nuotrauka: © Arvydo Daunio

tęsinys, pirma dalis čia

Liaudyje labai populiarus posakis : „Visos ligos nuo nervų“. Ir šiame posakyje yra daug tiesos. Didelės dalies ligų pradžia – stresas. Stresas trumpina mūsų gyvenimą. Organizmui dažnas stresų pasikartojimas yra labai kenksmingas. Stresas yra ne tik neigiamos emocijos, bet ir… teigiamos – jei žmogų ištinka didelis staigus džiugesys , jo organizme vyksta tokie patys procesai, kaip ir neigiamo faktoriaus poveikio atveju. Pastabieji šį dėsningumą jau bus gyvenime užfiksavę. Šis straipsnis ir yra apie tai, kas vyksta organizme streso metu.

Įdėmiai perskaitę, galėsite rasti atsakymą kodėl didėja cholesterolio kiekis streso metu, kuo bloga yra ilgalaikė savęs graužatis, koks jos veikimo mechanizmas, koks tikrasis depresijos susidarymo mechanizmas.

Organizme, kaip atsakymas į aplinkos besikeičiančias sąlygas, reikalaujančias organizmo darbingumo padidėjimo, kyla visa eilė stereotipinių prisitaikymo reakcijų, nukreiptų organizmo apsaugos realizavimui. Šių apsauginių reakcijų visumą žinomas fiziologas Hansas Selje (Hans Selye) pavadino adaptaciniu (prisitaikančiu) sindromu arba stresu.
Aplinkos temperatūros pokyčiai, badas arba troškulys, infekcija ar trauma, kraujo netekimas ar fizinė įtampa, emocinė įtampa ar dehidratacija – visa tai sukelia visą eilę pasikeitimų organizme, kurie apsijungia vienu išsireiškimu – „stresinė reakcija“.

Organizmas šiais atvejais visai nesidomi detalėmis – jam visai nesvarbu išvardintų faktorių ypatybės, o tiesiog reaguoja į pažeidžiantį faktorių kaip į streso šaltinį. Organizmo reakcija visada yra stereotipinė ir todėl jis gali iškart reaguoti į nesvarbu kokios kilmės dirgiklį tokiu pačiu veiksmu. Organizmo reakcija į stresą yra puikus sargas, nes reaguoja be sąmonės dalyvavimo – besąlyginiai refleksai, veikiami skausmo ar vidinės terpės sudėties pasikeitimo (pavyzdžiui, kraujuojant, kritus cukraus lygiui kraujyje badaujant ir t.t.), garantuoja automatinį adaptacijos mechanizmo įsijungimą.

Jeigu pašalinsime gyvūnui antinksčius – dirbtinai pažeisime adaptacinę sistemą, tai susilauksime labai sunkių pasekmių. Antinksčiai yra endokrininė liauka, be kurios negali įvykti reakcija į stresą. Jeigu liauka pašalinta, tai tam, kad palaikyti gyvybę net ir idealiose organizmui sąlygose, būtina pastoviai leisti antinksčių hormonus, bet kai tik įvyks stresinė situacija, šių hormonų dozė turi būti stipriai padidinta, nes kitaip gyvūnas žus dėl apsaugos sistemos nepakankamumo.

Ir visgi organizmas dažnai brangiai sumoka už savo šį sugebėjimą gintis prisitaikymo būdu. Didelė grupė ligų, vadinamų adaptacijos ligomis, kyla būtent streso sąlygomis. Kodėl?

Tarkim, kad jūs pastebėjote jums pavojingą reiškinį ar individą. Jūsų jutimai signalizuoja centrinei nervų sistemai, kad pavojus arti. Gal būt bus kova ir būtinas pasiruošimas jai. Situaciją įvertina jūsų galvos smegenų žievė, bet pats vertinimo pobūdis – jausminis. Būtent emocija ir yra vienas iš stipriausių mobilizuojančių faktorių. Kuo stipresnė emocija, tuo organizmas bus labiau išvestas iš pusiausvyros, tuo labiau sutriks nusistovėjęs organizmo metabolizmas. Tai pasiruošimo gynybai fazė. Emocija priverčia kūną pasiruošti judesiui. Jūsų organizmas kiekvieną stresą supranta tik kaip kovą ir įsijungia visi tam atvejui numatyti organizmo mechanizmai.

