infa.lt

„Rosatom“ įtakos tinklas Lietuvoje: kas prisidėjo pradanginant atominius milijonus

„Rosatom“ įtakos tinklas Lietuvoje: kas prisidėjo pradanginant atominius milijonus

rugsėjo 16
10:16 2018

Reuters/Scanpix nuotr.

Jurga Tvaskienė | LRT Tyrimas

73 mln. eurų – tiek iš Lietuvos kišenės buvo skirta tenkinant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektus įgyvendinančios bendrovės „Nukem Technologies“, kurią nuo 2009 m.  valdo Rusijos koncernas „Rosatom“, pretenzijas. Ekspertai tokios išmokos pagrįstumo neįžvelgė, bet kita pusė turėjo labai stiprių sąjungininkų tiek Lietuvoje, tiek už valstybės ribų. Tai kas Lietuvoje talkininkavo „Nukem“, t. y. „Rosatom“?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) pasiekė Valstybės saugumo departamento (VSD) atsakymai į grupės parlamentarų dar vasarą pateiktus klausimus. Politikai, be kita ko, prašė informacijos ir apie tai, kas padėjo Lietuvoje įsitvirtinti Rusijos koncerno „Rosatom“ valdomai įmonei „Nukem“, vykdančiai Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo projektus.

Buvo laukiama, kad atsakymus VSD vadovas Darius Jauniškis pateiks visiems parlamentarams iš Seimo tribūnos. Tačiau taip nebus – NSGK gavo duomenis, paženklintus slaptumo žyma, o NSGK pirmininkas Vytautas Bakas LRT tyrimų skyriui leido suprasti, kad toliau šis klausimas nebus keliamas.

„Man tuose atsakymuose nėra nieko naujo. Nematau aplinkybių, kodėl jie turėtų kelti susirūpinimą“, – teigė V. Bakas.

Jo vadovaujamas NSGK, pavasarį baigęs tyrimą dėl neteisėtų politikų ir verslo santykių, konstatavo, kad Rusijos korporacija „Rosatom“, naudodamasi „Nukem“, 2012–2013 m. siekė daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, kai kuriems politikams ir politiniams procesams, taip bandydama užsitikrinti Lietuvos valdžios paramą Rusijai palankiems strateginiams projektams.

Šiame kontekste minėtas iš Seimo pasitraukęs socialdemokratas Mindaugas Bastys, tačiau tikrosios „Nukem“ įsigalėjimo aplinkybės ir šiai rusų valdomai įmonei talkinę asmenys taip ir liko paslaptimi.

Dar daugiau – baigęs tyrimą, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas į patarėjus pasikvietė konservatorių, vyriausybėje 2009–2012 m. energetikos ministro pareigas ėjusį Arvydą Sekmoką. Šio ministro veiklos laikotarpis siejamas su didžiausiomis įtampomis santykiuose su rusų valdoma „Nukem“, taip pat ir su Lietuvos prarastais milijonais.

Klausimuose, į kuriuos atsakymų Seimo nariai taip ir neišgirs, VSD teirautasi apie buvusio KGB pareigūno Kęstučio Puidoko bei tarptautinės konsultacinės bendrovės „Bridge Capital“ vadovaujančio partnerio Lietuvoje signataro Jono Tamulio veiklą, glaudžiai susijusią su „Nukem“ interesais. Paraštėse šmėžavo ir garsaus advokato Rolando Valiūno bei viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus pavardės.

LRT tyrimų skyrius išsiaiškino, kaip minimi asmenys galėjo būti naudingi  „Rosatom“ valdomos įmonės sėkmei Lietuvoje.

Dvi svarbiausios figūros

2009–2011 metais energetikos viceministro pareigas ėjęs Romas Švedas LRT tyrimų skyriui teigė, kad tai, kas įvyko Lietuvoje planuojant ir realizuojant Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymą, jau nuo 2005 m. buvo iš anksto suplanuota schema tarp „Nukem Technologies“ ir uždarymą kuruojančio Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB).

