infa.lt

Mykolas Majauskas (dešinėje)

Seimo konservatoriai kreipėsi į Seimo Pirmininką ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentą prašydami užtikrinti, kad Seime būtų laikomasi esminių konstitucinių teisinės valstybės principų. Parlamentarai prašo užtikrinti, kad Seime nebūtų pradėta apkaltos procedūra Mykolui Majauskui, kol Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nepateiks išvados, ar toks teikimas ir jame išdėstyti pagrindai atitinka konstitucinius teisinės valstybės principus. Kitaip tariant, ar apkaltos iniciatyva atitinka Konstitucijos nuostatas ir ar Seimo dauguma turi teisinį pagrindą pradėti apkaltą asmeniui už tai, kad jis gina savo garbę ir orumą teisinėmis priemonėmis.

Kreipimąsi pasirašęs Seimo narys Andrius Kubilius teigia: „Kitu atveju būsime priversti konstatuoti, kad Seime konstitucinė apkaltos procedūra yra sąmoningai verčiama į dar vieną nekonstitucinį valdančiosios daugumos instrumentą, skirtą opozicijos persekiojimui ir primityviam kerštui.“

Teikime dėl apkaltos yra nurodytos trys loginio ir teisinio pagrindo neturinčios aplinkybės, kuriomis remiantis teigiama, kad Mykolas Majauskas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką: 1) nepateikė aiškių ir nedviprasmiškų paaiškinimų, 2) kreipėsi į prokuratūrą, tokiu būdu įbaugindamas galimas liudytojas, 3) pažeistas teises gynė pasinaudodamas baudžiamojoje, o ne civilinėje teisėje įtvirtintomis priemonėmis.

Visos trys nurodytos aplinkybės apkaltos teikimui yra teisiškai absurdiškos ir neturi loginio pagrindo. Vienu argumentu teigiama, kad M. Majauskas nepakankamai gynė savo garbę ir orumą nepateikdamas paaiškinimų. O kitu argumentu teigiama, kad paneigdamas jam mestus kaltinimus ir gindamasis jam suteikta teise tai darė pernelyg griežtai. Trečiu argumentu nurodoma civilinė teisė kaip vienintelė priemonė, kuria asmuo gali remtis gindamas garbę ir orumą.

Seimo narys M. Majauskas griežtai paneigė jam mestus kaltinimus ir gindamas savo garbę ir orumą kreipėsi į Generalinę prokuratūrą siekdamas, kad būtų išsklaidytos visos abejonės. Generalinė prokuratūra, įvertinusi visas aplinkybes, ne tik kad atsisakė pradėti tyrimą dėl tariamų M. Majausko veiksmų, bet pripažino jį nukentėjusiuoju ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto. Taigi apkaltos iniciatorių išdėstytas motyvas, kad M. Majauskas nepakankamai aiškiai paneigė jam mestus kaltinimus ir galimai melavo, yra nepagrįstas bei yra paneigiamas kitais tų pačių apkaltos iniciatorių pateikiamais argumentais.

Konstituciniai teisinės valstybės principai yra pagrįsti paprasta ir suprantama logika: žmogus (taip pat ir Seimo narys) gindamas savo interesus gali laisvai ir drąsiai naudotis tam sukurtais teisinės valstybės instrumentais, nesibaimindamas, kad po to gali būti dėl to persekiojamas kokiomis nors nepagrįstomis apkaltomis.

Kiekvieno asmens teisė kreiptis į teisėsaugos institucijas, jeigu jis mano, kad buvo padaryta nusikalstama veika, yra garantuojama tiek tarptautiniais teisės aktais, tiek Konstitucija, Baudžiamojo proceso kodeksu ir kitais teisės aktais. Ši teisė asmeniui yra garantuojama nepriklausomai nuo jo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, einamų pareigų ir kitų aplinkybių. Kreipimasis į teisėsaugą su pareiškimu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos negali būti laikomas piktnaudžiavimu teise ir asmuo negali būti persekiojamas dėl naudojimosi įstatymų jam suteiktomis teisėmis.

Kreipimąsi pasirašė skirtingų Seimo frakcijų nariai: Andrius Kubilius, Aušrinė Armonaitė, Juozas Olekas, Gintarė Skaistė, Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas.