infa.lt

Žaliosios gamtos mokyklos direktorė Jolanta Lipkevičienė

Tai Kauno r. Smiltynuose nuo miesto centro 10 km. įsikūrusi dieninė ilgosios dienos savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla, kurioje lauko pedagogika bus persipynusi su dvasiniu humanistiniu ugdymu. Vienu metu vaikams pasitarnaus du mokytojai/mentoriai. Taip pat, viena iš pagrindinių mokytojų bus natūrali gamta. Svarbus vaikų proto penas bus žaidimas. Patikros ko vaikai išmoko bus vykdomos vieną kartą mokslo metų pabaigoje, nes kuo dažniau testuojama, tuo labiau sutrikdomas nuodugnus vaikų ugdymas ir mokymasis.

Diena prasidės nuo neformalios veiklos ir dienos eigoje persipins su formalia veikla. Vaikams bus perteikta pakankamai daug patirties, žemės ir žmonijos problemų sprendimų mokymo srityje. Kiekvienam vaikui bus sukurta aplinka, kurioje tik jam vienam būdingu tempu jis galėtų vystytis ir skleistis. Nežinome, kiek tėvų yra pasirengę suteikti galimybę mokytis tokioje mokykloje, bet vizijoje matome vienos klasės mokyklą iki 35 vaikų. O ateityje bus suformuota dar viena klasė kai įsigysime autobusą, tuomet mokymasis bus išvykose autobusu į kintančias aplinkas.

Vaikai mokysis pagal savo interesus, savireguliacijos principu pasineriant į dalykus kurie juos įtrauks, – nebus skambučiu suskaldyto mokymosi proceso. Nebus statiškų pamokų kokias mes įpratę matyti. Nemenkas dėmesys mokykloje bus skiriamas fiziniam darbui, tautiniams šokiams, kovos menams ir dvasiniam tobulėjimui. Be žinių jėgos dar svarbu vaikus išmokyti gyvenime valdyti valios jėgą, minties jėgą, charakterio jėgą, tikėjimo jėgą, dvasios jėgą, sutarti ir susitarti. Be šio supratimo diegimo žmogus formuojamas labai pažeidžiamas.

Medikai teigia, jog laikas ir patirtys gamtoje – būtiniausia sveiko vaiko gyvenimo dalis. Gamta teikia visapusiškos naudos vaiko fizinei, pažintinei, emocinei, socialinei raidai, mažina įtampą, įtraukia, skatina sutelkti dėmesį. Deja kaip vaiką išvilioti į gamtą nuo technologijų, daug kam pritrūksta elementarių žinių

Kad vaikai būtų sveiki ir stiprūs, kraujas irgi turi būti švarus ir sveikas. To galime pasiekti kvėpuojant grynu oru, pakankamai judant. Sėkmė lydi tuos, kurie išmoksta žvalgytis gamtoje iš mažumės.

Gamtoje kiekvienas lapelis, žiedelis, akmenėlis neša mums informaciją. Vadovėliuose nerasime žiedų kvapo, lietaus potyrio, rasos pievoje, vaivorykštės, vėjo, paukščių čiulbėjimo, tinklą pinančio voro , sraigės iš namelio išlendančios. Gamta moko tik tuos, kurie vaikšto jos takais( A. Vireliūnas). Vaikai yra tyrinėtojai iš prigimties. Sėdint klasėse, prie kompiuterio tyrinėjimo instinktai dingsta. Gamta vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas (J.V. Gėtė).

Gamta vaikus moko gyventi taikiai be patyčių, gamtos erdvėse dingsta priešiškumas vienas kitam, hiperaktyvumas. George Monbiot yra pasakęs, – jei vaikai praras ryšį su gamta jie jos nesaugos. Gamtoje vaikai per vieną valandą daugiau išmoksta negu sėdintys klasėje per visą dieną.

Internetinėje erdvėje sklandanti informacija tai pat ragina kurti kitokio pobūdžio mokyklas. ,,Kokie neišmanėliai sukūrė tokią mokyklą? Vaikams patinka gamta, bet juos uždarė tarp keturių sienų. Vaikai yra aktyvūs ir mėgsta judėti, jiems liepė sėdėti ramiai ir nejudėti. Vaikai mėgsta kalbėti, jiems liepė tylėti. Vaikai nori suprasti, juos moko atkartoti, iškalti atmintinai . Vaikai mėgsta ieškoti žinių, jiems iš anksto paruoštos žinios, kurios jiems neaktualios. Ir tada vaikai tampa grubūs, išmoksta meluoti, apsimetinėti, prisitaikyti.“

Dėl ko sukūrėme tokią mokyklą?