„Konkursus skelbia ir lėšas administruoja ERPB padalinys. Konkursus laimi „Nukem Technologies“, kurios reputacija yra labai bloga. Kaip yra žinoma, ir medžiaga buvo viešinama su informacija apie jų duotus kyšius Černobylio elektrinėje. Bet dar daugiau, trečioji dalis yra vadinamasis „vokiškasis dėmuo“, kuris tuo metu susikoncentravo Europos Komisijoje. Ta schema išėjo kaip ir iš trijų dalių“, – sakė jis.

Pasak R. Švedo, interesai, su kuriais susidūrė Lietuva, buvo stipriai atstovaujami tiek išorėje, tiek šalies viduje.

R. Švedas, BNS nuotr.

LRT tyrimų skyrius atskleidžia asmenis, galėjusius būti glaudžiai susijusiais su šiais įvykiais.

Buvęs KGB pareigūnas K. Puidokas su „Nukem“ siejamas nuo maždaug 2000 metų. Tada jo įsteigta bendrovė „Lakona“ su „Nukem“, tada dar priklausiusia vokiečiams, pasirašė atstovavimo-konsultavimo sutartį. Seimo NSGK medžiagoje yra liudijimų, kad K. Puidokas siekė paveikti tuo metu valdžioje buvusius kairiuosius politikus, taip pat – Ignalinos AE uždarymą koordinavusios Ūkio ministerijos vadovybę.

Nurodoma, kad K. Puidokas veikė kartu su prieštaringai vertinamu buvusiu policijos komisaru Pavelu Berezuckiu. Jie abu dirbo 2009 m. Visagine įkurtos bendrovės „Tecos“ valdyboje. Ši įmonė teikė konsultacijas energetikos sektoriuje, o tarp jos klientų buvo ir Ignalinos AE.

Būtent „Tecos“ direktoriumi, pasitraukęs iš valstybės tarnybos, 2013-aisias įsidarbino anksčiau „misteriu Ignalina“ vadintas buvęs Ūkio ministerijos sekretorius Artūras Dainius. Jis kuravo Ignalinos AE uždarymo procesus bei sudaromas sutartis.

Tačiau po 2011 metų K. Puidoko veikla tapo ne tokia ženkli. Būtent tais metais sutartį su „Nukem Technologies“ pasirašė Nepriklausomybės akto signataras, tarptautinės konsultacinės organizacijos „Bridge Capital“ vadovaujantis partneris Lietuvoje Jonas Tamulis. LRT tyrimų skyriaus duomenimis, sutartis buvo sudaryta ne „Bridge Capital“, bet paties J. Tamulio valdomos bendrovės „JTC“ vardu.

J. Tamulis LRT tyrimų skyriui teigė iškėlęs „Nukem“ atstovams sąlygą dėl K. Puidoko.

„Mano viena iš sąlygų buvo, kad aš nedirbsiu su tuo asmeniu ir mes neturėsime nieko [bendro]. Man visai nepatiko prieš tai buvusios istorijos ir aš neturėjau jokio noro turėti su juo ką nors bendro“, – sakė jis.

Tuo metu „Nukem Technologies“ jau kelerius metus, nuo 2009-ųjų gruodžio, priklausė Rusijos valstybinio koncerno „Rosatom“ antrinei įmonei „Atomstroyexport“. J. Tamulis tvirtina jokių santykių su rusais neturėjęs.

„Aš turiu vieną vienintelę sutartį, ir ji yra su „Nukem Technologies“, – sakė jis.

R. Švedas, 2009–2011 m. ėjęs energetikos viceministro bei Ignalinos AE valdybos pirmininko pareigas, LRT tyrimų skyriui teigė priešingai.

