infa.lt

Nors šiandien mums kyla įspūdis, kad didžiausią svorį pasaulinėje dienotvarkėje sudaro įvykiai supančiame mus regione, pasaulis, suprantama, sudarytas ne vien iš Artimųjų Rytų. O tai, kas iš pirmo žvilgsnio vyksta kažkur toli nuo mūsų, labai greitai gali paliesti ir tiurkų-islamo pasaulį.

Iš dalies, tarptautinės sistemos svorio centro pasistūmėjimas į Artimuosius Rytus, o taip pat tylus, nuoseklus Kinijos pakilimas, gali paliesti istorinę Turkijos misiją, Turkijos, kuri šiandien grįžta link savų istorinių šaknų, ir jos interesus nuo jos nutolusiuose regionuose.

Ryšium su tuo, trys neseniai įvykę Kinijoje įvykiai, darau prielaidą, atkreips ir jūsų dėmesį į subtilų karo meną, kurį demonstruoja Kinija priešpriešoje Vakarams, ir jo pagrinduose esantį strateginį genialumą.

Šiomis dienomis Kinija tapo svarbių vizitų scena. Pirma, KLR aplankė delegacija iš Tadžikistano, kurio strateginė reikšmė žymiai išauga ryšium su situacija Afganistane po 2014-ųjų. Šiame kontekste Tadžikistanas atsiduria Indijos interesų zonoje – vieno iš svarbiausių Kinijos konkurentų regione.

Per Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją Pekinas siekia išplėsti savo įtakos sferą regione. Svarbią vietą jo „plėtros į Vakarus politikoje“ užima Afganistanas ir Vidurinės Azijos valstybės, į kurias Kinija perveda „strategines investicijas“, neaplenkiančias ir Tadžikistano. Neseniai vykusio Kinijos ir Tadžikistano aukščiausio lygio susitikimo metu, mes galėjome matyti delegacijas pasirašant didelį skaičių susitarimų.

Atitinkamai minėtiems susitarimams, kinų vadovybė suteiks tadžikų pusei kreditus geležinkelio atkarpos „Dušanbė – Kurgan-Tiube“ statybai, antros eilės Dušanbės šiluminės elektrinės statybai, o taip pat valstybinės „Tadžikų aliuminio kompanijos“ infrastruktūros modernizacijai. Be viso to mes matome, kad derybų pusių įvardintas tikslas – padidinti prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo apimtis iki trijų milijardų dolerių.

Minimo vizito rėmuose taip pat buvo apsvarstytas ekonominio valstybių bendradarbiavimo iki 2020 metų programos realizacijos klausimas, tačiau „lengvatiniai kreditai“ ko gero yra pats saldžiausias „meduolis“ pateiktas Kinijos pusės.

Dar vienu svarbiu įvykiu tapo Pakistano premjero Navazo Serifo vizitas į Kiniją. Nereikėtų neįvertinti Pakistano. Tai viena iš dviejų valstybių – tiltų tarp Vidurinės ir Pietinės Azijos, o taip pat strateginis partneris, kurį Kinija vertina, kaip „priežastį karo paskelbimui“. Taip, 2014 metų gegužę, Kinijos vadovybė davė aiškų signalą JAV: „Mes neleisime skriausti Pakistano“.

Savo ruožtu Pakistanas, garantuojantis planuojamo kiniečių-pakistaniečių prekybinio koridoriaus saugumą, š.m. spalio 20 pareiškė, jog ruošiasi bendradarbiauti su Kinija „kovoje prieš terorizmą“, pažymėdamas, kad Kinijos priešus Pakistanas laikys savo priešais.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kuriamas tarp Pakistano ir Kinijos prekybinis kelias eis per Rytinio Turkestano teritoriją. Savo vizito į Kinija eigoje premjeras Šarifas davė suprasti, kad Pakistanas numatęs padėti Kinijai kovoti su radikaliais uigūrais Rytiniame Turkestane.

Ir pabaigai reikėtų atkreipti dėmesį į Kinijos prezidento Xi Jinping pareiškimą, kuriame sakoma apie Kinijos pasirengimą stiprinti bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis, projektų „Ekonominė šilko kelio juosta“ ir „XXI amžiaus jūrinis šilko kelias“, rėmuose.

Kalbėdamas apie minimų projektų realizacijos paskubinimą, KLR vadovas pabrėžė būtinybę nustatyti laiko ribas ir kelių žemėlapių, skirtų „vienos juostos ir vieno kelio“ statybai paruošimą, ir pažymėjo, kad norint šiuos sumanymus įgyvendinti reikia atkreipti dėmesį ir į kitus stambius projektus.

Kiniečių pusė pabrėžia, jog šalims, įeinančioms į bendradarbiavimo zoną šių projektų rėmuose, Kinija visokeriopai padės infrastruktūros objektų statybų srityje, įskaitant transporto tinklą, elektros tiekimo objektus, telekomunikacijų srityje. Kinija tarsi sako: „Aš tiesiog darau savo darbą“, – tuomet, kai nedraugiška politika einanti iš JAV tik sutvirtina Kinijos ranką!

Tyliai ir nuosekliai sutvirtindama savo pozicijas įtakos zonose per kvietimus „bendradarbiauti“ regione, Kinija labai greitai juda į priekį, ir esamu momentu jos kelyje nėra jokių kliūčių. Įskaitant ir Rusiją, su kuria ji taip pat stato bendradarbiavimo tiltus ir randasi priverstinio aljanso būsenoje.

Šiai dienai Rusija nieko negali padaryti su tuo, ką Kinija daro jos „galiniame kieme“. Juk visas Rusijos dėmesys nukreiptas į Ukrainos-Krymo krizės ir santykių su JAV bei ES klausimus.

Neįvardintu karinės strategijos, kurią Kinija rezga prieš JAV ir ES, herojumi yra kiniečių karvedys Sun Tzu. Jo parašytoje prieš 2500 metų knygoje, pavadintoje „Karo menas“ duoti tokie nurodymai: „Jei tu alkanas, parodyk, kad esi sotus, jei tu sotus, parodyk, kad esi alkanas; jei tu toli, pavaizduok, kad esi arti; jei tu arti, pavaizduok, kad esi toli; jei tu silpnas, parodyk jėgą; jei stiprus, parodyk silpnumą“.

Kaip manote, ar Kinija iš tiesų toli?

originalas: Çinin ’Savaş Sanatı’