Norime ateiti į pagalbą šeimoms ir vaikams. Nevaldomų vaikų daugėja, o juos suprantančių mažėja. Yra daug nesuprastų vaikų, liūdinčių vaikų, kuriems netinka įprastos mokymosi sąlygos, jiems reikia kitokio mokymosi būdo. Yra daug hiperaktyvių vaikų, kurių hiperaktyvumą išsklaidytų mokymasis gamtoje. Yra daug vaikų kurie išgyvena gamtos stygiaus sindromą, pasireiškiantį netinkamu elgesiu, nerimu.

Medikai sudaro rekomendacinį sąrašą tėvams sprendžiant vaikų ugdymo problemas, ką vaikai turėtų nuveikti gamtoje, pvz.: pasivaikščioti basomis po pievą, įlipti į medį, nakvoti palapinėje ir pan. Ilgametė išlikimo stovyklų ir kitos veiklos patirtis, tarpininkaujant tarp mokyklos , šeimos ir vaiko parodė, jog yra tėvų, kurie pageidauja, kad jų vaikai būtų ugdomi kuo arčiau natūralios gamtos, ekologiškoje, saugioje, vertybinėje aplinkoje.

Mūsų mokykloje bus balansuojama tarp akademinio požiūrio ir žmogiškumo. Ugdyme svarbūs abu ir kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai, kadangi jie atsakingi už skirtingą veiklą: tai intelektas ir intuicija, racionalus ir metaforiškas mąstymas, analitinis ir visumos suvokimas, faktai ir apibendrinanti tiesa. Kairysis smegenų pusrutulis, atsakingas už techninę informaciją, kalbą bei sugebėjimą planuoti. Dešiniajame smegenų pusrutulyje visatos jėga, pažinimo sąmonė, jame telpa ryšiai su visa žmonija. Kairiajame telpa tik atskiras individas. Mokslinės žinios ir technologinė pažanga- kairiojo pusrutulio produktai. Rūpestis socialine gerove, ekologija – dešiniojo smegenų pusrutulio sritys.

Esminė mokyklos ugdymo kryptis

Pasitelkus visuminį ugdymą, lauko ir dvasinę humanistinę pedagogiką puoselėti ir ugdyti sveiką ir harmoningą asmenybę visais aspektais – fiziniu, intelektualiniu, emociniu, psichiniu, dvasiniu.

Mokysim vaikus kasdien padaryti kam nors gerą darbą. Vaikai išmoks tyrinėti gamtą, statyti palapines, sukurti ugnį, rasti kelią. Sukursime vaikams aplinką, kur kiekvienas gaus begales progų pažinti save sąveikoje su kitais. Vaikai pajus neagresyvios bendrystės džiaugsmą, suvoks savo beribiškumą. Išmokysime vaiką būti atsakingu suaugusiuoju. Padėsime berniukui užaugti atsakingu vyru, mergaitei užaugti atsakinga moterimi.

Šis ugdymo būdas turi išliekamąją vertę visam gyvenimui ir atliepia į Unesco rekomenduojamus pagrindinius vaikų ugdymo principus: mokytis darnos su savimi, darnos su kitais, gebėti praktiškai įgyvendinti sumanymus, mokytis su kitais ir iš kitų. Diegiant šiuos principus užtikrinama pažanga vedanti į aukščiausią sąmoningumo lygmenį.

Šviesuolis Vidūnas palikęs mums rekomendacijas, kur teigė, jog nepakanka vaikui diegti tik žinias, reikia ištobulinti ugdymo sistemą skatinančią vaiko nuolatinį vystymąsi bei dvasinę transformaciją. Mokysime vaiką priežasties ir pasekmės dėsnių, minčių, žodžių ir darbų darnos, teisingo elgesio, žodžio laikymosi, drausmės, pasitikėjimo savimi, gero pavyzdžio, meilės tylai, taupumo, ramaus proto būsenos, malonios kalbos, punktualumo, atitinkamo gebėjimo pasirinkti. Žmogiškumas pasireiškia tuo, ką mes galvojame, kokie yra mūsų įpročiai ir elgesys. Kiekvienas ugdymas turi tarnauti visoms vaiko sritims – protui, jausmams ir kūnui.