Tuo pat metu hipotaliamas siunčia signalus vegetatyvinei nervų sistemai – tai jo daliai, kuri valdo vidaus organus. Toks signalas per sekundės dalis pasiekia jūsų antinksčius ir jie išmeta į kraują savo hormoną – adrenaliną.

Tai matosi ir kūno išorėje: adrenalinas sukelia specialių odos raumenų susitraukimą ir jūsų kūnas nueina pagaugais – plaukeliai ant kūno pasišiaušia. Išmestas į kraują adrenalinas praplečia širdies, smegenų ir plaučių kraujagysles, ir priešingai – susiaurina odos ir vidaus organų kraujagysles, ypač virškinimo organų, ko pasėkoje įvyksta kraujo persiskirstymas, naudingas kovai. Sustiprėja širdies veikla, pakyla arterinis spaudimas.



Visai šiai veiklai reikalinga energija ir adrenalinas mobilizuoja abu energijos šaltinius: iš riebalinių atsargų – riebiąsias rūgštis, iš kepenų – gliukozę. Tuo pačiu pagerėja raumeninių audinių ir širdies mityba. Visa tai kartu paėmus – odos kraujagyslių susiaurėjimas, riebiųjų rūgščių ir gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje, lengvas drebulys – šiek tiek pakelia kūno temperatūrą – tam, kad geriau vyktų cheminės reakcijos. Tai primena sportininko apšilimą prieš startą ir įvyksta jis per kelias sekundes.

Galų gale, adrenalinas stipriai padidina širdies galimybes įsisavinti deguonį. Ši žmogaus apsauginė reakcija gali tapti labai pavojinga. Toks širdies greitas deguonies iš kraujo savinimasis, esant neigiamoms emocijoms, laikinai gali sukelti deguonies badą, kuris kartais baigiasi širdies nepakankamumu arba net infarktu. Bet esant normaliai stresinei reakcijai, adrenalinas suirdamas, stimuliuoja tolimesnį antistresinės apsaugos vystymąsi.

Tuo tarpu hipotaliame pasikeičia tarpininkų – neuromediatorių koncentracija. Šių medžiagų eikvojimas streso metu padidėja – jie aktyvavo hipotaliamo centrus, kurie kontroliuoja kortikotropino, augimo hormono ir prolaktino išsiskyrimą iš hipofizio. Šie hormonai sugeba mobilizuoti riebiąsias rūgštis iš riebalinių atsargų. Tokia įtaka energetiškai yra būtina, tačiau ilgalaikiai naudoti tam adrenaliną negalima: labai jau stiprią vegetatyvinę audrą sukelia šis hormonas. Jeigu situacija, sukėlusi stresą, ne trumpalaikė, tai reikalingas persijungimas į solidesnę energetinę bazę, ką ir užtikrina riebalus mobilizuojantys hipofizio hormonai – kortikotropinas, augimo hormonas, lipotropinas ir prolaktinas. Iš riebalinių atsargų šie hormonai ima riebiąsias rūgštis, kurios užtikrina širdžiai 6 kartus daugiau energijos, negu gliukozė.

Hipotaliamo hormonai, įtraukdami į stresinę reakciją hipofizio hormoną kortikotropiną, kuris dalyvauja antinksčių žievės veiklos reguliavime, sustiprina antistresinę apsaugą ir kitu būdu. Ši endokrininė liauka – antinksčių žievė – visada aktyvuojasi, kai reikalinga apsauga. Pradžioje hipotaliamusas grynai nerviniais impulsais aktyvuoja šerdinį antinksčių sluoksnį ir to pasekoje išsiskiria adrenalinas. Po to kortikotropinas stimuliuoja iš antinksčių žievės apsauginių hormonų (pagrindinis iš jų kortizolis) išsiskyrimą. Kortizolis turi daug tokių pačių savybių, kaip ir adrenalinas, tačiau jo veikimo laikas daug ilgesnis. Vyksta tartum antrasis signalo formavimas – pradžioje iš nervinio į hormoninį (adrenalino išmetimas kaip atsakas į hipotaliamo aktyvaciją), o po to stipraus hormoninio atsako į ilgalaikę endokrininę apsauginę reakciją.

