infa.lt

Priešingybė trapumui [2]

28 rugsėjo
01:03 2018

Gaiva PaprastojiTęsinys, kitos dalys čia

Toliau. Kompleksiškoms sistemoms, priešingai, nei mums rodosi ir žmonės tiki, nėra reikalingas kompleksiškas sistematinis valdymas, įstatytų rašymas ir vairavimas viena ar kita linkme. Priešingai. Kuo paprasčiau, tuo geriau. Kompleksinis valdymas veda prie nenumatomo efektų grandinių dauginimosi, deja. O paprastumas moderniame mūsų gyvenime yra tapęs kaip tik labai nepopuliarus. Nes labai daug žmonių turi iš ko užsidirbti pinigus, kai viskas palaikoma dirbtinai sudėtingai… Supaprastink, ir jie liks be darbo… Kai mažiau kaip tik yra daugiau ir efektyviai.

Kaip pasaulyje, kurio nesuprantame, gyventi drąsiai? Nebijoti dirbti su reiškiniais, procesais, objektais, kurių nesuprantame, ir dar svarbiau, kaip reiktų su jais elgtis? – paprasčiau kalbant, kaip išdrįsti žiūrėti į veidą savo nežinojimui – pripažinti, suvokti, kad nežinai – ir to nesigėdyti? Nes būtent ši drąsa ir nežinojimo suvokimas ir reiškia mūsų žmogiškumą – reikia nesigėdyti būti žmonėmis… Išdidžiais ir agresyviais gyvenimo ir galimybių/atsitiktinumo atžvilgiu – aišku, kad pirmiau turi įvykti pokyčiai tame, kaip suvokiame pasaulį, ką jame vertiname, ir ko reikėtų bijoti iš tikro.

Reikia atsisakyti efektyvumo koncepto ir siekio būti efektyviais – žmogus yra neefektyvus. Žmogiškumas ir yra neefektyvumas. Efektyvūs yra tik robotai. Ir kodėl jie tada neturėtų mūsų pakeisti, jei jie – efektyvesni? Augantis visuomenės efektyvumas proporcingai didina žmonijos trapumą/pažeidžiamumą. Kuo efektyvesnė visuomenė, tuo didesnė žiaurių nenumatytų atsitiktinumų, krizių, sukrėtimų tikimybė. O robotams patikėtas efektyvumas bus ne tik žmonijos, bet ir planetos galas. Nes tik žmogus (nors ir ne kiekvienas) gali adekvačiai reaguoti į įvairovę, netikrumą, netobulumą, nepilną informaciją, nežinojimą, netikėtas galimybes, chaosą, laiko tėkmę, nežinomybę, sąmyšį, stresą, klaidą, jos pasekmes… Kodėl laikas pakliuvo į šią „laimingą nefunkcionalią šeimą“? – Nes laiko veikimas tolygus nežiniai, neaiškumui: kuo daugiau praeina laiko, tuo daugiau kas nutinka, tuo daugiau netvarkos. Jei su nedidele žala ar smulkiomis klaidomis dar susitvarkyti galima, tai laikas jų atneš tik daugiau ir didesnių, ir teks tvarkytis jau su jų sankaupa, pasekmėmis, padariniais – tavo močiutė tai vadino gyvenimo patirtimi.

O tai, kas trapu, tą laikas ir visai pribaigia.

Klausimą apie tai, į kur atves progresas, A.Duginas perfrazuoja į „filosofinę problemą tarp būties ir tapsmo“ ir atsako sekančiai: mūsų laikais, pradedant Švietimo epocha, Europoje ėmė dominuoti progreso sąvoka (ir ypač istorijos srityje). T.y. kalba prasidėjo apie nuolatinį pagerėjimą, kaupimą, augimą, išsivystymą – visuomenės, kultūros, civilizacijos, technologijų… Žodžiu, visko – progresas tapo universalia samprata, Naujųjų laikų dogma ir ant jos jau toliau statomas tolimesnis viso ko suvokimas.

Progreso dogma mūsų sąmonėje jau įsišaknijus kažkur labai labai giliai – mes juokiamės iš religijos ar tikėjimo į Dievą, bet patys progresu tikim nesusimąstydami, abstrakčiai, aklai ir be jokių įrodymų. Šventai – tai ir yra Naujųjų laikų religija.

O progresas bazuojasi ant virsmo, tiksliau, ant tapsmo. Tapimas tai pastovus kintamasis, kuriam progresas priduoda pozityvią reikšmę ir linijinį pobūdį: viskas gerėja ir dar labiau gerėja. Labai svarbu, jog mes ne tik progresą, bet ir patį tapsmą priimame kaip pozityvų, be jokių klausimų ar abejonių… Nes prieš imdama propaguoti progresą Naujųjų laikų filosofija reabilitavo tapimą, tapsmo reiškinį. Tapimas, graikiškai „genezė“, dar Platono ir Aristotelio laikų terminas, ir visada buvo poroje su būtimi, buvimu. Būtis ir Tapsmas yra filosofinių modelių pora Platono filosofijoje: būtis yra amžina, nemirtinga, visaapimanti, o tapsmas yra antrarūšis, jau išvedamas iš būties. Platonas, pavyzdžiui, apibūdino dvasią kaip ateinančią iš amžinos būties į virsmo, tapimo pasaulį. Ir jame visas permainas atbuvus, po mirties grįžta atgal į amžiną būtį – savo ontologinę tėvynę.