Ugdymo filosofija remsis visuminiu vaiko – žmogaus paveikslu, kurį sudaro keturi struktūriniai elementai: fizinis ,eterinis, astralinis ir Aš kūnai. Šie keturi žmogaus esybės nariai yra tampriai susiję su keturiomis stichijomis: žeme, vandeniu, ugnimi ir oru.

Mokymosi procese bus daug būnama gryname ore su tikslu parodyti kiekvieno reiškinio sąsajas, žmogaus išskirtinumą ir sąlytį su gamta.

Siekiama , kad vaikai kuo vėliau pradėtų naudotis kompiuteriu, kuo mažiau žiūrėtų TV, nes tai susiję su bendravimo ir kitomis problemomis. Teigiama: kompiuteris tai priemonė-mašina , kuria be tam tikros brandos geriau nesinaudoti.

Vyks mokymasis pačiu gyvenimu

Vaikams bus sudaromos galimybės mokytis mokant kitus. Kiekvienas vaikas gali pasiekti vis aukštesnę savęs realizaciją, jei bus skatinamas rūpintis žmonių gerove, tik tuomet iš visatos atsiveria didžiulės žmogui galimybės. Žmonija jau ima suprasti, kad sėkmingam gyvenimui nepakanka turėti vien diplomą.

Vienas svarbiausių mūsų mokyklos uždavinių – išmokyti vaiką pajusti kito žmogaus būseną pagal akis, verbalinius signalus, kalbos niuansus, judesius, ir pasirinkti tuo metu tinkamą bendravimo būdą. Mums svarbu vaikuose išsaugoti prigimtinį socialinį jautrumą, gebėjimą žiūrėti į žmogaus akis, mokėti pajausti kitą žmogų, kas jį džiugina, o kas liūdina.

Esu išskaičiusi V. Suchomlinskio knygoje labai svarbią mums visiems paliktą žinią dar 1980 m. ugdant vaikus mokyklose. Jis buvo mokyklos direktorius ir mokytojas. Vieną dieną jį aplankė buvusi mokinė su trimečiu sūneliu, kuri buvo baigusi jo mokyklą su pagyrimu. Motina direktoriui pasakė: „Aš turiu jūsų mokyklai priekaištą: daug mane mokėte akademinių tiesų, o bendravimo meno neišmokėte. Todėl ir nesugebėjau bendrauti su savo vyru, man nepavyko išsaugoti sūneliui tėčio, mes išsituokėme“. Ji pasiūlė nors kitų mokinių šitaip neapleisti.

O kiek dabar mes turime skyrybų? Apie 10 tūkst. porų išsiskiria, kai kasmet tuokiasi apie 20 tūkst. porų. Pirmaujame smurto proveržiais artimoje aplinkoje.

Kažkaip užgesinamas ir vaikų prigimtinis kūrybiškumas. Posovietinėse šalyse kūrybiškumą vaikuose matavę tyrėjai pastebėjo, kad daugiausia kūrybiškumo – 95 proc. turi mažamečiai darželio vaikai, dešimtmečiai vaikai kūrybiškumo turėjo 75 proc., o mokyklą baigę – vos 2 procentus. Kūrybiškumo kompetencija tai gebėjimas kūrybiškai veikti, mąstyti įvairiose gyvenimo srityse.

Taigi, mūsų mokyklai vis dar išlieka labai aktualia sritimi, visų pirma, mokyti bendravimo meno, o šalia to ir akademinių tiesų. Švietimo teisinė bazė tai pat mus įpareigoja išugdyti laisvą, atsakingą, kūrybišką, iniciatyvų, kritiškai mąstantį, veržlų, brandų žmogų.

Kodėl mokymasis vyks mišriose amžiaus grupėse?

Jei vaikus ruošiame gyvenimui pačiu gyvenimu, tai gyvenime niekur nepamatysite sugraduotų pagal amžių žmonių, tai vyksta tik mokyklose. To pasekoje užaugę vaikai nesupranta kitų amžiaus grupių žmonių poreikių, ypatumų, o tapę tėvais turi silpną empatiškumą savo vaikams.

Mišraus amžius vaikų grupė skatina padėti vieni kitiems, pratina būti tolerantiškais, nesišaipyti iš mažiau sugebančio, nerangesnio ar drovesnio. Šiais laikais vis daugiau vaikų auga šeimose, kuriose nėra daug vaikų ir praranda galimybę veikti tarp skirtingo amžiaus vaikų. Pastebime, kad vaikai dažnai pasirenka žaisti tai su jaunesniais, tai su vyresniais vaikais. Taip yra todėl, kad mišraus amžiaus grupė suteikia daugiau galimybių stebėti aplinkinius ir ugdyti platų kompetencijų spektrą.

