infa.lt

ru.reuters.com

Berlynas – Beveik nė dienos nepraeina be pabėgėlių stovyklų užpuolimo Vokietijoje, kuri bando susitvarkyti su rekordiniu srautu ieškančių priebėgos užsieniečių, bandančių gelbėtis nuo karų ir smurto.

Pirmąjį pusmetį bendrai buvo užfiksuota 150 padegimų ir kitokio pobūdžio atakų, padariusių didelę žalą naujiems statiniams, pastatytiems laukiant 450 tūkstančių ieškančių prieglobos Vokietijoje šiais metais, liudija vyriausybiniai duomenys.

Šie užpuolimai – tai dažnai pasitaikantis vietos protestų prieš statinių statybą tęsinys, sudavė smūgį šalies įvaizdžiui, – šalies, padėjusios tiek pastangų kad išpirkti savo nacistinę praeitį. Incidentai sukėlė socialinę įtampą, nes daugelis vokiečių palaiko pabėgėlius.

„Aš jaučių gėdą už tą neapykantą užsieniečiams Vokietijos gatvėse“, – pasakė teisingumo ministras Heiko Maas antradienį, po VRM pranešimo apie tai, jog užpuolimų prieš užsieniečiams skirtą prieglobą skaičius per šešis mėnesius išaugo dvigubai. 2014 metais tokių incidentų iš viso buvo 170.

Savo interviu laikraščiui Bild ministras Maas pasakė, jog „iracionalių baimių ir smurto fone“ pabėgėlių atžvilgiu, Vokietijoje yra ir juos užjaučiančių žmonių. Balandžio mėnesio apklausa parodė, jog pusė vokiečių pasisako už tai, kad šalis priimtų dar daugiau pabėgėlių.

Vokietija kovoja prieš prievartą rasiniu pagrindu, nunešusią 186 gyvybes po Rytų ir Vakarų Vokietijų susijungimo 1990-aisiais metais ir po to sekusio ekonominio pakilimo.

Tačiau kritikai kaltina vyriausybę lėtumu ir neryžtingumu, rasistinės pakraipos populistų aktyvumo fone.

„Vyriausybė neturi nuoseklios strategijos, ir kai kurie politikai, ypač iš dešiniųjų flango, sunkina situaciją kurstančiais komentarais ir veiksmais“, – pasakė „Reuters“ politologas iš Laisvojo universiteto Berlyne Hajo Funke.

Bavarijos premjeras Horst Seehofer ir jo konservatyvi krikščionių-socialinė sąjunga (CSU), gimininga Vokietijos kanclerės Angelos Merkel krikščionių demokratų partijai, šią savaitę pakvietė imtis greitos pabėgėlių deportacijos iš Balkanų šalių, pavadinę situaciją ten ne tiek grėsminga, kad dovanoti jiems prieglobą Vokietijoje.

„Dešiniujų populistų idėjos sklinda CSU miško gaisro greičiu ir yra labai pavojingos“, – pasakė politologas Funke, pastebėjęs, jog nusinešę žmonių gyvybes bombų sprogimai 1990-ųjų pradžioje dažnai sekė paskui provokacinę antiimigracinę retoriką.

Šiais metais pabėgėlių skaičius Vokietijoje, kaip laukiama, išaugs dvigubai, lyginant su 200 000, ieškojusių čia prieglobos pereitais metais. Iš 85 394 atvykusių tik pirmame kvartale dauguma išeiviai iš Kosovo, Sirijos Serbijos, Albanijos, Irako ir Afganistano.

Varginguose Vokietijos regionuose paplitusios baimės dėl konkurencijos su pabėgėliais už valstybės resursus. Turtinguose kraštuose pretekstu protestams yra nekilnojamo turto kainų kritimo arba nusikalstamumo didėjimo baimė.

Per neseniai vykusį savo pasisakymą Berlyne, šalies prezidentas Joachimas Gaukas nukrypo nuo paruošto teksto, aštriai pasmerkdamas užpuolimus.

„Šios šlykščios atakos prieš pabėgėlių stovyklas…nepakenčiamos“, – pasakė jis.