„Mums buvo žinoma, oficialiai, apie J. Tamulio atstovavimą tiek „Nukem“, tiek „Rosatom“ interesams, ir tai nebuvo taip, kad būtų sužinota iš žiniasklaidos. Bet jis dirbo savo darbą, mes – savo. Čia yra tik vertybių klausimas: tai yra Kremliaus įmonės, ir kiek tokiu atveju prisidedama ar neprisidedama prie Kremliaus politikos“, – kalbėjo R. Švedas.

„MG Baltic“ pėdsakas

J. Tamulis neslepia: atstovaudamas „Nukem“, jis palaikė plačius kontaktus tiek su Europos Komisijos, tiek su ERPB, tiek ir su Lietuvos pareigūnais. Tačiau klausiamas, kokius pagalbininkus šiam tikslui pasitelkė, jis tvirtino: tokio tiesioginio poreikio nebuvo.

LRT tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad pagalbininkų J. Tamulis turėjo, ir jie – keistas sutapimas – bendradarbiavo tiek su „Rosatom“ valdoma „Nukem Technologies“, tiek, tuo pačiu metu, su Energetikos ministerija ar jai pavaldžiomis įmonėmis.

Lietuvoje spaudimas „Nukem“ oponentams, R. Švedo teigimu, pirmiausia ryškėjo per žiniasklaidos liniją, skelbiant kritišką informaciją, ypač nukreiptą į Ignalinos AE vadovą Osvaldą Čiukšį.

„Šis spaudimas sietas su „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėmis“, – patvirtino R. Švedas.

J. Tamulio ryšys su „MG Baltic“ vadovybe buvo žinomas jau prieš keliolika metų. Jis nenutrūkęs ir dabar: metų pradžioje koncerno vadovai pakvietė J. Tamulį prisijungti prie jų įkurto Vasario 16-osios fondo tarybos.

Ar galėjo J. Tamulis organizuoti spaudimo Lietuvos pareigūnams kampaniją?

„Ne, neturiu su tuo nieko bendro, – tvirtino konsultantas. – Sieti gali daug ką. Nuomonių aš nekomentuoju.“

Santykis su žinomu advokatu

Dar viena konsultanto veiklos kryptimi įvardijami santykiai su advokatų kontoromis, bendradarbiavusiomis su Energetikos ministerija. Tarp tokių pirmiausia minima įtakingo advokato Rolando Valiūno vadovaujama „Lawin“ (dabar „Ellex Valiūnas“).

Tai, kad J. Tamulį ir R. Valiūną sieja asmeninis ryšys, šiais metais Seimo NSGK liudijo buvęs energetikos ministras A. Sekmokas. Jis pasakojo apie tuo metu, kai ėjo ministro pareigas, įvykusį susitikimą su R. Valiūnu, kai šis esą atėjo užsistoti J. Tamulio, dėl bendradarbiavimo su „Rosatom“ valdoma „Nukem“ viešojoje erdvėje vadinto „Rusijos šnipu“.

„Aš atsimenu susitikimą su R. Valiūnu, kuris kaip teisininkas dirbo su kitais ministerijos projektais ir sakė, kadangi jie pažįstami ar kaimynai, ar kaip nors kitaip susiję su J. Tamuliu. <…> Aš spėčiau, kad J. Tamulis, matyt, labai išgyveno, kad čia ant jo vardo krenta tokia dėmė, kad Rusijos šnipas. Matyt, jis tuo pasidalino su R. Valiūnu, o R. Valiūnas tą perpasakojo man“, – liudijo A. Sekmokas.

Minimu laikotarpiu R. Valiūno „Lawin“ teikė paslaugas tiek Energetikos ministerijai, kurią dar 2009 m. konsultavo dėl sutarties su „Nukem Technologies“, tiek Ignalinos AE bei naujos atominės jėgainės statybas turėjusiai įgyvendinti „Visagino atominei elektrinei“.