Būtent kortizolis (ypač derinyje su augimo hormonu) blokuoja gliukozės įsisavinimą raumeniniame audinyje. TAI LABAI SVARBU: raumenys sėkmingai naudoja riebiąsias rūgštis, o nervinėms ląstelėms reikalinga gliukozė – pagrindinis kuras, kurias savinasi nervinės ląstelės. Be to, kortizolis dar vienu būdu įtakoja „kuro“ perskirstymą – jis aktyvuoja baltymo vertimą gliukoze. Tai labai svarbu, nes streso metu jūs nesimaitinate, o rezervinio cukraus – glikogeno organizme yra ribotas kiekis.(Reikia pažymėti, kad būtent todėl, išsiskiriant dideliam kiekiui kortizolio dėl stipraus emocinio poveikio – tiek teigiamo, tiek neigiamo, žmogui gali išsivystyti net laikinas diabetas dėl nesugebėjimo savintis greitai susidarančio cukraus. Jei žmogus turi polinkį į diabetą, ilgalaikis stresas gali baigtis chronišku diabetu)

Reikia pažymėti dar vieną svarbią aplinkybę. Baltymai yra ląstelių struktūriniai ir funkciniai elementai, todėl ląstelinių baltymų vertimas į cukrų organizmui yra labai nenaudingas. Todėl, jei tenka organizmui sudėtingus baltymus versti į cukrų ir deginti kaip kurą, tai organizmas stengiasi imti juos iš tokių audinių, kurie greitai atsinaujina ir svarbiausia – organizme neatlieka struktūrinės funkcijos ir tokio audinio masės sumažėjimas organizmui nėra toks žalojantis. Toks audinys yra limfocitai kurie yra susikaupę limfinėse liaukose ir kituose limfoidiniuose audiniuose – blužnyje, kaulų čiulpuose ir užkrūčio liaukoje (thymus lot.) – svarbiausiame ląstelinio imuniteto organe.

Daugelis žinote, kad po ilgo ir stipraus jaudulio lengva susirgti „peršalimo“ arba virusine liga. Atrodo kas gi čia bendro tarp jaudulio ir polinkio į infekcinį susirgimą? Tas tarpusavio ryšys pagimdytas poreikio naudoti limfocitus organizmo energetiniams poreikiams streso metu.

Tačiau streso metu visos šios svarbios organizmui „plonybės“ nueina į antrą planą, nes tuo momentu svarbiausia – aprūpinimas energija. Audiniams turi būti greitai pristatytas papildomas kiekis maitinančių medžiagų ir hipotaliamas siunčia impulsus į širdies ir kraujagyslių nervus, kurie valdo vidaus organų ir kraujagyslių susitraukimą, susiaurėjimą. Dar labiau susiaurėja vidaus organų kraujagyslės, sustiprėja širdies veikla, pakyla kraujo spaudimas ir pagreitėja kraujotaka.

Štai dėl ko ilgalaikės emocijos ypatingai pavojingos hipertonikams. Tuo pačiu adrenalinas, augimo hormonas, riebiosios rūgštys, cholesterolis, kortizolis ir t.t. – visi faktoriai, kurie nuosekliai buvo įtraukti į stresinės reakcijos aprūpinimą, didina kraujo krešamumą ir tuo padeda išvengti kraujo netekimo, esant traumai. (Bet šis apsauginis mechanizmas tuo pačiu gali emocinio susijaudinimo metu tapti trombozės ir širdies infarkto priežastimi.)

Apsauginės reakcijos procese, viskas, kas gali trukdyti, turi būti užblokuota. Todėl antinksčių žievės hormonas – kortizolis kritiniu organizmui momentu ne tik tarnauja aprūpinimui energija, skatindamas angliavandenių sintezę iš baltymų, ne tik slopina ląstelinio imuniteto reakcijas, bet ir turi savybę slopinti uždegimą, tuo pačiu mažinant žaizdos dydį traumos atveju. (Būtent dėl to šiuolaikinėje medicinoje kortizolis ir jo dariniai plačiai naudojami uždegimams slopinti įvairių ligų atveju – nuo akių ligų iki miokarditų.)

