infa.lt

J.Golovinas. Viskas susiveda į ugnį kraujyje. Kapitonas Nemo. Afroditė Anadiomena

J.Golovinas. Viskas susiveda į ugnį kraujyje. Kapitonas Nemo. Afroditė Anadiomena

rugpjūčio 02
01:01 2018

Kiekvienas žmogus, gentis, tauta, rasė turi savo pilnai apibrėžtas teritorijas – sferas, už kurių ribų išeiti pavojinga. Mitai perspėja apie tai, pvz. jei keliausi toliau, prarasi centrą ir tavo kaip žmogaus ar tautos kompozicija sugrius. Tą sferą, t.y. ekspansijos rato ribą, apibrėžia siela – natūralus sulaikymo pradmuo. Dabar sielai ar dvasiai dažniausiai palikta tik moralinių kategorijų teritorija, kai tą pačią moralę, savo ruožtu, dabar lemia kolektyvinės blogio ir gėrio sampratos, naudingos visuomenei ar ideologijai tuo momentu. Tokios funkcijos kaip individo apsauga – jos neatlieka, greičiau, atvirkščiai, pastūmėja jį, kad juo būtų lengviau pasinaudoti, pasekmes paliekant išsrėbti jam pačiam, gyvenant ar mirus.

Siela yra sudėtingiausių kompozicijų stabilumą nulemiantis ir išlaikantis kūnas. Dar ir dėl to, jog egzistuoja, gyvena visose keturiose stichijose vienu metu: žemė garantuoja pastovumą, ugnis – ekstazę, oras – laisvę, o vanduo padeda su niekuo nesusitapatinti ilgam (ypač emocionaliai) ir visur praplaukti sklandžiai… Dabar sakoma, jog „kiti pasauliai“ neegzistuoja, nes mes jų nematome, negirdime, negalime paliesti, bet tai yra ne priežastis, o pasekmė: nejaučiam, nes nebeturime kuo jausti. Net, jei sielos kūną šiokį tokį dar turim, tai kontakto su juo nebepalaikome, ji –sau, o mes fiziniame kūne – sau. Pats sielos kūnas dažniausiai neišvystytas, nes nevystytas, ar koks nors aplamdytas, apkandžiotas, nesukomplektuotas. Tarp kitko, sielos subtilus kūnas dar vadintas fantazijos kūnu.

Dar apie stichijas: kiekviena jų turi savyje ir visas likusias, tik latentiniame stovyje. Jų grynų, kaip ir bet kurio, pvz, cheminio elemento, grynai išskirti neįmanoma. Nieko negalima paimti pliko, švaraus, gryno, išplėšti iš egzistencijos audinio be jokių priemaišų ir įdėti saugiai į atskirą stalčiuką. Tai įmanoma teorijoje, bet ne praktikoje, ir tai viena iš priežasčių, kodėl teorija praktikoje neveikia arba pasirodo esanti neteisinga… Kai sakoma „žemiškas kūnas“, turima omenyje, jog jame ugnis, oras ir vanduo yra ribojami, kontroliuojami žemės elemento ir veikia žemės režimu.

Siela (dvasia) arba autozoon (niekuo neišprovokuotas gyvenimas, gyvybė pati iš savęs) aktyvina kraują ir širdį. Net Oskaras Milašius rašė (J.Golovinas surado šitą jo citatą prancūziškai):“Kraujas giminingas ugniai ir šviesai. Kraujas yra šviesos, kurios mes nematome, realizacija. Šis fizinis nematomos šviesos pasireiškimas sudaro organinę judrią erdvę. Todėl viduramžiais mokytieji, turėdami omeny dvasios ir materijos vienybę, prilygino širdį saulei ir toliau formavo medicinos teoriją kūno skysčių – humorų ir žvaigždžių pagrindu. Jei širdis – mikrokosmoso saulė, tai smegenys – jos palydovas. Smegenys alchemijos kalboje pavadintos mėnuliu ne tik dėl jų spalvos. Juslinis pažinimas, išeinantis iš kraujo ir širdies, atsispindi smegenyse intelektualiniu pažinimu.

Organinės erdvės cirkuliacija yra individualios gyvybinės energijos ekspansija.

Judėjimas vyksta nuo giliai pietinio poliaus (alchemijoje, magiškoje geografijoje) – sauso ir šalto Antarktidos ledo sankaupos (žemės stichija) link elastiško vandens – „tankios karalienės Mod žemės“. Kristalizuota ledinė bedugnė pamažu užleidžia vietą elastiškai drėgmei, sugebančiai pritraukti žiežirbas ore, vos ne vos apšviečiamame karštos ir sausos liepsnos… Vakaruose žemė spaudžia jau ne taip mirtinai, akvatinės atmosferos pranašai jau matomi. Žmogaus kūne šiaurę atitinka momenėlis, pietus – klubai ir genitalijos. tai – vertikalus kelias, nuo šviesos stichijos į ledo karalystę: autozoon pamažu palieka fizinį kūną ir jis sustingsta nejudrume.

Geriausia sustoti Saulės raizginio aukštyje – humiditas radicalis (radikali drėgmė) lygyje. Čia randasi vakarinė Diana – moteriškasis vyro komponentas, arba vakarinis Merkurijus – vyriškasis moters komponentas. Ir kaip tik čia fizinis kūnas jungiasi su subtiliuoju, kas simbolizuojama raide H.

Reklama


Radikali drėgmė, sumaišyta su krauju, sukuria terpę egzistuoti subtiliam (fantazijos) kūnui, kuris būtinas, kad galėti įeiti į naują, akvatinę realybę. Okeano horizontas švinta, Saulė ir yra Rytai. Tai reiškia širdies pabudimą.

Tarp kitko, Paracelsijaus ir Roberto Flado anatomijos nereiktų lyginti nei su Vedantos, nei Kundalini anatominėmis schemomis. Robertas Fladas rašė: „mūsų mokslo tikslas yra užmušti juodąjį drakoną, kurio uodega įsišaknijus bamboje, o dantys graužia Saulės širdį. Jeigu mums tai pavyktų, Mėnulio širdis – mūsų Diana – įgautų dievišką šviesą.“ Tai reikštų, jog reikia išlaisvinti rytinę, t.y. dešinės pusės širdį, iš kurios (po išvarymo iš rojaus, pagal R.F.) liko tik nedidelis rudimentas – taip vadinama „ieties formos vena“.

Kairioji – Mėnulio, mums įprastoji širdis primena podukrą, piktos pamotės vergę. Ši širdis neturi jėgų pasipriešinti racionalios sąmonės fantazijoms ar nesibaigiančio norėjimo beprasmiams kaprizams. Iš čia nuovargis, defektai, ligos. Pradžioj noriai žmones gydęs (išsimokslinimą gavęs Oksforde) Robertas Fladas, metams bėgant pradėjo teigti, jog tą ar kitą organą gydyti yra beprasmiška: toks gydymas ardo organizmo vieningumą… Galiausiai, gydytojo praktikos jis atsisakė iš viso. Ir jis ne pirmas, ir ne paskutinis iš hermetikų, pasielgusių būtent taip.

Daug kas iš amžininkų su R.Flado hipoteze sutiko, bet manė tai esant beviltišku uždaviniu… Nors, palaipsniui jis lieka vienišas šiame savo požiūryje, teigusiame, jog „kiek žmonių, tiek pasaulių. Virš kiekvieno žmogaus – jo nuosavas dangus, kiekvienas vaikšto nuosava žeme.“ Ir tai nėra metafora; ar kas nors kada nors tikrino, kaip kiekvienas iš mūsų matome dangų, kokias, kur ir kiek matome žvaigždžių?… Iš kiekvieno žemės taško dangus matosi kitaip jau grynai geografine prasme, apie mikrokosmoso – makrokosmoso ryšį nekalbant. O dar skirtingi laikai, skirtingos epochos paliko mums duomenis apie žvaigždynus, kurie nesutampa ir į nuoseklią eigą nesusirašo.

Pasirodo, apskaičiuojant žvaigždžių judėjimo dangaus skliaute trajektorijas, negalima teisingai datuoti jokių istorinių įvykių… Šiuolaikinės žvaigždžių padėtys niekaip nesutampa su trajektorijomis, jų nueitomis per paskutinius du tris keturis tūkstančius metų – pažymėtos ant to paties žvaigždėlapio, vienos yra sau, kitos yra sau. Žymiuoju „Almagestu“ – iš senovės mus pasiekusiu žvaigždėlapių rinkiniu, galima tik žavėtis, praktiniams tyrimams jis netinkamas. Ptolemėjaus „geografiją“ kūrė tas pats kolektyvas, kuris ir surinko „Almagesto“ žvaigždėlapius – žvaigždžių koordinates. Bet abu veikalai nesikoreliuoja niekaip: žemėlapiai yra sau, o žvaigždėlapiai – sau. Vartojama net kita koordinačių sistema, kitas mastelis.

Jei visus Ptolemėjaus minimus vietovardžius sužymėtume žemėlapyje, visos antikinės Graikijos mitinės vietos puikiai pasirodys randamos žemėlapyje, visas pasaulio žemėlapis rasis virš dabartinio pusiaujo ir rytinėje dabartinio nulinio meridiano pusėje. Ptolemėjus tada susuka tą žemėlapį į cilindrą ir Sinajaus kalnai -Kinijos rytinė pakrantė – atsiranda vakarų Afrikoje… Žemė ir dangus keitėsi? Žmogaus požiūris ir matymas keitėsi? Bendra žemė ir bendras dangus neegzistuoja iš viso? – Nors, Naujoji epocha mus apšvietė ir išmokė kitaip?

O mes nebesipriešinam, neabejojam ir netgi visaip jos išmislus ginam (Stoholmo sindromas) – totali mechanizacija ir technologizuota gyvenama erdvė ištraukė žmonėms iš kraujo visą gyvybinę energiją? – Totalitariniam mokslui, dabar pakeitusiam totalitarinę religiją, savarankiško žmogaus ontologinio požiūrio nereikia lygiai taip pat.

Kraujotaką kaip tokią, XVII a.pradžioje „atrado“ Viljamas Harvis. Ir nuo tada širdis privalo mušti tolygiai, pulsas – būti ritmingas. Koks tame skirtumas nuo dar neseniai paplitusio teiginio, jog „kraujas nulemia pojūčius taip pat, kaip kad žmogus mato savo akies pagalba. Nes atvirkščiai, akis be žmogaus nemato nieko.“ Taip buvo ir žinoma, jog kraujo emanacijos nulemia kokybę, tonalumą ir temperamentą to, kaip mes interpretuojam išorinį pasaulį. „Įvykiai pirmiausia prateka mūsų kraujyje, ir tik po to sutankėja iki tiek, kad pasireiškia išorėje“.

Vienas iš didžiausių pasiekimų kovoje prieš gyvybės principą yra tai, jog kraują pavyko suvesti tik į leukocitus ir eritrocitus, pamatytus per mikroskopą.

Sudėtinga kraujo substancija – vanduo, oras, ugnis – sujungia žemišką kūną su kitų stichijų erdve. Ir, jei socialinis presingas ar savos fobijos yra užspaudę žmogaus psichosomatiką, tai atsiveria tiesus kelias į asmeninius kataklizmus, kai kraują aktyvuoja ugnis.

Aktyvumas, potencialumas ir pasyvumas. Pasak Aristotelio, dievybė – grynas aktyvumas, materija – grynas potencialumas. Nikolajus Kuzanskis, formuojančią šviesą priešpastatydamas tamsai dar vis tiek tamsoje paliko aktyvumo tašką, o šviesoje – tamsos. Tokiu būdu tarpiniuose pasauliuose šviesa pereina į tamsą ir atvirkščiai. Potencija yra parakas, suspausta spyruoklė, įžeistas paauglys, aistringas nedrįstantysis, nėščia moteris. Per tam tikrą laiką potencialumas realizuoja aktyvumą: žemės stichijoje aktyvumas visada antrinis. Harmoniją tarp potencialumo ir aktyvumo galima pasiekti tada, kai širdies energija aktyviai maitina smegenis, genitalijas ir likusius organus. Analogija su Saule, Mėnuliu, Venera ir t.t. Širdies energija yra natūrali gyvybės ugnis.

x

Įdomus paradoksas: vaikystėje skaitome labai sudėtingus tekstus – pasakas, legendas, mitus ir pasakėčias. O paprastą literatūrą, pvz, Kantą ar Prustą, skaitome, kai esame jau taip vadinamai suaugę… Žiulis Vernas mums įdomus ir jaudina kaip pasakotojas, mokslinio progreso entuziastas. Ir pasakoja jis tikrai neblogai, bet mokslu domėjosi mažai ir turėjo apie jį neigiamą nuomonę – jei ji kiek ir svyravo jo gyvenimo bėgyje, tai 1903m. palikdamas nebaigtą knygą „Paskutinė Atlantida“, rašytojas uždėjo tamsų pesimistinį akcentą.

Reklama


Nepaprasta, jog toks mokslinis rašytojas, visą gyvenimą domėjęsis energijos išteklių problematika, naftą ignoravo visiškai. Jį įkvėpė svajonė apie elektrą: „gamtoje egzistuoja galinga jėga, kuria galima pasinaudoti labai paprastai. Ta jėga – elektra. Pridėsiu, jog ne šiaip sau jėga, bet falinės ugnies jėgos modifikacija“. Čia jis sutaria su Bernardu Trevizonu, XV a. rašiusiu, jog „elektra – tai slaptos ugnies modifikavimas.“

Transkosminė vienybė šiame pasaulyje pasireiškia dvejopai: kiekvienas kosmologijos elementas turi dvigubą prigimtį. Motina žemė apvaisinama gėlu vandeniu, tėvas okeanas apvaisina jūros krantus sūriu vandeniu. Žemė suteikia savo kūriniams besikeičiantį ir tranzitinį gyvenimą, okeanas – amžiną gyvenimą. Nuo sausos ir šaltos žemės iki sausos ir karštos ugnies veda augantis vyriškas aktyvumas. Bet, jei teliurginėje aplinkoje ši energija paklūsta (yra prikelta iš) motinos žemės, tai jūrose ir vandenynuose yra kitaip. Vandenynas yra arčiau oro ir ugnies, jis nepriklauso nuo žemės, falinis gyvenimas okeane laisvesnis, „judrus judrioje aplinkoje“.

„Jūros druska – okeano sperma – kintančioji ugnis“ (Avicena). Pagal Babilono mitologiją, ant smėlėto okeano kranto auga palmė – gyvenimo medis. Jos šaknys minta druska : laisvas ir nevaržomas vyriškas pradas nepertraukiamai apvaisina moterišką substanciją, tuo reguliariai silpnindamas jos koncentravimo ir užgrobimo, viso ko surijimo ir galutinio nejudrumo tendencijas. Todėl, kaip minėta, okeane gyvybės kokybė yra kita.

Anglų fizikas Hemfris Deivis „Chemijos filosofijoje“ 1811m. rašė:“ jūros vanduo kupinas elektros. Klausimas, kaip ją iš ten išgauti“. Kapitonas Nemo, panašu, rado būdą išgauti „ambipoliarią“ elektrą, apie kurią rašė Edisonas – elektrą, nepriklausomą nuo ją maitinančių elementų. „Jūros vandens sudėtyje yra labai daug natrio chlorato. Jį aš išskiriu iš vandens ir juo maitinu savo baterijas. Susijungdamas su gyvsidabriu, jis sudaro amalgamą, todėl gyvsidabris baterijose nesuyra…“

Žiūrint iš dabartinės elektrotechniškos (žemiškos) taško, tai yra abejotina, bet mums leidžia imtis visai kitokio knygos, o ir Žiulio Verno kūrybos interpretavimo. J.Golovinas nemano rašytoją buvus rimtu alchemiku, bet kai kurie sutapimai įdomūs: „slaptą kūrybinę jūros druskos ugnį“ akcentavo daug kas iš alchemikų. Vakarinei Dianai veikiant jūros druską, išsilaisvina ignis secretus, pastovi ir nejuntama ugnis (vakarų Diana – visapersunkianti ir praryjanti juoda siera – materia prima).

Laivo Nautilus galimybes okeane – greitį ir sugebėjimą nusileisti į bet kurį gylį – gali garantuoti tik „slaptoji ugnis“. Ir jis šiuolaikinių povandeninių laivų nei kiek neprimena, tai greičiau povandeniniai rūmai, biblioteka, sodai su fontanu, muziejai… Nautiliaus forma – cigaras. Falas be kiaušų, jam nebereikia ką nors apvaisinti ar pastoviai save pratęsti. Jis šviečia pats ir turi taraną. Žiulis Vernas neįrengė jame nei periskopo, nei apginklavo torpedomis, nors tie technikos pasiekimai tuo laiku jau egzistavo. Nes mokslinė pusė jo nedomino. Jis buvo orientuotas mistiškai (kultūros ar civilizacijos sąvokoje tuo metu technika ir menas buvo neatskiriamai susiję – kūrybinė žmogaus veikla. Žiulį Verną domino menas, o mes, skaitydami matome jau tik techniką…), Jis kūrė visatą, kurioje nuolat kaunasi dvasia ir materija, ugnis ir ledai, kosminis falas ir kosminė vagina – kova negailestinga ir pergalės permainingos.

