Girto ežiuko svajonės, kad sistema, artėjant tolesnio jos legitimumo patvirtinimo spektakliams, imsis bent kosmetinių permainų regimybės, subliuško kaip visada. Poliarizuoto stiklo langelis į po antklode vykstančias įtakos grumtynes ir protų dulkinimo mašinėlė, vadinama LRT, išvėdinus seno girtuoklio tvaiką, birbia toliau.
Show must go on, brangūs Lietuvos žmonės. Sugrįžo į žydruosius ekranus sena gera delfinariumo dvasia, transliuojanti HD formatu juodai baltą pasaulėvaizdžio primityvą. Matoniai su pugačiauskais ir vėl apsigyveno mūsų namuose, rusai puola vis smarkiau, Trumpas toliau žlugdo visą civilizuotą, globalų tobulo idiotizmo pasaulį. Europoje problemos dingo, o vietos aplink G tašką gyventojai džiugiai dirba, investuoja, moka mokesčius ir grąžina paskolas.
Po poros nokdaunų išnešus iš ringo Edmundą Jakilaitį, dingo tegu ir surežisuotos, į vienus vartus pliekiančios diskusijos parodija, nekalbant apie agresyviai vienpusišką, bet visgi profesionalų gebėjimą pravesti aktualijų apžvalgas. Naujasis penkiagalvis, vangiai atrajojantis senas banalybes komentavimo slibinas net nebepretenduoja į diskusijos vardą.
Gaila ten kažkodėl patekusio protingo ir neabejingo žmogaus, kurį gerbiu. O dar labiau – kas vakarą kojas pusės hektaro Panoramos podiumu atkryžiuojančios žavingos pranešėjos, iš kurios kūnų aprengėjai ir veidų dizaineriai baigia padaryti lėlės Barbės ir raudonųjų žibintų kvartalo gyventojos hibridą.
Viskas gelmėse pradeda keistis tada, kai atrodo, kad niekas negali pasikeisti. Ši sistema jau miršta ir jos gelžbetoninis tvarumas yra tik dūmų uždanga savo bejėgystei užmaskuoti. Melą mato ir supranta visi, išskyrus ligonius ir iš jos mintančias siurbėles. Nulemsim ne mes savo kritika ar veiksmais. Pasaulio lygmeniu pokyčius pradės patys sistemos užsakovai, nes ji jau tampa nuostolinga.
Nepavargstu cituoti Frank Zappa: “Laisvės iliuzija tęsis tol, kol bus pelninga iliuziją tęsti. Tada, kai iliuziją taps pernelyg brangu išlaikyti, jie tiesiog susirinks dekoracijas, atitrauks užuolaidas, išneš stalus ir kėdes ir pamatysite teatro užpakalinės sienos plytas“.
Pirmoji mūsų iliuzija būtų tikėtis, kad tai įvyks savaime. Antroji – kad salėje užsižiebs šviesos ir mums atneš traškučių ir alaus. Tiesiog prasidės kitas spektaklis, kurio scenarijus dabar yra rašomas.
Jame dalyvausime tik tuo atveju, jei būsime pasirengę, organizuoti, ryžtingi. Jei konkrečiai žinosim, ko norime ir sugebėsim atskirti realius siekius nuo niekų, kuriuos mums norės įsiūlyti.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
247
Leidžiama ...
