infa.lt

Sandra Bernotaitė. Tikrovės grožis Lietuvoje

Sandra Bernotaitė. Tikrovės grožis Lietuvoje

rugsėjo 02
01:022018

Palydint vasarą. Sandros Bernotaitės nuotr.

Šiaurietiška vasara baigiasi. Tai ir vienintelė, nepakartojama Lietuvos šimtmečio vasara – grįžusius iš visų pasaulio kraštų lietuvius pasitikusi trispalvėmis, valstybingumo simbolika, nerimu dėl lietuvybės, o kai kuriuos tuo nerimu ir užkrėtusi. Juk pamačius trispalvę į galvą pirmiausia ateina ne šūkis „Lietuva – visiems!“. Kol kas, deja, ne.

Tenka ramintis, kad kitais metais vėliavų ant balkonų ir langų, tikėtina, bus daug mažiau. O kol kas ir mano akis sunkiai apsipranta su trispalvės fonu „skuduryno“ vitrinose (nemeluoju, Kaune pastebėta).

Liepos pirmąją Vilniaus rotušėje vykęs linksmas ir draugiškas pasaulio lietuvių šurmulys („100 Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą!“) tarsi įžemino tai, kas iki tol sklandė ore, it koks žiniasklaidos, o gal politikų ar nežinia kieno nematomos rankos iškeltas aitvaras. Renginio idėja buvo pozityvi: neskirstykime į „juos“ ir „mus“, nesakykime, kad vieni gyvena „čia“, kiti – „ten“. Esame vienos motinos vaikai, mus vienija Lietuva, tad ir mes, iš pasaulio trumpam sugrįžę, sujungiame Lietuvą… Viskas gerai, verta garsiai įvardinti tai, kas ir taip ant liežuvio galo. Tačiau ir negatyvus formulavimas („neskirstykime“ ar „neskirstykite“) suponuoja, teigia realybę: juk skirstoma, ir jau ne pirmus metus.

Tai, kad globalios Lietuvos pojūčio dar nėra arba seniai jau nėra – nepaprastas ženklas nepaprastais mūsų laikais.

Ar kitas klausimas – ką daryti? Ne, kitas klausimas: kodėl yra skirstoma? Įvardinti diagnozę, o ne išvardinti simptomus – sveikimo pradžia. Tai, kad globalios Lietuvos pojūčio dar nėra arba seniai jau nėra (jeigu, remiantis tarpukario Lietuvos istorijos faktais, būtų galima teigti, jog kadaise jo būta ir daug stipresnio), yra nepaprastas ženklas nepaprastais mūsų laikais.

O žmonių vasarą grįžta gausiai. Gal prisidėjo tai, kad šiais metais vyko Dainų ir šokių šventė, gal subtropiniai orai pritraukė vasarotojus, kurie antraip būtų ieškoję prieglobsčio pigesniuose atostogų taškuose, o gal taip kas vasarą būdavo, tik ne visada turėjau progos stebėti kaip šiemet, jau antrus metus gyvendama Lietuvoje, kelionių lagaminus ilsindama spintoje. Kai draugai klausė, kur važiuosiu atostogauti, atsakyti be nuostabos negalėjau: „Žinoma, liksiu čia, Lietuvoje, kur gi daugiau?“ Visgi saviironijos jausmo neprarandu: nereiktų girtis, kad mėgaujiesi gyvenimo „Real is Beautiful“ paprastumu, kai iki tol dešimt metų gyvenai „svajonių šalyje“ Australijoje, kur ne visi gali sau leisti atostogauti (net australai, pavargę nuo savo pačių egzotikos, skrenda į artimiausius Azijos kraštus, kur pasakiškai pigu).

Sykį vaikams Melburno lituanistinėje mokykloje parodžiau paveikslėlį su Lietuvos kontūru ir paklausiau, kas pavaizduota, o jie man choru atsakė: „Atoooostogos!“ Kai pasakoju šį anekdotą, daugelis šypteli. Man šiek tiek liūdna, bet ir smagu, kad vaikai bent taip žino, iš kur yra kilę.