Bet jeigu audinių pažeidimas visgi didelis, tai dalis baltymų iš traumuotos vietos, patenkantys į kraujotaką, pasiekia imuninę sistemą, ir veikdami ją, kaip veikia ir „svetimi“ baltymai iš mikrobų, imunizuoja prieš savo audinius. Šiuo atveju imuniteto antikūnai, prasiskverbdami į audinius, gali juos pažeisti. Tai gresia autoimuninėmis ligomis, kurios vystosi pagal tuos pačius dėsnius , kaip ir nesuderinamumas organų persodinimo atveju. Todėl ta aplinkybė, kad kortizolis aprūpino organizmą energija streso atveju, ardydamas limfocitus, sumažina imunitetą streso atveju, sumažina imunizacijos galimybę prieš savo audinius. (Dėl šios priežasties kortizolis plačiai naudojamas imuniteto slopinimui alergijų atveju.)

Kortizolis ir jo gamybos reguliatorius hipofizio hormonas – kortikotropinas, o taip pat prolaktinas turi savybę slopinti hipotaliamuso „lytinio centro“ aktyvumą. Toks elgesys yra biologiškai tikslingas: kol stresas nesibaigęs, jo rezultatai neaiškūs, o sužeistas individas daugintis neturi. (Dėl šios priežasties moterims neigiamos emocijos kartais sutrikdo menstruacinį ciklą, o vyrams sumažėja potencija.)

Stresas, šalindamas visa, kas nereikalinga, slopina ir apetitą. Hipotaliamo apetito centras emocinio susijaudinimo metu yra slopinamas, kaip slopinama ir virškinimo sistemos veikla – kovoje už išlikimą maistas ir jo įsisavinimas nėra aktualu. (Dėl šios priežasties streso metu išdžiūsta burna.)

Bet štai stresas baigiasi, sunaudotas didelis kiekis energijos ir prasideda atsistatymas.Hipotaliamas, per jame esantį termoreguliacijos centrą, padidina šilumos atidavimą. Išsiplečia kraujagyslės, padidėja prakaito išsiskyrimas – visa tai saugo organizmą nuo perkaitimo, kuris vyksta dėl didelio kiekio riebiųjų rūgščių ir gliukozės „degimo“ streso metu.

Riebiųjų rūgščių perteklius, kurių intensyvi mobilizacija vyko streso metu energijai gauti, atsistatymo periode tampa žaliava cholesterolio gamybai. Ši aplinkybė turi labai didelę reikšmę, nes atsistatymo periode reikės gydyti žaizdas ir vyks ląstelių dalijimasis. Kiekvienai naujai ląstelei bus reikalingas apvalkalas – membrana, kurios sudėtyje yra daug cholesterolio.

Taigi, kaip jau supratote ( o gal ir ne, jei skaitėte neįdėmiai), streso metu metabolizmas nukrypsta į riebiųjų rūgščių intensyvų naudojimą – energijai gauti ir gliukozei išsaugoti bei atstatyti. Šis metabolizmo nukrypimas slopina imunitetą ir didina kraujo krešumą, o po to didina cholesterolio gamybą.

VISI ŠIE POKYČIAI VYKSTA KIEKVIENO EMOCINIO STRESO METU.

Pavyzdžiui studentams, sesijos metu, kraujyje padidėja cholesterolio kiekis. Bet juk gyvenimas verčia laikyti egzaminus ne tik universitetinių studijų atveju. Mes egzaminus laikome kasdien – kuo sudėtingesnis mūsų gyvenimas, tuo daugiau egzaminų mes turime išlaikyti. Dažni ir ilgalaikiai susijaudinimai formuoja bereikalingą apsauginę reakciją, kurios viena iš išdavų – aterosklerozė.