Nautiliaus kapitono asmenybė ir jo situacija yra dar simboliškesni: povandeninis laivas čia ne tik nepaprastas išradimas, jis čia greičiau kaip jo kūrėjo projekcija.

Kapitonas Nemo – vandens žmogus – vyras, laisvas nuo žemės motinos…

Vandenyno flora šaknimis tik prisijungia prie grunto, bet iš jo neauga. Joms reikia ne gyvybės syvų, bet tik atramos taško, nesvarbu, akmens, kriauklelės, smėlio. Nes viskas, ko reikia, kad gyventų ir augtų yra vandenyje… Toks ir kapitonas Nemo.

Žemėje laisvė negalima. Klajokliai, atsiskyrėliai, valkatos vis tiek yra surišti įvairių sąlygų ir sąlyginumų. Kapitonui Nemo neegzistuoja nei diena, nei naktis, nei saulė, nei mėnulis – tik dirbtina šviesa, kuria jis apšviečia jūrų gilumas…

Judrus judrioje aplinkoje – grynai vyriška egzistencija, falinė apoteozė. Mums toks egzistencijos lygis nesuprantamas iš principo, kadangi žemės gyventojams reikalingas periodiškumas – judėjimo ir ramybės, poilsio ir darbo, abejingumo ir aistros kaita. O svarbiausia – prieglauda, stogas, namai, stabilumas – atplėšti nuo žemės motinos mes žūvam. O dar ištekliai, pinigai, pomėgiai… Ir laisvė neateis, būnant (pasidarius) nuo viso to laisvu. Nes svarbiausia, jog tada dar vis tiek nežinai, esi laisvas kam? – Paprasti žmonės gauna energiją iš žemės motinos, o nuo jos atsitraukę lieka be nieko. Žemės žmogus – pasyvus, jo dinamizmą išprovokuoja nerimas, rūpestis, tikslas, mylimoji, mėgstamas darbas – visada kažkas iš išorės – „motinos žemės pienas“.

Reklama


Vandens žmogus – kitas reikalas, jis gyvena judrioje, aktyvioje aplinkoje, bet iš žemės žmonių taško žiūrint, jų gyvenimas yra giliai beprasmiškas. Kai vandens žmogus, pavyzdžiui, gali daryti kažką kaip ritualinį veiksmą, ne dėl kažko padarymo ar rezultato pasiekimo (kas yra rezultatas judrioje besikeičiančioje aplinkoje?), bet patvirtindamas savą poziciją iš naujo, ir iš naujo gėrio ir blogio įtampos lauke. Svarbu, kas esi, o ne ką darai.

Kapitono Nemo istorija – šiuolaikinis mito apie šviesą nešantį Apoloną, besikaunantį su visa suryjančiu Pifonu, variantas. Pifonas – žemės motinos partenogenetiškai, pačios iš savęs pagimdyta baisybė. Kapitono Nemo totalus žemės atsisakymas iššaukia jos įtūžį ir jis turi nuolat kautis su materijos pasauliu: pavyzdžiui, jis gina banginius, simbolizuojančius pasaulio ašį, nuo plėšriųjų kašalotų sudarytų tik iš snukio ir dantų… Nautiliaus taranas triuškina monstrus, traiško į gabalus tuos begalinio plėšrumo monstrus ir plaukia kraujo jūra keletą mylių su juoda vėliava ir auksine raide N.

Nemo – niekas, sužibėjusi paslaptinga auksinė ugnis naktyje. Be žemės, be tėvynės. Aušros, saulėlydžiai, metų laikai neturi jam jokio skirtumo… Todėl jo laivas atsiplėšia nuo žemės ir gyvena „kosminiuose okeano vandenyse“. Žiulis Vernas pasirodo esąs pasaulių kūrėjas, iš principo vyriškos gyvenimo paradigmos autorius. O gyveno jis kaip tik įsibėgėjančio matriarchato (materializmo) laikais, kai vyriškas intelektas galutinai virsta racionalumo ginklu, stimuliuojančiu visa praryjančią protingąją materiją. Bet kapitonas Nemo iš tokios globalios situacijos išsilaisvina.