Aiškėja, kad tuo pačiu laikotarpiu „Lawin“ dirbo ir su „Nukem Technologies“. Tai LRT tyrimų skyriui patvirtino J. Tamulis.

„Kiek liečia „Lawin“, tai tiesiogiai, kiek lietė derybas dėl sutarties (tarp Ignalinos AE ir „Nukem“ – LRT) atnaujinimo, papildymo ir taip toliau, nieko nedarė. „Lawin“, jei atmintis manęs neapgauna, buvo iš esmės kelis mėnesius naudojami („Nukem“ – LRT) ginče, susijusiame su subkontraktoriais“, – sakė jis.

A. Sekmokas, liudydamas Seime, užsiminė, kad „Lawin“ atstovai galėjo dalyvauti ir oficialiose derybose dėl „Nukem“ pretenzijų Lietuvai.

„Aš dabar neatsimenu, ar iš „Lawin“ Andrius Smaliukas dalyvavo ar nedalyvavo, negaliu pasakyti, bet pagrindiniai dalyviai buvo ir, mano žiniomis, derybas vedė pakankamai sąžiningai“, – teigė jis.

R. Valiūnas komentuoti savo vaidmenį to meto procesuose atsisakė. Per padėjėją advokatas perdavė, kad nekomentuoja sutarčių su klientais.

Ant stalo – trys milijardai

Derybose, kuriose „Nukem Technologies“ kėlė 120 mln. eurų pretenziją dėl Lietuvos sustabdytų mokėjimų, Lietuva iš pradžių rėmėsi britų advokatų kontoros „Taylor Wessing“ suformuluota pozicija.

„Neįprastas yra „Nukem“ požiūris į susitarimą – atrodo, jog jie tikisi, kad Ignalinos AE leis jiems pratęsti terminus, atleis juos nuo įsipareigojimų sumokėti nuostolius, patiriamus dėl vėlavimo, ir sumokės jiems dešimtis milijonų eurų, menkai pagrindžiant, o kai kuriais atvejais ir niekuo nepagrindžiant, jų keliamas pretenzijas“, – rašoma „Taylor Wessing“ analizėje, kurios kopiją pavyko gauti LRT tyrimų skyriui.

Pagrįsta „Nukem technologies“ pretenzija siūlyta laikyti 35 mln. eurų sumą.

„Tai buvo mūsų ginklai, kuriuos mes laikėme. Mums pasitraukus, mano žiniomis, ta sukaupta informacija tapo lengvai prieinama, įskaičiuojant ir „Nukem Technologies“, – sakė buvęs energetikos viceministras.

R. Švedas iš pareigų pasitraukė 2011 m. rudenį.

Klausiamas, ar toks sprendimas buvo susijęs su tuo, kad „Nukem Technologies“ rado priėjimą prie aukščiausios Energetikos ministerijos vadovybės, jis sakė: „Vieną priežastį įvardyti būtų sunku. Atsiminkite, kad kova vyko dėl projekto, kurio vertė buvo 3 mlrd. eurų, tai buvo didžiausias projektas Baltijos šalyse. 3 mlrd. eurų ant stalo, lengvai paimamų. Supraskite, kokie stiprūs ir galingi buvo tiek interesai, tiek jų gynėjai kitoje pusėje“, – kalbėjo R. Švedas.

R. Švedą Energetikos ministerijoje pakeitė artimu A. Sekmoko bendražygiu laikytas Arvydas Darulis. Netrukus Lietuvos, grasinusios nutraukti sutartį su „Nukem“, pozicija kardinaliai pasikeitė.

Nuolaidų kaina

Kaip rodo 2013 m., jau po šių įvykių, atlikta auditorių bendrovės „KPMG Baltic“ ir advokatų kontoros „Glimstedt Bernotas ir partneriai“ analizė, „Taylor Wessing“ išvados buvo pastumtos į šoną. Energetikos ministerijos valia britų teisininkai kaip subrangovus pasitelkė advokatų kontorą „Tark Grunte Sutkiene“ (dabar – „TGS Baltic“). Jai atstovavęs advokatas Vilius Bernatonis, anksčiau dirbęs Ignalinos AE teisės konsultantu, tapo faktiniu Lietuvos derybininkų vadovu.