Be to, jau seniai pripažinta, kad vaikai vystosi skirtingu tempu, kad itin svarbus individualizavimas.

Kasdien bendraudamas su įvairaus amžiaus vaikais, vaikas turi daugiau galimybių užsiimti veikla, kuri atitinka jo lygį bei susirasti jam tinkančius, jį papildančius draugus. Akivaizdu, kad mišraus amžiaus grupėje bus įvairesnių gebėjimų ir kompetencijų turintys vaikai, todėl vaikai tikrai ras tai, kas labiausiai padės atsiskleisti. Mišraus amžiaus grupėse vaikai yra geranoriškesni bei apskritai vaikai yra labiau linkę padėti jaunesniems vaikams. Tokiose sąlygose praktiniame patyrime ugdomi tėvystės įgūdžiai. Kai klasėje tik bendraamžiai vaikai jie būna labiau agresyvesni.

Grupavimas pagal amžių remiasi prielaida, kad chronologinis amžius yra vienintelis patikimas vaiko raidos rodiklis pagal kurį turėtų būti organizuojamas mokymasis, bet neatkreipiamas dėmesys, kad labai svarbūs socialinės, emocinės bei kognityvinės brandos rodikliai.

Kai kas mano, kad mišraus amžiaus grupės yra puikios jaunesniems ir prastos vyresniems vaikams. Iš tiesų ši nuomonė yra labai klaidinga. Jau Brown ir Palinscar pastebėjo, kad nėra taip, jog mažiau žinantis tiesiog mėgdžioja daugiau žinantį. Mėgdžiojimas dažniau vyksta, kai vaikams informaciją pateikia pedagogas, o jie demonstruoja, kad gali atkartoti. Tuo tarpu mokydamiesi iš panašaus amžiaus vaikų, vaikai turi iš tiesų išmokti, kad būtų pripažinti, kaip mokantys. Jau Vygotskis pastebėjo, kad vaikai puikiai išmoksta spręsti problemas padedami bendraamžių! Be to, kuo įvairesni gebėjimai, tuo daugiau vaikas gali išmokti. Brown ir Reeve teigimu, mišraus amžiaus vaikų grupėse vaikai mokosi savo tempu, lygindami savo pasiekimus su vakar diena ir dažnai įgyja tam tikrus gebėjimus anksčiau už bendraamžius vienodo amžiaus grupėse.

Su mišraus amžiaus grupe dirbant reikia aukštų kompetencijų ir gebėjimų atsižvelgti į individo poreikius ir gebėjimus bei pritaikyti ugdymo programą ir metodus.

Laukiami vaikai mokytis mišraus amžiaus klasėje

Pirmais metais kviečiami vaikai nuo priešmokyklinio amžiaus iki penktos klasės, kur vyks mokymasis vienų su kitais ir vienų iš kitų kintančiose aplinkose. Gyvenimas mokykloje bus panašus, kaip daugiavaikėje šeimoje. Esame gavę pagrindinės mokyklos statusą ir galėsime mokytis iki dešimtos klasės.

Bus vertinamas ir pripažįstamas vidinis vaiko mokymasis, kuris ne visada matomas plika akimi ir greituoju būdu nepamatuojamas.

Tai pasišventusi vaikams mokykla, kur mokinys turės laisvę rinktis įvairias mokymo(si) formas
(grupines, individualias, komandines, projektus), ji atvira kiekvieno vaiko skirtumams, mokinį trauks ne tik žiniomis, bet ir savo tikslų, savojo Aš vietos suradimo ir įprasminimo galimybėmis, mokykloje tvyro aktyvi kūrybiška aplinka vertybėms ugdyti.

Šią mokyklą sukūrė atsidavusių vaikams edukatorių komanda, kurioje smalsiems, judriems, hiperaktyviems vaikams bus taikoma hiperaktyvi pedagogika.

Norint užauginti savarankiškai, kritiškai mąstančius vaikus, uždavus jiems klausimus duosime laiko pagalvoti, nes, jei mokyklose skubama nuolat didinant tempą, tai kai kurie vaikai visai iškrenta iš mokymosi proceso, nes nespėja tokiu greičiu mąstyti. Ir nustatoma, kad jie yra negabūs.

