infa.lt

REUTERS

„Imanui pasisekė: jį paleido į laisvę be aiškių motyvų – matomai todėl, kad už jį pasisakė tolimas giminaitis, dirbantis kompartijos aparate“, – pasakoja savo tinklaraštyje ispanų tinklapyje El Confidencial žurnalistas Danielis Iriarte. Autorius paaiškina: „kada jis atvyko į Xinjiang aerouostą – Kinijos vakariniame regione, pagrindinai apgyvendintame musulmonų, – jis buvo be įspėjimo areštuotas ir išsiųstas į lagerį perauklėjimui“.

„Tačiau šie lageriai – „GULAGAS uigūrų tautybės musulmonams“, sukurtas Pekino kovai su islamo ekstremizmu, – tik bendro paveikslo dalis. Kaip aptiko Umanas, pabandęs sugrįžti į normalų gyvenimą, dabar jo „kriminalinė“ praeitis užfiksuota jo asmens pažymėjime. Praktiškai jis negali įeiti į administracinius pastatus, važinėti visuomeniniu transportu ir netgi peržengti prekybos centrų slenksčio. Jis įkalintas už „skaitmeninių grotų“, kaip tą vadina kai kurie stebėtojai“, – rašoma straipsnyje.

Kinijos valdžia sukūrė „taškų skaičiavimo dienoraščių sistemą”, kad atskirtų „gerus“ piliečius nuo „blogų“, paaiškina autorius. „Tai socialinio reitingo sistema, nuo kurios kinai priklauso ieškodami darbo, gaudami kažkokias paslaugas ar netgi rezervuodami lėktuvui bilietus: žmonės, kurie elgiasi „blogai“ Kinijos valdžios požiūriu (kas be abejo įskaičiuojama kalbant apie bet kokią politinę disidentinę veiklą) , yra izoliuojami nuo visos gerovės šiame beveik idealiame Orveliškos visuomenės modelyje. Socialinis reitingas – tai raktas į gerovę ir atvirkščiai.

Tačiau Xinjiange viskas užėjo gerokai toliau: papildomai prie beveik visur esančių kontrolės postų, saugos pajėgų, šnipų ir informatorių, Pekinas sukūrė, galbūt, pačią pažangiausią pasaulyje šiam momentui techninės priežiūros sistemą“, – rašo leidinys.

Autorius vardina: Kinijos Xinjiang-Uigūro autonominiame rajone naudojami bepilotės skraidyklės pasienio ir svarbių objektų sekimui, „automobilių kuro kolonėlėse ir kitose vietose įmontuotos stebėjimo kameros su veidų atpažinimo sistema“, „kuriamos DNR duomenų bazės“, „vyksta balso ir akių rainelės atpažinimo įrenginių diegimo eksperimentai“. Vasario mėnesį Human Rights Watch demaskavo platų duomenų rinkimo apie piliečius naudojimą be jų sutikimo.

Vietiniai gyventojai praneša, kad patikrinimo postuose policija dažnai verčia juos įkelti į mobilius telefonus ypatingus papildinius. Papildinys Jingwang (kas pažodžiui reiškia „tinklo valymas”) skanuoja telefono turinį ir įspėja jo šeimininką, jog reikia ištrinti ginčytiną medžiagą – pavyzdžiui, musulmonišką medžiagą, nesankcionuotą religinės valdžios. „Kitos programos naudojamos pokalbių pasiklausymui, o programa Baixing Anquan („Pilietinis saugumas“) padeda naudotojams įskųsti įtartiną kaimynų elgesį“, – rašo leidinys.

„Kinijos vyriausybė išleidžia kolosalius resursus visais paminėtais būdais surenkamos informacijos valdymui ir jos unifikavimui, sukuriant Xinjiang gyventojų profailus. Taip pat programinės įrangos pagalba, kurios veikimą The New York Times turėjo galimybę stebėti vasaros pradžioje, sukuriami jų santykių su giminėmis ir artimaisiais grafikai”, – pažymi leidinys.

Ekspertų nuomone, Pekinas šią sistemą ketina išplėtoti visoje Kinijoje.

„Lygiai taip pat, kaip tai leido cenzūruoti pasisakymus praeityje, dirbtinis intelektas ir platūs duomenys sudarys galimybę kontroliuoti potencialius disidentus prognozuojant jų elgesį. Tai labai panašu į vartotojų analizę, kurią jau šiandien sėkmingai vykdo Amazon ir Google, tačiau bus kur kas efektyviau, kadangi autoritarinės valstybės galės remtis informacija tokiais būdais, kurie neleistini liberaliose demokratijose“, – prognozuoja Nicholas Wright (JAV, Džordžtauno universitetas).

„Didžioji skaitmeninė siena“ – kinų interneto cenzūros sistema – adaptuota Vietname ir Tailande. Kinijos specialistai suteikė paramą arba savo ekspertų komandas į pagalba vyriausybių cenzoriams Šri-Lankoje, Etiopijoje, Irane, Rusijoje, Zambijoje, Zimbabvėje ir keliose Artimųjų Rytų šalyse“, – rašo autorius, pastebėdamas, jog tai nepilnas sąrašas.

Leidinys įspėja: augančio nestabilumo fone, Vakarų demokratijos susiduria su didėjančia pagunda pasinaudoti tomis pat sekimo sistemomis savo piliečių kontrolei. Autorius primena apie įstatymą, kuris buvo priimtas Didžiojoje Britanijoje 2016 metais ir apie įstatymo projektą, kuris dabar praeina debatų stadiją Australijoje.

„Ir nepamirškite viso to, ką mums jau papasakojo Edvardas Snoudenas (Edward Snowden). Geriau neatsipalaiduoti“, – reziumuoja leidinys.