Bet visos neigiamos streso pasekmės tolimesnėje ateityje, o iš kart po streso, viskas kas vyksta atsistatymo periodo metu – organizmui naudinga. Ypatingas antidiuretinis hormonas tiesiai iš hipotaliamo pakliūna į hipofizį, iš jo į kraują, taip pristabdydamas vandens išskyrimą inkstuose ir tuo padėdamas kompensuoti kraujo netekimą (traumos atveju). Sustiprėja, hipotaliamo prieš tai užblokuota, skydliaukės veikla, kurios hormonai reikalingi pažeistų audinių atstatymui – hipotaliamas atsistatymo periode skydliaukės veiklą ima stimuliuoti. Gęsta kortizolio išsiskyrimas ir atsistato baltymų sintezė, kuri buvo anksčiau užblokuota – baltymai buvo verčiami į angliavandenius.
Taip laipsniškai, etapas po etapo, apsaugos mechanizmas reguliuojamas per hipotaliamą, o po to ir organizmo atstatymas, jei pažeidimas nebuvo mirtinas.

Taip reakcija į stresą apsaugo mūsų organizmą nuo galimo ar esamo žalingo poveikio. Prisiminkim trumpai kaip viskas vyko: kraujyje padaugėjo hormonų adrenalino, augimo hormono, prolaktino, kortikotropino, kortizolio; didėjo kraujyje medžiagų, kurios duoda energiją, koncentracija – riebiųjų rūgščių, gliukozės; padidėjo cholesterolio kiekis, kraujo krešamumas, pakilo kraujo spaudimas ir t.t. Visa tai reiškia nukrypimą nuo vidinės terpės pastovumo dėsnio, dėsnio, kurio laikymasis, kaip ir organizmo gynyba, yra reikalinga gyvybei palaikyti.

Tačiau mes žinome, kad, veikiant kibernetiniams reguliacijos mechanizmams, homeostatinės sistemos siekia išlaikyti pusiausvyrą arba stengiasi atstatyti tvarką ir stabilumą. Todėl visai logiška būtų paklausti: kaip visos tos stresinės situacijos metu gali būti toks organizmo vidinės terpės nukrypimas?

Iš tikro, jei padidėja kraujyje kokio nors hormono, pavyzdžiui kortizolio, tai jis, pagal neigiamo grįžtamo ryšio mechanizmo veikimo principą, turėtų pristabdyti savo reguliatoriaus išsiskyrimą, šiuo atveju hipofizio hormono kortikotropino, ir kortizolio išsiskyrimas, nestimuliuojamas kortikotropino, turėtų sumažėti iki normos – iki ribų, apibrėžtų homeostazės dėsnio. Bet to neįvyksta ir kraujyje streso metu kortizolio išlieka padidintas kiekis, tuo pačiu sukurdamas antistresinį mechanizmą. Kodėl taip atsitinka?



Kiekvienas hormonas reguliatorius turi savo darbinį faktorių, kuris kylant koncentracijai kraujyje mažina reguliatoriaus aktyvumą. Kortikotropino išsiskyrimą turėtų slopinti kortizolio išsiskyrimo padidėjimas; augimo hormono ir prolaktino – cukraus ir riebiųjų rūgščių padidėjimas kraujyje. Ir visgi kraujyje vienu metu yra didelis kiekis ir hormonų- reguliatorių, ir darbinių hormonų bei energetinių substratų.

H.Selje, aiškindamas apie hipofizio aktyvumo padidėjimą streso metu, o po to ir apie hipotaliamo, neatkreipė dėmesio, kad hipofizio-hipotaliamo komplekso aktyvumo padidėjimas negali egzistuoti ilgai, jei neįvyks hipotaliamo jautrumo slenksčio padidėjimas į slopinančius periferinius signalus. Kitais žodžiais tariant, jei neįsijungs mechanizmas, garantuojantis homeostazės nukrypimo dėsnio veikimą.

Hipotaliamo jautrumo slenksčio padidinimo mechanizmo fiziologinė reikšmė labai didelė. Jei jo nebūtų, stresinė prisitaikymo reakcija būtų visada trumpalaikė, ji veiktų tik tiek laiko, kad suveiktų neigiamo grįžtamo ryšio mechanizmas ir sistema sugrįžtų į pusiausvyrą. O šito, kaip mes žinome, neįvyksta. Reiškia streso metu vyksta hipotaliamo jautrumo slenksčio padidėjimas. Būtent šitas mechanizmas ir nusako organizmo vystymosi , senėjimo reguliavimo mechanizmą ir natūralios mirties reguliavimo tipą. (Apie tai bus kitame straipsnyje)

Tuo galima daug ką paaiškinti streso ir ligų santykiuose. Stresas sukelia tokius pačius pokyčius, kokie vyksta ir senstant. Cukraus, riebiųjų rūgščių, cholesterino kiekis kraujyje auga. Tai reiškia, kad energetinės homeostazės sistemoje įvyko hipotaliamo jautrumo slenksčio padidėjimas; didelis antinksčių žievės hormono kiekis streso metu rodo, kad įvyko hipotaliamo jautrumo slenksčio padidėjimas ir adaptacinės fazės homeostazėje.