Kaip buvo veikiama, atskleidžia kupinas pasipiktinimo kontoros „Taylor Wessing“ partnerio N. White‘o laiškas Lietuvos pareigūnams. Jis aprašo gautą informaciją apie nederintą TGS patalpose įvykusį V. Bernatonio susitikimą su „Nukem Technologies“ atstovais. Po jo, kaip rašo britų teisininkas, „akivaizdžiai Energetikos ministerijos nurodymu“, buvo sutarta dėl ginčo sumos derybose.

Ši suma – tai 55 mln. eurų „Nukem“ esą patirtų nuostolių, įgyvendinant Ignalinos uždarymo projektus, bei dar 17,9 mln. eurų už galimas rizikas, tai yra iš viso beveik 73 mln. eurų, nors prieš tai Lietuvos pusė kalbėjo apie perpus mažesnius pinigus.

Susitarimas dėl jos buvo priimtas dar 2011 m. gruodžio 21 d., tebevykstant deryboms, kai viceministras A. Darulis pasirašė Tolesnių veiksmų ir ketinimų protokolą. Tokia pati suma įtvirtinta ir 2012 m. kovo 29-ąją šalių pasirašytame Susitarimo sąlygų sąvade, kuris „Nukem“ ir Europos Sąjungos institucijų buvo traktuojamas kaip Lietuvos sutikimas išmokėti papildomas sumas.

J. Tamulis neigė, kad, vykstant deryboms, jam pavyko „prieiti“ prie Lietuvos valdžios. Pasak jo, galutinis susitarimo pasirašymas užsitęsė ir buvo galutinai įtvirtintas tik po kelerių metų, pasikeitus Energetikos ministerijos vadovybei.

„Iš tiesų šalys susitarė iki galo turbūt tik tada, kai pasikeitė visa vadovybė, ir, jei gerai atsimenu, sėdo vadovauti Rokas Masiulis, o Ignalinos AE vadovu tapo Darius Janulevičius. Iš esmės tai jų nuopelnas, kad šalys susitarė. Ir nuo tos dienos, kai buvo sudėti parašai, projektas nepabrango nė vienu euru, neužsitęsė nė viena diena ilgiau, nei turėjo“, – tvirtino J. Tamulis, neminėdamas iki tol dvigubėjusių kainų.

Viešųjų ryšių specialistai dirbo abiem pusėms

2012 m., tuometinei Energetikos ministerijai nusileidus „Nukem Technologies“ pretenzijoms, J. Tamulis pasitelkė dar vieną pagalbininkę – Mykolo Katkaus atstovaujamą bendrovę „Viešųjų ryšių partneriai“ (dabar „Fabula“).

„Kas dėl M. Katkaus, tai tikra tiesa. Tuometinė situacija – visos kaltės ir atsakomybės vertimas bendrovei „Nukem“ – buvo tokia, kad neišvengiamai jiems reikėjo surasti kažkokius profesionalus, kurie jiems atstovautų“, – sakė J. Tamulis.

M. Katkus, BNS nuotr.

Sutartis tarp „Rosatom“ valdomos „Nukem Technologies“ ir „Viešųjų ryšių partnerių“ buvo sudaryta 2012 m. kovo pabaigoje.

O netrukus M. Katkaus bendrovė gavo ir kitos pusės kontraktą. Vos po kelių mėnesių, kai pasirašė sutartį su „Nukem“, „Viešųjų ryšių partneriai“ laimėjo „Visagino atominės elektrinės“ veiklos viešinimo konkursą, taip pat tapo ir tais pačiais metais VAE organizuoto referendumo dėl atominės energetikos ateities viešintojais. Pradinė sutarties kaina nuo 0,35 mln. eurų netrukus išaugo iki 1,2 mln. eurų.