Mūsų mokykla tenkins naujos kartos vaikų poreikį mokytis kūrybiškai gamtoje ir iš gamtos.

Šioje mokykloje vaikai bendravimo, savivaldos klausimus spręs balsavimo būdu, po vieną balsą turės tiek vaikai tiek mokytojai. Svarbiausia, kad ugdytojai būtų sąžiningi, gerbtų lygiavertį santykį gebėtų vaikų žvilgsnį ir suvokimą kilstelėti aukštyn.

Vaikus sups pagarba, nuoširdi bendrystė, gerų vibracijų muzika, vaizdinės priemonės, jauki aplinka, dvasingumą skatinanti atmosfera, daug natūralių ekologinių priemonių. Bus skiriamas dėmesys vaikų pojūčių ugdymui ir tinkamai jausmų išraiškai, menui, ritmui ir praktinei veiklai. Visa tai pratins ir mažą, ir didelį nepraslysti reiškinių paviršiumi, mokys susitelkti, formuos amžinųjų vertybių studijavimo įgūdžius.

Mokymui pasitarnaus ir ,,kvėpuojantis, girdintis“ pastatas

Mokymasis vyks seno sodo apsuptyje po atviru dangumi ir mokymuisi pasitarnaus ,,kvėpuojantis/ girdintis“ apvalus namas, pastatytas iš avies vilnos veltinio milo ir medžio. Vilnos milas nuo 15 amžiaus žmonių buvo labai vertinamas ūkio ir sveikatinimo srityse. Mokykla bus tai tam tikra klinika, kurioje vilnos milas suteiks raminantį poveikį. Veltinio name nebūna nei per sausa, nei per drėgna. Žiemą vilnos struktūra sausesnė, todėl ji šildo, o vasarą drėgnesnė, tada vėsina.

Kuo gamtoje besimokantys vaikai išsiskiria?

Gamtoje besimokantys vaikai energingesni, smalsesni, sveikesni. Jų stambioji motorika geriau išsivysčiusi, jie turi daugiau patirties rizikos suvaldyme. Stipresnė Imuninė sistema. Vaikai atsparesni stresui.

Moka tausoti gamtą, greičiau mokosi, labiau pasitiki savimi, turi daugiau atsakomingos laisvės, geriau pažįsta gamtą, geriau sutelkia dėmesį ir jį išlaiko, geriau pailsi, geba sau atrasti erdvę, turi mažiau baimių, teisingesni, kūrybiškesni, drąsesni, geriau pažįsta save, žino savo kelią.

Kokie mokytojai dirbs šioje mokykloje?

Mokytojai, kurių leitmotyvas – daugiau gerumo, žmogiškumo, tikėjimo mokiniu, kuo mažiau įsakinėjimo, prievartos. Rūpinsis ne tik žinių pateikimu, bet ir vaiko dabartimi ir ateitimi, gebėdami sujungti materialumą su dvasingumu, žemę su kosmosu, kasdienybę ir vaiko individualius gyvenimo tarpsnius.

Tai tie mokytojai, kurie vaikus ugdys su didžiule atsakomybe, nes, anot Rudolfo Šteinerio, „vaiko akimis į mus žvelgia Dievas, ir mes dalyvaujame šventose vaiko ugdymo mišiose.“ Susivokusio pedagogo mokymo ir auklėjimo metodika turi kilti ne iš formaliai išmoktų teorijų, o iš neišsenkančio vidinio visatos šaltinio.

Tėvai ir mokytojai vaiko ugdymo projekte bendraautoriai

Bendruomeniniai santykiai be skubėjimo, konkurencijos ir streso. Vyks bendruomenę vienijančios prasmingos šventės, muzikinis, meninis lavinimas. Vaikai matys darnius suaugusiųjų tarpusavio santykių pavyzdžius.

Mokykloje talkininkaus tėvai ( praėję mokymus), savanoriai, studentai, psichologai, pedagogai, socialiniai pedagogai, socialiniai darbuotojai, psichoterapeutai ir įvairių kitų profesijų atstovai.

Užsiėmimuose bus raginami dalyvauti ir vaikų tėveliai, seneliai, kad praktiškai proceso eigoje įvairių situacijų metu galėtų pastebėti kaip humaniškai galima su vaikais susitarti, gerbiant vaikų jausenas, problemas, poreikius ir orumą.

Visi vaikai yra genijai bent vienoje srityje, tik reikia sugebėti pamatyti kurioje

nuotraukos autorės