Kitaip sakant, tai, kad aukštesnieji gyvūnai yra apdovanoti pačiais aukščiausiais sugebėjimais gintis nuo streso, reikia dėkoti sudėtingų homeostatinių sistemų pasirodymui gyvosios gamtos evoliucijos procese, kurių viršūnę vainikuoja hipotaliaminiai procesai. Sukurti būtinus nukrypimus kovai su stresu galima tik padidinant hipotaliamo jautrumo slenkstį – dėka to mechanizmo, kuris yra organizmo vystymosi, senėjimo ir senatvinių ligų mechanizmo pagrindas (apie tai kitame straipsnyje). Tuo pačiu, gindamasis nuo išorinių mirties priežasčių, organizmas tai daro ne tik adaptacijos ligų sąskaita, bet ir spartina natūralų senėjimo procesą. Štai tokiu būdu negandos ir rūpesčiai trumpina mums gyvenimą.

Belieka pridurti, kad, kai jūs pastebite gresiantį pavojų, signalai, įvertinantys šį įvykį, iš centrinės nervų sistemos besiveržiantys į limbinę sistemą ir hipotaliamą, aktyvuoja jos veiklą. Bet bet kokia veikla nervinių ląstelių sistemoje eikvoja tarpininkus – nervinių impulsų mediatorius. Visa vegetatyvinė sistema padalinta į dvi priešingas viena kitai stovyklas – simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemas. Ryšium su tuo yra ir dvi grupės tarpininkų mediatorių – sąlyginai jos vadinamos S ir P

Simpatiniai mediatoriai S yra: dopaminas ir noradrenalinas – medžiagos struktūriškai labai panašios į stresinį hormoną adrenaliną; grupės P mediatorius sudaro serotoninas ir artimi jam junginiai – indolaminai; grupės S ir P mediatoriai sintetinami iš amino rūgščių – atitinkamai tirozino ir triptofano. Šių mediatorių koncentracijos sumažėjimas streso metu dėl padidinto jų sunaudojimo ir yra hipotaliamo jautrumo slenksčio didėjimo priežastis. Jei yra ilgalaikis stresas, tai mediatorių kiekio sumažėjimas yra labai ryškus ir sukelia – psichinę depresiją.

Žinome, kad didelį emocinį susijaudinimą dažniausiai keičia apatija. Tai požymis, kad yra išnaudotas neuromeditorių limitas, tai perspėjimas, kad būtina ramybė – teisingam atsistatymo periodo vyksmui.

Neuromediatorių normalizavimosi greitis priklauso nuo įgimto nervų sistemos stiprumo, tai yra – nuo genetikos. Taip pat jis priklauso ir nuo organizmo metabolizmo ypatumų.

Neuromediatoriai atsistato, savireguliacijos mechanizmas suveikia ir sistema sugrįžta į stabilią būseną. Tik hipotaliamo jautrumo slenkstis lieka pakitęs – kuo toliau link amžinosios šviesos, tuo jo kitimo galimybės mažėja, kol vieną dieną nepradėsime gyventi ištisiniame chroniškame strese. Laikas ir senatvė – tai pastovus stresas.

Mąstantys, perskaitę šį straipsnelį, turėjo suprasti, kodėl pavojinga gydytis kai kuriais hormonais – neatsargus jų naudojimas didina minėtąjį hipotaliamo jautrumo slenkstį.

Yra tiesos liaudiškame posakyje „neimk į galvą – imk į burną“. Kartais 50 gramų konjako ar 100 gramų sauso vyno tikrai gali pagelbėti ilgalaikiuose stresuose – duoti atostogas šiam nepageidaujamam procesui, o netikėto streso atveju – jį sušvelninti.