Nepriklausomybė kaip artėjimas prie laisvės.

x

Hermetikos procesai hermetiški. Princesė – argentum, mėnulio sidabro potencija, materia prima. Hermetiškai žiūrint, princesė miega viduriniame, tarpiniame pasaulyje, kur vyrauja nei šviesa, nei tamsa, o vidutinės jų savybės. Tai – kvintesenciškai organizuota materija prima magisterium alba. Joje slypintis vyriškas pradas – latenta forma substancialis…

Arba ji atsibunda, arba yra pažadinama – vyriška princo energija įveikia brūzgynus, amžinus ledus, princesė atgyja ir su ja dirbama toliau… Jei princesė atsibunda pati, joje iš jos pačios – partenogenetiškai – gimsta „filosofų sūnus“.

Sapnuojančią princesę pabudina joje sutelktas vyriškas pradas – „tikroji ugnis Merkurijaus širdyje“. Šios ugnies aktyvumas paverčia argentum į purpurinį saulės sidabrą. Tai – Afroditė.

Pagal Orfėjišką teogoniją yra trys Afroditės: Pandemos, Anadiomena ir Uranija.

Afroditė Pandemos – žemiškoji Didžioji Motina: mes randamės tikrajame žemutiniame pasaulyje, kur individualumas ir nedalomumas jau suyra, išsidalina dalimis, o vyriškas pradas randasi tašku moteriškame lauke. Dabar mūsų gyvenamo istorinio vyksmo esmė yra pasinėrimas į „kito“ tamsą, į ištirpinančią viską moterišką substanciją – į sociumą, į kiekybės viešpatavimą, pinigų karalystę… Tokie reikalai Afroditės Pandemos sferoje – pas žemės Didžiąją Motiną. Ta „kito“ tamsa – fiziškumas, kūniškumas, materialumas. Gyvuliškumas…

Vyrai pasireiškia jau tik kaip motinų sūnūs, jų jėga eina iš moteriškos gravitacijos, atitinkančios „juodą degančią sierą“ alchemijoje (sulfur combustis, sulfur arsenicum). Todėl jam lemta amžinai likti sūnumi, priklausyti nuo žemiškos moters, vergauti jos fizinio kūno grožybėms.

Šio būties plano lygyje, moteriško ir vyriško pradmenų (sulfur combustis ir magnesia nigra) buvimas, koegzistavimas – neįtikėtinas opozicijų junginys. – Kažkas panašaus leistina aukštesnėje, mėnulio sferoje – viduriniame pasaulyje, plytinčiame tarp žemės ir dangaus. Ten ir tiktai ten moteris – mylimoji ir sesuo (sorror mystica). Ten Žemė neslegia jų savo likusiais elementais. Atmosfera išretėjus iki tankaus, tampraus vandens (gummi hermetica). Ten princesės – materia prima – ir reikia ieškoti, ji ištirpus fontane pasak mito, kuriame Heraklis persekiojo nimfą Hile… ji atrodo kaip melsva lelija, pasirodo miegančia ant sniego gražuole…

Subtilus mūsų sapnų – o taip pat pasakų, spalvų, fantastinių peizažų – kūnas yra sielos kūno substancija. Neoplatonikai pabrėžia skirtumą tarp vaizduotės ir fantazijos. Vaizduotė, taip pat kaip racionalus mastymas yra pasyvi ir priklauso nuo fizinio gyvenimo. Iš čia nuomonė, jog sapnas – tai realybės likutis… Fantazija – „pojūčių centras“, „jausmų jausmas‘ (Sinezijus). Ir vienas dalykas yra užmerktomis akimis matyti anksčiau pastebėtos moters atvaizdą, ir visai kita – kai pasirodo visai nežinoma, fantominė esybė.

„Pasyvioje, nerangioje sieloje išoriniai dirgikliai iššaukia nevalingus jausmus. Kai jausmai iš tikro privalo sukurti savus objektus“ (Polis Valeri). Tai padeda suprasti išmintingos širdies, protingo jausmo, inteligentiškos sielos prigimtį.

Reklama


„Jausmo šerdis – visada šviesa. Šis šviesos aktyvumas pakelia žvaigždynus žmogaus sieloje – pasaulis pajaučiamas aiškiau ir įvairiau, nei įprasto matymo ribose ir plokštumose… Mintis yra tik jausmo vaiduoklis – mirštantis jausmas, nublankęs, silpnas gyvenimas“ (Novalis). Jausti ir galvoti yra vieninga gyvenimo dinamika. Negalima pasakyti: kažkas vadovaujasi protu, o ne jausmu. Vienos mintys randasi periferijoje, kur jausmas jau išjaustas, arba dėl jų netikrumo, silpnumo ar jausmo neigimo. Kitos mintys yra padiktuojamos ramaus žiaurumo, pavyzdžiui, – „objektyvi analitika“.