Atostogų Lietuva. Panašiai, kaip „savaitgalių tėtis“ – pasirodo, pradžiugina, dingsta iš akiračio.

Atostogų Lietuva. Panašiai, kaip „savaitgalių tėtis“ – pasirodo, pradžiugina, dingsta iš akiračio. Iki kito savaitgalio ar gimtadienio. Toks dalykas, žmogus, vieta, tampa švente, atsieta nuo buities, kasdienybės, šiokiadienių.

<div align=“center“><script async src=“//pagead2.googlesyndication.com/pagead/js/adsbygoogle.js“></script>
<ins class=“adsbygoogle“ style=“display: block; text-align: center;“ data-ad-layout=“in-article“ data-ad-format=“fluid“ data-ad-client=“ca-pub-8209875234052107″ data-ad-slot=“8872013235″></ins>
<script>
(adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({});
</script></div>

Šiemet pirmą kartą taip aiškiai pajutau jaunąją, kaip dabar jau galima būtų įvardinti, „lietuvių kilmės“ kartą, nes poilsiavau prie Lietuvos ežerų ir upių. Tai vienur, tai kitur vandenyje turškėsi vaikai, tarpusavyje kalbantys angliškai su britišku akcentu. Šiaip tas akcentas grubokas, šaižus mano ausiai, o dar tie vaikai akivaizdžiai rėkė iš visų jėgų, kad tuo savo kalbėjimu užgožtų nepatogumą, jaustųsi mažiau nesaugūs, mažiau svetimi… Nors buvo akivaizdu, kad tai „mūsų“ vaikai, lietuviai. Tėvų nebuvo arti, bet ir nematydama jų supratau, kad tai ne britai. (Britai – prie tik vietiniams gerai žinomo Zarasų rajono ežeriuko?!) Pajutusi vaikų susikaustymą, nesmagumą, stengiausi tarpininkauti tarp atvykėlių ir vietinių, kalbinau tik lietuviškai, nors vietiniai man sakė: „Kam tu su jais kalbi lietuviškai? Jie nesupranta!” Supranta, supranta. Paklausiau pačių: „Suprantat lietuviškai?“ Atsakė, kad taip.

Jaustis bent kiek svetimam nėra gera, todėl drąsiau yra šūkauti tarpusavyje taip garsiai, kad negirdėtum savo baimės.

Žinau, kad kalbėti su stipriu akcentu nėra jauku, ypač šalyje, kur tą tavo akcentą tučtuojau pagauna vietinio ausis, o gal ir veido grimasa tą pagavimą išduoda. Jaustis bent kiek svetimam nėra gera, todėl drąsiau yra šūkauti tarpusavyje taip garsiai, kad negirdėtum savo baimės.

Gera žinoti, kad Lietuvoje vasarą vyko daugybė „tarptautinių“, ar gal reiktų sakyti „interlietuviškų“, stovyklų vaikams. Dideli ir maži miestai susirūpino dėl tų, kurie grįžta, noriai padeda jiems integruotis. Geriau, kad vaikaičiai neliktų vieni su nekalbančiais jokia užsienio kalba, išskyrus rusų, seneliais. O ir tie, kurių niekas neišvežė užsienin, mėgsta pasipraktikuoti bendraudami užsienio kalba, ir tai kita medalio pusė: tarpininkauji, kad atvykėliai išmoktų lietuviškai, o vietiniai vaikai tučtuojau puola kalbėti angliškai. Nes gudruoliai išmoksta šitos kalbos be didelių pastangų – ji visur ore, kaip seniau buvo rusų.