„Visagino atominė elektrinė“ tuo metu buvo atsidūrusi „Rosatom“, veikiančio per „Nukem Technologies“, dėmesio centre. Kremliaus koncernas Lietuvos pašonėje brandino net du atominius projektus – Karaliaučiaus ir Astravo jėgainių statybų.

Kaip žinoma, „Viešųjų ryšių partnerių“ organizuota atominio referendumo kampanija neatnešė laukto rezultato – dauguma jo dalyvių pasisakė prieš atominės energetikos plėtrą.

„Mes tik referendumo metu supratome, kokias pastangas „Rosatom“ meta į jo kitokią baigtį. Dabar, kai skaitai popierius, iš praeities perspektyvos, viskas atrodo labai matoma. Mes tuo metu tokios informacijos tikrai neturėjome“, – LRT tyrimų skyriui sakė M. Katkus, kurio įmonė tuo pačiu metu dirbo su „Rosatom“ valdoma „Nukem“.

Ar gauti pelningą kontraktą su „Visagino atomine elektrine“ M. Katkui galėjo padėti J. Tamulis, galbūt veikęs per R. Valiūną, turėjusį įtakos Energetikos ministerijai? Be kita ko, advokato atstovaujama kontora „Lawin“ turėjo sutartį ir su „Viešųjų ryšių partneriais“.

„Tai buvo du pakankamai atskiri projektai, kurie turėjo labai skirtingus tikslus. Aš paaiškinau pasirinkimo kriterijus, bet aš nenorėčiau, kad jūs sakytumėte, kad tai buvo kažkaip susiję dalykai. Nes tai nebuvo susiję dalykai, ir aš galiu tai apsiginti teisme, nes tie projektai absoliučiai nesisiejo ir iki šiol niekaip nesisieja“, – sakė jis.

Kaip LRT tyrimų skyriui perdavė Ignalinos AE vyriausioji  komunikacijos specialistė Diana Lasytė, „Nukem Technologies“ iki šių metų pabaigos uždaromoje Lietuvos jėgainėje turi baigti 193, 6 mln. eurų vertės projektą B2/3/4.

Projektas B1, kainavęs 198,1 mln. eurų, baigtas, nuo praėjusių metų pavasario vykdoma pramoninė komplekso eksploatacija. Projektai, kaip nurodoma, įgyvendinami pagal sutartyse numatytus grafikus.

Šių metų pabaigoje numatoma skelbti mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų atliekyno (projektas B25) pagrindinį konkursą. Naujasis Ignalinos AE vadovas Audrius Kamienas šios vasaros pradžioje „Verslo žinioms“ sakė manantis, kad „Rosatom“ valdoma „Nukem“ ateityje negalės pretenduoti į didelius jėgainės užsakymus dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

J. Tamulis LRT tyrimų skyriui dėstė, kad jo sutartis su „Nukem Technologies“ dar galioja, bet netrukus turėtų pasibaigti, nes apima veikimą dėl baigiamo projekto B2/3/4.

Klausiamas, ar „Nukem“ pretenduos ir toliau dirbti Ignalinoje, jis sakė: „Aš nežinau. Bet manau, kad norėtų“.

Šiuo metu skaičiuojama, kad Ignalinos AE uždarymo darbai truks iki 2038 metų. Nuo 2007 m. ES projektui jau skyrė 1,3 mlrd. eurų. Iki uždarymo pabaigos, prognozuojama, reikės dar tokios pačios sumos.


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Ar pritartumėte tam, kad homoseksualios poros galėtų tuoktis Lietuvoje?

Ar pritartumėte homoseksualų santuokoms Lietuvoje?