„Vidinė šviesa“ – autonomiško jausmo aidinė ugnis, niekam neskolinga dėl savo gimimo. Ji neturi opozicijos – šešėlio ar tamsos. Jos „taip“ neturi „ne“. Be šios aidinės ugnies miegančioji princesė liks amžina somnibule savo brūzgynuose pasimetusiuose rūmuose. Vidinės šviesos emanacijos persmelkia Afroditę Anadiomeną, iškildamos iš jos esybės gilumų. Šios Afroditės kūnas subtilus, lankstus, be aiškių kontūrų, išnyksta miražu. Išsisklaido kaip apgaulingas rūkas. Jos harmonija – pavergiančiame neapibrėžtume. Kosminio vandens stichija – fantazijos materija.

Tai nurodo į lėtą, pradingstantį lengvabūdiškumą, kur pojūčiai išsisklaido ar sutampa su objektu: tai tampa nebe objektas, bet somnanbuliškas horizonto nutolimas… Aktyvus stebėjimas sujungia vandenyje mėnesienos šešėlius, koralų spalvos žiedlapius, paauksintus vandens augalus, žaibo blyksnį, priverčiantį vandenį suputoti jautrų moters siluetą, kylantį iš vandens į dangų ir sukėlusį okeane purpurinius ratilus.

Jei Afroditės Pandemos kūniškos grožybės sudrasko į chaosą bet kurią tvirtą kompoziciją, tai Afroditės Anadiomenos pasirodymas pažada ilgai lauktą vieningumo momentą… Jei juodas kraujas – sulfur arsenicum – yra ištąsantis kūną disonansas, tai Novalio „taurė- baseinas“, nepaprasta moteriška būtybė A.Rembo eilėse yra amžino moteriškumo aspektai. Amžinas moteriškumas ištirpsta vandeniu vandenyje ir koncentruojasi dieviška forma – materija, kur materija ir forma pilnai sutampa. Tai ištirpimas ir kartu koncentracija, iš centro ir į centrą sklindančios jėgos (alcheminė solve- coagula) lengvai ir harmoningai sujungtos. Neaiškiame ir keistame amžino moteriškumo reiškinyje vyriškas jausmingumas, prarasdamas savo agresyvų susijaudinimą, įgyja ramybės atspalvius – taip fizinėje alchemijoje, siera po kalcionavimo sublizga paslaptinga minkšto aukso ugnimi. Šis „naujas jausmingumas“, persmelktas šviesia aistra – Afroditės Anadiomenos dieviškumo atmosfera jam svetima, bet džiuginanti.

Ar tai egzistuoja tik teoriškai? – Ne, sielos akys jaučia, mato Anadiomeną… Poetai, norėdami to ar ne, šaukiasi Orfėjiškos tradicijos, Hesiodo mito grožis jiems per daug žiaurus. Į jūrą krintančios nupjautos Urano genitalijos, Afroditės gimimas iš kruvinos putos – košmariškas motinos Gajos kerštas: autonomiškas vyriškas pradas atmetamas nuo pat pradžių. Pagal Orfėjiką, Anadiomena miega okeane, okeano ir ištirpinta. Ir, kai jos vidaus centre atsibunda Erosas, vanduo koncentruojasi, įgaudamas maksimalią potenciją – sužydi potenciniu, žvaigždišku, slaptu dieviškumu. Erosas formuoja jos kūną, iškyla, apšviečia jį perlamutrine – purpurine tobula įtempta konkretizacija.

Afroditės Anadiomenos gimimas epochinis ir kardinalus. Tai graikų panteono pirmoji deivė – motina, sukurta sperminio aidoso. Tai – vyriška opozicija katatoniškom dievybėm, tokiom kaip Kibelai, Demetrai, Afroditei Pandemos… Vietoj mamos sūnelio, išdykaujančio Kupidono čia pasireiškia Erosas – Hermis – falinė energija. Hesiodo versija visiškai matriarchinė: nupjautų Urano genitalijų kraujas priduoda koloritinę įtampą moteriškai substancijai. Bet neoplatonikų versijoje visa tai įgauna kitą, amžino moteriškumo reminiscencija. Orfėjinė Afroditė Anadiomena gimsta okeane, joje kaip kriauklėje perlu miegojusio Eroso emanacijos: apšviestos saulės, sukelia jos kūno fermentaciją.