Mūsų negalavimų ir senėjimo priežastis dažniausiai glūdi ne pačiuose aplinkos faktoriuose, bet mūsų reakcijoje į juos.

šaltinis: homosanitus.lt

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Ar pritartumėte tam, kad homoseksualios poros galėtų tuoktis Lietuvoje?

Ar pritartumėte homoseksualų santuokoms Lietuvoje?

Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Mindaugas Šerna. Kas sieja pedofilijos bylą, „Matuko reformą“ ir kauniečių šeimos istoriją, arba Kas mus kvailina?

Mindaugas Šerna. Kas sieja pedofilijos bylą, „Matuko reformą“ ir kauniečių šeimos istoriją, arba Kas mus kvailina?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ministras E. Misiūnas teigia, jog Rusija Interpolą gali panaudoti susidorojimui su Lietuvos pareigūnais

Ministras E. Misiūnas teigia, jog Rusija Interpolą gali panaudoti susidorojimui su Lietuvos pareigūnais

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Dešimt pagrindinių idėjų apie mūsų sėkmės prigimtį

Dešimt pagrindinių idėjų apie mūsų sėkmės prigimtį

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Aušra Stančikienė:  Viešas laiškas Dovilei Šakalienei

Aušra Stančikienė: Viešas laiškas Dovilei Šakalienei

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Budeliai daug uždirbdavo, būdavo atleidžiami nuo atsakomybės galvoti ir… slepiami nuo visuomenės

Budeliai daug uždirbdavo, būdavo atleidžiami nuo atsakomybės galvoti ir… slepiami nuo visuomenės

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    „Ingridos reiškinys – tai yra vilties reiškinys“, – tvirtina Andrius Kubilius

„Ingridos reiškinys – tai yra vilties reiškinys“, – tvirtina Andrius Kubilius

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Dokumentinis filmas „Karas prieš vaikus“ – apie vaikų seksualizaciją ir ko tuo siekiama

Lidžita Kolosauskaitė. Dokumentinis filmas „Karas prieš vaikus“ – apie vaikų seksualizaciją ir ko tuo siekiama

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Lenkijos prezidentas Andžejus Duda siunčia žinią – neatmestų galimybės uždrausti homoseksualizmo propagandą

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda siunčia žinią – neatmestų galimybės uždrausti homoseksualizmo propagandą

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. Kviečiu Tautą pasisakyti referendume

Rolandas Paksas. Kviečiu Tautą pasisakyti referendume

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Šeima prieš „Vaikų teisių“ įstatymą – arba – įstatymas prieš šeimą

Šeima prieš „Vaikų teisių“ įstatymą – arba – įstatymas prieš šeimą

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą
    Vytautas Radžvilas. Artėjant geopolitinės sistemos audrai

Vytautas Radžvilas. Artėjant geopolitinės sistemos audrai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Paskutinis civilizacijos mūšis yra dėl prigimties, t.y. mūšis su pačia savimi

Paskutinis civilizacijos mūšis yra dėl prigimties, t.y. mūšis su pačia savimi

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Petras Gražulis kreipėsi į VSD dėl galimos Rusijos įtakos Lietuvos žiniasklaidai šmeižiant JAV prezidentą

Petras Gražulis kreipėsi į VSD dėl galimos Rusijos įtakos Lietuvos žiniasklaidai šmeižiant JAV prezidentą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Seimo narė R. Baškienė: „Neturi būti grasinama. Ar Dovilė Šakalienė išsklaidys abejones dėl jai metamų kaltinimų?“

Seimo narė R. Baškienė: „Neturi būti grasinama. Ar Dovilė Šakalienė išsklaidys abejones dėl jai metamų kaltinimų?“

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Agimantas Rusteika: Laiko jums liko nebedaug

Agimantas Rusteika: Laiko jums liko nebedaug

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ministras Linas Kukuraitis ramina tėvus: Esu jūsų pusėje

Ministras Linas Kukuraitis ramina tėvus: Esu jūsų pusėje

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    L. Kasčiūnas išrinktas Seime įkurtos JAV prezidento D. Trampo draugų grupės pirmininku