Krikščionybė atkirto – sunaikino – pirmąją šio modelio pusę: pagal ją, gimimo momentu dvasia yra dievo sukuriama, ir tik po tapsmo ir virsmo (ir jų rezultate) gyvenime turi galimybę pasiekti amžinybę, įeiti į amžiną būtį – įgyti nemirtingumą.. Taigi, krikščionybėje iš amžinybės liko tiktai pusė – ateityje, nes dvasios egzistavimu prieš tai ji netiki. Bet ir tai dar buvo neblogai, palyginus su tuo, ką atnešė Naujieji laikai. O jie atnešė jau tik gryną tapsmą, būtis buvo radikaliai išnaikinta, kartu su dvasia ir amžinybe. Liko egzistuoti tik virsmas… Tuo pačiu neliko ir su kuo tą tapsmą lyginti. Seniau jis buvo santykyje su būtimi: daugiau tampa būties virsme, tada gerai, mažiau – blogai, regresas.

Žodžiu, tik tapsmas link būties yra gerai, o tapsmas, nuo būties tolstantis, kai jis lieka vis labiau pats sau, būtis pradingsta už horizonto – blogai… Kaip tik toks tapsmas be būties dabar mumyse ir įsivyravęs: degradacija, nebelikę nieko amžino, dvasingo… Nebėra su kuo nieko – bet ko – palyginti, dingsta referencijos taškas ir tas išlaisvintas tapimas tampa nebevaldomu, neturinčiu prasmės. Kad normalus žmogus nuo tokio atsivėrusio siaubo neišprotėtų, kad visa tai galima būtų sušvelninti, eufeminizuoti, ir buvo iškelta progreso idėja.

O ji teigia, jog viskas, kas tampa, viskas yra gerai. Ir kalbama jau tik apie tapimą kaipo tokį, o ar vyksta tai į gera, ar į bloga, jau yra patalpinta į paties tapsmo proceso vidų. Koks jis buvo anksčiau – blogai, koks jis taps ateity – gerai, geriau ir dar geriau… Ir jokios kitos nuomonės, požiūriai ar kritika lieka neįmanomi. Kokia praeitis bebuvo realybėje, gera ar bloga, ji paskelbta netikusia, o kokia ateitis bebus, gera ar baisi, tai neturi reikšmės, ji iš anksto paskelbta puikia. Tai priverčia žmones susitaikyti su tuo, ką diktuoja globalistai, bankininkai, transatlantinės korporacijos. Nesvarbu, kaip yra, svarbu ką mums sako, nes virsmo, judėjimo, tobulėjimo, progreso beprotybės teigiamybe esame įtikinti ir įtikėję, giliai ir jau seniai.

Bet yra dar vienas svarbus momentas: kadangi tapsmas įsigalėjo ir išnaikino būtį, tai jis išnaikina ir žmogų kaipo tokį. Išnaikina individą, žmogaus tapatybę – nes žmogus asmenybė yra tiek, kiek jame yra amžinos būties – buvimo, tylos, dvasios. O progresu vadinamas virsmas – ir tik mūsų pačių labui, žinoma – ją iš mūsų išplauna, visą ir ant visai. Tapatybė yra iš lotynų „Id est“ – jis yra ir savimi reprezentuoja būtį. Žmogus, išlaikantis identitetą, savyje dar išlaiko ir dalelę būties, nesvarbu, kad išoriniame pasaulyje jos jau nebėra oficialiai ir daroma viskas, kad nebebūtų ir realiai…

Ką dar galima pasakyti apie būtį? Joje viskas tobula, gera, ten nėra ligų, traumų, karų marų, katastrofų, todėl dar kažkiek būties turintis yra sveikesnis, o ir pasveikimo, ilgo gyvenimo raktas irgi yra ten pat, toje vidinėje tyloje, vadinamoje dvasia.

Taigi tapatybė ir yra subjektas, ir yra tai, kas tampa, virsta… Veiksmas gi nevyksta pats sau vienas, turi gi būti bent jau subjektas, jei jau nėra objekto. O dabar, Naujaisias laikais jau ir subjekto – liudijančiojo – irgi nebereikia. Tapimo progreso išorėje turi nebelikti nieko, viskas privalo ištirpti, išnykti jo viduje – žmonija, pasaulis, viskas. Tada tie, kas progresą suka ir yra pasaulio ir žmonijos valdovai. Nelieka žmonijos kaip progreso subjekto, žmonija lieka tik kaip funkcija progreso viduje.

Nes jiems nereikia žmogaus kaip individo, kaip įsikūnijusios hierarchijos, kurioje sąmonė valdo visas kitas žemiau einančias dalis – emocijas, instinktus, laiko duris į pasąmonę uždarytas. Tokiu žmogumi nepamanipuliuosi, jis turi savą vidinę ašį, pagal kurią yra išstatytas. Todėl reikia, kad tos ašies jame nebebūtų, kad viskas jame turėtų laisvę ir teisę pasireikšti – instinktai, emocijos, pasąmonės pabaisos, viskas turi būti išleista į laisvę. Ir matome, kokiu virsta pasaulis, to pasekoje… Bet, viskas yra progresyvu!

(bus daugiau)

Gaiva Paprastoji

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 192

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....

Žygizmundai Ukraina uber alles. Ar ne laikas tamstai Maldeikienei ir dar keletui proto žaibu psichiatrinėje...

psichas jabanas...

Čia ne prekybininkų naudai.....čia dar viena "priežastis" neatsiskaityti grynaisiais, o pereiti prie elektroninių mokėjimų. Kai...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....