Džiugu buvo išgirsti ir taip sakant: „Seniau žinojau tik Vilnių. Pagyvenęs svetur, supratau, kad nepažįstu Lietuvos.“ Man buvo panašiai: tik pagyvenusi keletą metų kitame pasaulio krašte, pakeliavusi egzotiškose šalyse, susigriebiau, kad noriu pažinti savo šalį, aplankyti mažiausius jos užkaborius, o ėmusi lankyti nustebau, kaip gražu. Juk nerūpi tai, prie ko neprisilietei, ir nežinai, ką prarandi. Tam, kad susidomėtum, kartais reikia bent tokio „sukrėtimo emigracija“. Beje, tai gali būti ir pasaulinė tendencija – domėtis periferija, mažais miestais, gyvenvietėmis, kur jaunimas įperka nekilnojamąjį turtą, įsiveda puikiai veikiantį internetą ir toliau gyvena globaliai, mėgaudamasis lokalios „ekologiškos“ aplinkos privalumais.

Vertinti tuos turtus, kuriuos esi įgijęs gimimo teise – tai savo privilegijos įsisąmoninimas, savo tapatybės atradimas.

Vertinti tuos turtus, kuriuos esi įgijęs gimimo teise – tai savo privilegijos įsisąmoninimas, savo tapatybės atradimas. Vienoje viešoje diskusijoje jaunas žmogus, pasirinkęs gyventi Lietuvoje, išsakė tokią mintį: galbūt to laikino, švelniai sukrečiančio išvykimo reikia tam, kad prabustų sąmonė ir žmogus susimąstytų apie savo tapatybę, priklausymą vietai, bendruomenei. Ar toks lokalus priklausymas kliudo būti kosmopolitiškam? Visiškai ne. Greičiau atvirkščiai – padeda, tapęs atspirtimi.

Pastebėjau, kokia vyresniųjų, ne vaikų, draugystės dinamika: atstumai sutrauko santykius ne todėl, kad žmonės apsigyvena toli vieni nuo kitų, o todėl, kad jie negali būti arti tada, kai reikia ne švęsti, o rūpintis vieniems kitais. Padėti buityje. Patarti telefonu, kai reikia greitai, o ne rytoj (dėl laiko skirtumų). Priimti nakvoti, kai reikia greitai, o ne už pusmečio, kai atskrisi lėktuvu. Pabūti su draugės vaikais šio penktadienio vakare, o ne kada nors, kai užaugs.

Su bičiule iš Sidnėjaus kalbėjomės apie savitarpio pagalbos suvokimo skirtumus. Esu pastebėjusi, kad australai įpratę už mažiausias paslaugas susimokėti, nenorėdami likti skolingi. Paprastas pavyzdys: savo katiną palikdavau „kačių auklei“, kurios kiekvienas apsilankymas man kainuodavo apie dvidešimt dolerių. Paprašyti vietinių australų užeiti ir pamaitinti katiną liežuvis neapsiverčia, supranti, kad taip nedaroma – tau duos „auklės“ kontaktus arba pasiūlys „kačių viešbutį“. Ir jei tai visiems priimtina, kitoks elgesys bus keistas, jausiesi nepritapėle. Bet aš norėjau kitaip ir susiradau bičiulių lietuvių. Juokavau, kad jau po pirmojo susitikimo su nepažįstamu lietuviu esi pasiruošęs duoti jam savo namų raktus ir patikėti katiną.

Išties mūsų bendruomenės Lietuvoje glaudžiau susijusios, mes greitai randame bendrų pažįstamų (taip, mes „pusbrolių šalis“ – bet koks tai privalumas!). Pripažįstu tai kaip teigiamą lietuvybės bruožą.

Kai visai neseniai sutikta nauja pažįstama lietuvė paprašė padėti jos mamai sutvarkyti kambarius, besispyriojančią, visą gyvenimą Australijoje nugyvenusią, orią močiutę telefonu įtikinėjau: „Mes nesame svetimos, mes lietuvės, todėl leiskite man jums padėti.“ (Visgi neleido, bet dėl kitų priežasčių.)

Išvykus kitur, gali tiesiog pasikeisti namų mastelis, dingti mažojo bendruomenės gabarito pojūtis.