  • Ne (89%, 313 balsavo)
  • Taip (7%, 23 balsavo)
  • Neturiu nuomonės (4%, 14 balsavo)

Viso balsavo: 350
Pradėta - 2018 lapkričio 8 @ 14:41
Pabaiga - 2018 gruodžio 8 @ 14:41

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Putinas, Trampas ir pasaulinė maisto katastrofa. Bloomberg 2019 m. „Pesimisto gidas“

Putinas, Trampas ir pasaulinė maisto katastrofa. Bloomberg 2019 m. „Pesimisto gidas“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. Po susitikimo su V.Putinu

Rolandas Paksas. Po susitikimo su V.Putinu

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Parazitai, virusai ir Apokalipsės ratas [4]

Parazitai, virusai ir Apokalipsės ratas [4]

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Esi prieš Barnevernet praktikų taikymą Lietuvoje? – Tai tu už smurtą prieš vaikus

Esi prieš Barnevernet praktikų taikymą Lietuvoje? – Tai tu už smurtą prieš vaikus

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Tolerancija. Žmogaus kitoniškumas nėra tapatus jo vertei ir asmeninėms savybėms, už kurias turėtume jį gerbti

Tolerancija. Žmogaus kitoniškumas nėra tapatus jo vertei ir asmeninėms savybėms, už kurias turėtume jį gerbti

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Mokytojams: Mes jus palaikome, bet kur jūs buvote, kai jūsų palaikymo reikėjo kitiems?

Mokytojams: Mes jus palaikome, bet kur jūs buvote, kai jūsų palaikymo reikėjo kitiems?

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Korupcijos tvaikas virš universitetų nesisklaido, virš valstybės taip pat

Korupcijos tvaikas virš universitetų nesisklaido, virš valstybės taip pat

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ar vaikai vertina savo tėvus kaip smurtautojus? – Ne! Tai kodėl tą daro valstybė?

Ar vaikai vertina savo tėvus kaip smurtautojus? – Ne! Tai kodėl tą daro valstybė?

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Kova su korupcija – korupcionierių reikalas

Kova su korupcija – korupcionierių reikalas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Dėl ko D.Šakalienei norisi verkti

Dėl ko D.Šakalienei norisi verkti

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Mindaugas Puidokas: „Mūsų valstybė sunkiai serga“

Mindaugas Puidokas: „Mūsų valstybė sunkiai serga“

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Gabrielius Landsbergis ragina premjerą ir Seimo narius išgirsti sekmadienio protesto reikalavimus ir ieškoti kompromiso

Gabrielius Landsbergis ragina premjerą ir Seimo narius išgirsti sekmadienio protesto reikalavimus ir ieškoti kompromiso

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Parlamentarai M. Puidokas ir N. Puteikis reikalauja pripažinti neteisėtu Seimo balsavimą dėl JT Migracijos pakto

Parlamentarai M. Puidokas ir N. Puteikis reikalauja pripažinti neteisėtu Seimo balsavimą dėl JT Migracijos pakto

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika: Gyvoji Lietuva ateina

Algimantas Rusteika: Gyvoji Lietuva ateina

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mindaugas Puidokas. Kodėl D. Šakalienės rėmėjai taip prieštarauja esminėms pataisoms vaiko teisių apsaugos srityje?

Mindaugas Puidokas. Kodėl D. Šakalienės rėmėjai taip prieštarauja esminėms pataisoms vaiko teisių apsaugos srityje?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Parazitai, virusai ir Apokalipsės ratas [3]

Parazitai, virusai ir Apokalipsės ratas [3]

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    2050-ieji. Lietuvos Respublikos Seimas. Švenčiami tolerancijos ir pakantumo metai

2050-ieji. Lietuvos Respublikos Seimas. Švenčiami tolerancijos ir pakantumo metai

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Saulius Skvernelis konservatoriams: „Gal ir reikėtų toje įstaigoje kai kam pabūti, dėl to, ką jūs padarėte“

Saulius Skvernelis konservatoriams: „Gal ir reikėtų toje įstaigoje kai kam pabūti, dėl to, ką jūs padarėte“