L. Kasčiūnas išrinktas Seime įkurtos JAV prezidento D. Trampo draugų grupės pirmininku

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Devyniolika  Seimo narių kreipėsi į Generalinį prokurorą dėl grasinimų Dovilei Šakalienei

Devyniolika Seimo narių kreipėsi į Generalinį prokurorą dėl grasinimų Dovilei Šakalienei

atsiliepimų 16 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika: Apie šūdus, deputatus ir smurtą

Algimantas Rusteika: Apie šūdus, deputatus ir smurtą

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    A. Maldeikienė: Lietuvos prezidentė, Europos ir Azijos lyderiai lenkėsi Kinijos komunistų partijos sekretoriui

A. Maldeikienė: Lietuvos prezidentė, Europos ir Azijos lyderiai lenkėsi Kinijos komunistų partijos sekretoriui

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Seimo narys Rimantas Dagys: „Valstybė privalo pasitikėti savo šeimomis“

Seimo narys Rimantas Dagys: „Valstybė privalo pasitikėti savo šeimomis“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Dovilė Šakalienė praneša apie „pagalbos sau gidą, seksualinę prievartą patyrusiems vyrams“

Dovilė Šakalienė praneša apie „pagalbos sau gidą, seksualinę prievartą patyrusiems vyrams“

atsiliepimų 10 Skaityti visą įrašą
    Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. V. Landsbergio mirtinas bučinys

Rolandas Paksas. V. Landsbergio mirtinas bučinys

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Parazitinė ekonomika vs naudingumo ekonomika

Lidžita Kolosauskaitė. Parazitinė ekonomika vs naudingumo ekonomika

atsiliepimų 8 Skaityti visą įrašą
    Jurga Lago: Nebalsuosiu už bevaikį prezidentą – tokie šiandien valdo ir ES

Jurga Lago: Nebalsuosiu už bevaikį prezidentą – tokie šiandien valdo ir ES

atsiliepimų 34 Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Ką jis (Kubilius) kalba? Ar ne jis sumažino mokytojams atlyginimus? Buvo sumažinta BMA, o nuo...

Pagalvokit, gal ir gerai, kad supirko, kitu atveju per kitas bendroves, ją būtų supirkę užsieniečiai.Dabar...

Išpūstas absurdas!Paimti faktai visai iškraipyti žmonių, visai neturinčių jokio mokslinio išsilavinimo pagrindo ir jokio tikro...

Hm

Na kaip ir atvirkščiai. Vaikus Lietuvoje "sutvarkė" beliko gerai sutvarkyti ir jų prekybą......

Kuo panašūs ir kuo skiriasi Karbauskis nuo Sniečkaus? Panašūs, kad abu buvo, o Karbauskis yra...

Igaliojimas suteiktas praejus beveik 80m.teisinis nihilizmas...

Dabar dar reik pripažint Dekanidzę wilniaus meru...

Tai ten pardavines zmones,mat su vaikais nepasiseke...

Ri

O policija su automatais tik nereikejo sunu ir Patrankos?...

Jau šita teta tiek pridirbo Lietuvai... kad geriau sėdėtų žemiau žolės ir tylėtų.....

seimunai labai tvarkingai prieme istatyma negi jie neskaite ziuri koncervatoriai tai viningai nubalsavo.Bent simonyte galejo...

Lygiai tiek jūsų pagraudenimai jaudina ir Šakalienę. Robotai širdies neturi ir jūsų vaikų jausmai jiems...

Taip, ponas ministre, įstatyme kaip ir pakenčiamai skamba, bet kas numatyta gresmes nustatymuose? koks...

Ačiū už straipsnį ir nuomonę. Gera buvo skaityti protingas, aiškias mintis....

    Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

atsiliepimų 9 Skaityti visą įrašą
    Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

atsiliepimų 26 Skaityti visą įrašą
    Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

atsiliepimų 20 Skaityti visą įrašą
    Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Parengtas projektas dėl lauko darželių Lietuvoje įteisinimo

Parengtas projektas dėl lauko darželių Lietuvoje įteisinimo

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Žmogaus gynybinė sistema [2]* - nuoroda: http://infa.lt/26191/zmogaus-gynybine-sistema-2/