Padėti vieni kitiems Lietuvoje ne tik normalu – būtina. Labai daug dalykų nuveikiama, apeinant piniginį faktorių, taip susitaupo laiko, taip susikuria socialinio tinklo suteikiamas saugumo jausmas. Mūsų miestai ne milijoniniai, bendruomenės nariai sutinka vieni kitus dažniau, nėra taip, kad susipykai – nebematysi. Ne, čia susipykstama ir gyvenama toliau – taikomasi arba taikstomasi, nes kitaip tiesiog neįmanoma. Išvykus kitur, gali tiesiog pasikeisti namų mastelis, dingti mažojo bendruomenės gabarito pojūtis. Kai kam, grįžus gyventi į Lietuvą, tai kultūrinio šoko dalis.

Ryšiai su tikrais draugais nenutrūksta, tačiau kai ką prarandi. Akimirkas, tiesioginį bendravimą, priklausymą ir dalinimąsi tuo, kas čia ir dabar. Nuo rūpesčių iki apkalbų ir anekdotų. Bendrystės karkasas gali išlikti tvirtas, bet tikrovės kontekstas nušiūra, tampa plonas, jautrus, greitai yrantis.

Lietuvoje likusiųjų akyse emigrantu galima tapti jau po pirmųjų metų svetur.

Kai kas man pasakojo, kad grįžus gyventi į Lietuvą dingo dalis draugų. Tai gerai, galbūt tai nebuvo tikri draugai, galbūt jiems reikėjo „emigranto egzotikos“, o gal pasakojimų ir vilties, kad kada nors ir jie išvažiuos. Grįžai ir po metų kitų tapai toks pat eilinis pilietis, jei iš tiesų pasisekė reintegruotis, jei nepabėgai atgal. Nes reintegracijai iš tiesų prireikia vidutiniškai iki dvejų metų, o gal ir daugiau. Lietuvoje likusiųjų akyse emigrantu galima tapti jau po pirmųjų metų svetur. Antropologijoje migranto apibrėžimas: 12 mėnesių kitur. Po metų tu jau žinai, ką reiškia gyventi ten, kur negimei.

Vienas pažįstamas, kuris niekada nebuvo emigravęs, juokais pasiskundė, kad vasaromis vargsta: galybė draugų grįžta iš viso pasaulio ir su visais reikia pabūti. Kalendorius pilnas susitikimų! Ir visus reikia suplanuoti, įterpti, nepraleisti, nes tu čia esi visada, o jie atsiranda trumpam, ir kiekvienas turi savo laiko langelį. O kai jau sugrįžta, juk tokie visi išsiilgę, taip intensyviai reikia bendrauti, kad pasivytum tai, ką praleidai. Tai ir vaikštai apkvaitęs nuo pokalbių – nuostabių, gilių, pratęsiamų nuo ten, kur pernai ar užpernai nutrūko…

Pažįstu šeimų, kurios kas vasarą grįžta į Lietuvą atostogauti. Jų kalendorius irgi tirštai nusėtas susitikimų, svečiavimosi, dalyvavimo renginiuose. Tokiais atvejais skundžiamasi, kad nėra laiko pajusti ramybės, lėtumo, nuobodulio. Juk atostogos, bent jau man, tai laikas, kai gali sustoti ir įsiklausyti į savo mintis. Bet žinau ir tokių, kurie grįžta ir pasislepia miško trobelėje. Ir apsimeta, kad yra vietiniai, kad niekur neišskrenda žiemoti. Tie yra gudrūs paukšteliai.

šaltinis: pasauliolietuvis.lt


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar dvigubą pilietybę gali turėti tik Vakaruose gyvenantys lietuviai?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Apklausa

Lietuvoje yra kandidatas į prezidentus, turintis kietą stuburą


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
  Pilietybė yra duotybė?

Pilietybė yra duotybė?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Yra tokie Ypatingi Žmonės..

Yra tokie Ypatingi Žmonės..