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Saulius Skvernelis apie konservatorių organizuojamą valstybės perversmą

Saulius Skvernelis apie konservatorių organizuojamą valstybės perversmą

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Prezidentas Rolandas Paksas: „Iš mūsų jau pavogta valstybė, ir Tauta nebeįtakoja valdžios priimamų sprendimų“

Prezidentas Rolandas Paksas: „Iš mūsų jau pavogta valstybė, ir Tauta nebeįtakoja valdžios priimamų sprendimų“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    V. Troščenka. Nuo darbo nebūsi bagotas – tapsi kuprotas

V. Troščenka. Nuo darbo nebūsi bagotas – tapsi kuprotas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Arvydas Juozaitis. Privalėsime atsisakyti Seime palaimintos migracijos sutarties

Arvydas Juozaitis. Privalėsime atsisakyti Seime palaimintos migracijos sutarties

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos, parengtos SADM ministerijos

Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos, parengtos SADM ministerijos

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Statistikos departamentas nerado duomenų apie žudomus vaikus, kuriuos jo vardu skelbia Lietuvos influenceriai

Statistikos departamentas nerado duomenų apie žudomus vaikus, kuriuos jo vardu skelbia Lietuvos influenceriai

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Povilas Gylys: „D. Grybauskaitė prieš S. Jakeliūną“ – „iš kur vaikinui tiek drąsos?“

Povilas Gylys: „D. Grybauskaitė prieš S. Jakeliūną“ – „iš kur vaikinui tiek drąsos?“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Vaikai negali būti įkaitais, kai specialistams trūksta žinių

Vaikai negali būti įkaitais, kai specialistams trūksta žinių

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika: Sistema eina į kontrpuolimą

Algimantas Rusteika: Sistema eina į kontrpuolimą

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Labai juokingas straipsnis. Dėkui, Daivai, pralinksmino. Tik, viena dalyką primiršo,apie bakterilogini gynkla, kūrys auginamas megintuveliuose....

Tai ką dabar su tokia tarnyba daryti? Matyt, čia jau ne streikas, o tik sukilimas...

Ale tu matai, lenkų frakcijoje yra daugiausia lietuvių. Čia tai bent....

Štai kas tie gražuoliai-Lietuvos judai....

Lietuvos televizijų ir radijų (bet kokių) ĮPRASTINĖ PROGRAMA 6:00 -...

gražių paveiksliukų galerija: liaudiesmenas.livejournal.com...

Jeigu naikinate Lietuvą, keiskite ir jos simboliu. Ponai iš Briuselio kopūstų krašto....

Visoje ES tik lenkų ir vengrų valdžios yra normalios, o likusių valstybių - iškrypėlės. Nekreikim...

Vėl pavydžiu lenkams ir vengrams. Juos valdo sava valdžia......

idiotai - žydų užsakymas tai...

An

Eikit dibti po 40val.per savaite,o ne po20val.visi komunistinės senės,arba pričiože tinginiai....

RM

Pagirtina. Jei jau turi gyvūną, tai privalai juo tinkamai rūpintis....

Dar ne viskas prarasta. Dar yra protingu, doru, besirupinanciu salies ir gyventoju islikimu, zmoniu. Pagarba...

daugybė durnių, daunų, debilų, vištgaidžių laukia kitų seimo rinkimų, galės išeiti į plačias gatves balsuoti...

    Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą
    Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

atsiliepimų 11 Skaityti visą įrašą
    Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

atsiliepimų 28 Skaityti visą įrašą
    Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

atsiliepimų 20 Skaityti visą įrašą
    Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *„Rosatom“ įtakos tinklas Lietuvoje: kas prisidėjo pradanginant atominius milijonus* - nuoroda: https://infa.lt/25364/rosatom-itakos-tinklas-lietuvoje-kas-prisidejo-pradanginant-atominius-milijonus/