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Pasitelkusi Ukrainos pavyzdį Seimo konservatorė baugina Lietuvos šeimas, kartu siekdama privalomų skiepų įteisinimo

Pasitelkusi Ukrainos pavyzdį Seimo konservatorė baugina Lietuvos šeimas, kartu siekdama privalomų skiepų įteisinimo

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Jurga Lago. Išlieka stipriausi. Kaip visada. Išliks tie, matyt, kurie delfių neskaito

Jurga Lago. Išlieka stipriausi. Kaip visada. Išliks tie, matyt, kurie delfių neskaito

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Seimo narys M. Puidokas kviečia išgirsti Lietuvos sengirių ir jas ginančių žmonių pagalbos šauksmą

Seimo narys M. Puidokas kviečia išgirsti Lietuvos sengirių ir jas ginančių žmonių pagalbos šauksmą

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Niekas nebeišgelbės tų, kurie neturi už ką numirti

Algimantas Rusteika. Niekas nebeišgelbės tų, kurie neturi už ką numirti

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Kęstutis Masiulis: Jakeliūnas manosi esąs „žmogus – valdžia“

Kęstutis Masiulis: Jakeliūnas manosi esąs „žmogus – valdžia“

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Antikonstitucinė Miškų ūkio reforma turi būti stabdoma – atkuriant didžiausią Lietuvos turtą – miškus, tvirtina socialdemokratai

Antikonstitucinė Miškų ūkio reforma turi būti stabdoma – atkuriant didžiausią Lietuvos turtą – miškus, tvirtina socialdemokratai

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Nori į Italijos klubo futbolo varžybas? – Nurodyk, kad gimei TSRS!

Nori į Italijos klubo futbolo varžybas? – Nurodyk, kad gimei TSRS!

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas. Paskutiniai postlandsbergizmo epochos rinkimai

Rolandas Paksas. Paskutiniai postlandsbergizmo epochos rinkimai

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  Amerikiečių tyrėjai ginče dėl skiepų įžiūrėjo Rusijos trolių ranką

Amerikiečių tyrėjai ginče dėl skiepų įžiūrėjo Rusijos trolių ranką

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Seimo konservatorė kaltina Dainių Kepenį bauginant visuomenę ir kurstant rasinę neapykantą

Seimo konservatorė kaltina Dainių Kepenį bauginant visuomenę ir kurstant rasinę neapykantą

atsiliepimų 6Skaityti visą įrašą
  Seimo konservatoriai ėmėsi „ginti viešąjį interesą“ skųsdami Stasį Jakeliūną prokuratūrai, už jo bandymus išsiaiškinti krizės priežastis

Seimo konservatoriai ėmėsi „ginti viešąjį interesą“ skųsdami Stasį Jakeliūną prokuratūrai, už jo bandymus išsiaiškinti krizės priežastis

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  Socdemai-atskilėliai prakalbo apie erkinį encefalitą ir privalomų skiepų programą nuo jo

Socdemai-atskilėliai prakalbo apie erkinį encefalitą ir privalomų skiepų programą nuo jo

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas: „Politinė sistema nepalieka šansų ne jos parinktam kandidatui laimėti Lietuvos prezidento rinkimus“

Rolandas Paksas: „Politinė sistema nepalieka šansų ne jos parinktam kandidatui laimėti Lietuvos prezidento rinkimus“

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  I. Degutienė pasijuto įžeista S. Jakeliūno, pavadinusio Seimo konservatorių frakciją „moralinių debilų sąjunga“

I. Degutienė pasijuto įžeista S. Jakeliūno, pavadinusio Seimo konservatorių frakciją „moralinių debilų sąjunga“

atsiliepimų 7Skaityti visą įrašą
  Seimo grupė „Už demokratinę Baltarusiją“ reikalauja nutraukti stalinizmo aukų kryžių griovimą Baltarusijoje“

Seimo grupė „Už demokratinę Baltarusiją“ reikalauja nutraukti stalinizmo aukų kryžių griovimą Baltarusijoje“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Seimo konservatoriai ragina nušalinti Stasį Jakeliūną nuo krizės tyrimo komisijos pirmininko pareigų

Seimo konservatoriai ragina nušalinti Stasį Jakeliūną nuo krizės tyrimo komisijos pirmininko pareigų

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Seimo konservatorė pagavo S. Skvernelį už liežuvio ir reikalauja pateikti pilną jį kompromituojančią informaciją

Seimo konservatorė pagavo S. Skvernelį už liežuvio ir reikalauja pateikti pilną jį kompromituojančią informaciją

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Seimo konservatoriai ragina Vilniaus merą R. Šimašių atstatyti sudaužytą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą

Seimo konservatoriai ragina Vilniaus merą R. Šimašių atstatyti sudaužytą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Akvilina Cicėnaitė. Įsivaizduojami miestai

Akvilina Cicėnaitė. Įsivaizduojami miestai

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas. Visuomenei reikia vienodai teisingos naujos Europos Sąjungos

Rolandas Paksas. Visuomenei reikia vienodai teisingos naujos Europos Sąjungos

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Žmogumi būti lengviau, nei tautos nariu (1)

Žmogumi būti lengviau, nei tautos nariu (1)

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Naujosios pedagogikos iššūkiai: tas pūvantis ir mirštantis feminizmas

Naujosios pedagogikos iššūkiai: tas pūvantis ir mirštantis feminizmas

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Aloyzas Sakalas. Kurį iš devynių pretendentų reikėtų išrinkti Lietuvos Respublikos prezidentu?

Aloyzas Sakalas. Kurį iš devynių pretendentų reikėtų išrinkti Lietuvos Respublikos prezidentu?

atsiliepimų 15Skaityti visą įrašą
  15min alternatyvūs faktai. Tiesa ir Melas. Vaidas Neverauskas vs Ugnius Kiguolis

15min alternatyvūs faktai. Tiesa ir Melas. Vaidas Neverauskas vs Ugnius Kiguolis

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Gabrielius Landsbergis prieštarauja tvarkai, kurią nori finansų sektoriuje įvesti Stasys Jakeliūnas

Gabrielius Landsbergis prieštarauja tvarkai, kurią nori finansų sektoriuje įvesti Stasys Jakeliūnas

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Ir vis didesnės našta tenka jaunajai kartai išlaikyti pensininkus :|...

Ukraina pirmiausia puikus pavyzdys, kur nuveda urvinė rusofobija....

Tuos vietinius Kauno r. valdžios pizdukus reikia susodinti....

Teisingai moteriškutw šneka.Jūs, antivakseriai man primenat Garliavos patvorio violetinius skalikus...

Kai ponia turės vaikų tada supras, dar nežino kas jos gali laukti su tokiais užmojais...

Idiotiškos valdžios buldozeris sėkmingai juda... Dar vienas pvz. kaip sovietai lietuvybė "naikino" 😉...

kaip cia gaunasi , skiepijasi ir suserga , cia ka konservams vel eiliny otkata sumokejo...

Kas nuleis vandenį, kad konservuoti š nedvoktu?...

Visa oficiali žmonijos “istorija”-atviras melas: sunaikinta-tiesa.jimdo.com/blog...

man patiko ir aš sutinku su tuo ką kalba Jurga...

Tokia šiuolaikinių vagių filosofija - prisivogt miliardais, pasirūpint, kad pripamptų Mortos, anūkai, sūneliai ir kiti...

Jeigu taps prezidentu, tai pamirš jis ir sengires ir dar daug ką iš savo pažadų....

Pritariu Akvilei .Teko aplankyti Jusku sodyba . Branginkime tokius zmones ir ju darba ....

Nekukli paskola :D...

  Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

atsiliepimų 6Skaityti visą įrašą
  Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

atsiliepimų 8Skaityti visą įrašą
  Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

atsiliepimų 11Skaityti visą įrašą
  Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

atsiliepimų 28Skaityti visą įrašą
  Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

atsiliepimų 20Skaityti visą įrašą
  Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Sandra Bernotaitė. Tikrovės grožis Lietuvoje* - nuoroda: https://infa.lt/25029/sandra-bernotaite-tikroves-grozis-lietuvoje/