Tiktai žinojimas apie Afroditę Anadiomeną suteikia Afroditės Uranijos nuojautą.

Parinko ir išvertė: Gaiva Paprastoji


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Ar pritartumėte tam, kad homoseksualios poros galėtų tuoktis Lietuvoje?

Ar pritartumėte homoseksualų santuokoms Lietuvoje?

  • Ne (89%, 313 balsavo)
  • Taip (7%, 23 balsavo)
  • Neturiu nuomonės (4%, 14 balsavo)

Viso balsavo: 350
Pradėta - 2018 lapkričio 8 @ 14:41
Pabaiga - 2018 gruodžio 8 @ 14:41

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Parazitai, virusai ir Apokalipsės ratas [4]

Parazitai, virusai ir Apokalipsės ratas [4]

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Esi prieš Barnevernet praktikų taikymą Lietuvoje? – Tai tu už smurtą prieš vaikus

Esi prieš Barnevernet praktikų taikymą Lietuvoje? – Tai tu už smurtą prieš vaikus

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Tolerancija. Žmogaus kitoniškumas nėra tapatus jo vertei ir asmeninėms savybėms, už kurias turėtume jį gerbti

Tolerancija. Žmogaus kitoniškumas nėra tapatus jo vertei ir asmeninėms savybėms, už kurias turėtume jį gerbti

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Mokytojams: Mes jus palaikome, bet kur jūs buvote, kai jūsų palaikymo reikėjo kitiems?

Mokytojams: Mes jus palaikome, bet kur jūs buvote, kai jūsų palaikymo reikėjo kitiems?

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Korupcijos tvaikas virš universitetų nesisklaido, virš valstybės taip pat

Korupcijos tvaikas virš universitetų nesisklaido, virš valstybės taip pat

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ar vaikai vertina savo tėvus kaip smurtautojus? – Ne! Tai kodėl tą daro valstybė?

Ar vaikai vertina savo tėvus kaip smurtautojus? – Ne! Tai kodėl tą daro valstybė?

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Kova su korupcija – korupcionierių reikalas

Kova su korupcija – korupcionierių reikalas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Dėl ko D.Šakalienei norisi verkti

Dėl ko D.Šakalienei norisi verkti

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Mindaugas Puidokas: „Mūsų valstybė sunkiai serga“

Mindaugas Puidokas: „Mūsų valstybė sunkiai serga“

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Gabrielius Landsbergis ragina premjerą ir Seimo narius išgirsti sekmadienio protesto reikalavimus ir ieškoti kompromiso

Gabrielius Landsbergis ragina premjerą ir Seimo narius išgirsti sekmadienio protesto reikalavimus ir ieškoti kompromiso

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Parlamentarai M. Puidokas ir N. Puteikis reikalauja pripažinti neteisėtu Seimo balsavimą dėl JT Migracijos pakto

Parlamentarai M. Puidokas ir N. Puteikis reikalauja pripažinti neteisėtu Seimo balsavimą dėl JT Migracijos pakto

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika: Gyvoji Lietuva ateina

Algimantas Rusteika: Gyvoji Lietuva ateina

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mindaugas Puidokas. Kodėl D. Šakalienės rėmėjai taip prieštarauja esminėms pataisoms vaiko teisių apsaugos srityje?

Mindaugas Puidokas. Kodėl D. Šakalienės rėmėjai taip prieštarauja esminėms pataisoms vaiko teisių apsaugos srityje?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Parazitai, virusai ir Apokalipsės ratas [3]

Parazitai, virusai ir Apokalipsės ratas [3]

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    2050-ieji. Lietuvos Respublikos Seimas. Švenčiami tolerancijos ir pakantumo metai

2050-ieji. Lietuvos Respublikos Seimas. Švenčiami tolerancijos ir pakantumo metai

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Saulius Skvernelis konservatoriams: „Gal ir reikėtų toje įstaigoje kai kam pabūti, dėl to, ką jūs padarėte“

Saulius Skvernelis konservatoriams: „Gal ir reikėtų toje įstaigoje kai kam pabūti, dėl to, ką jūs padarėte“

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Saulius Skvernelis apie konservatorių organizuojamą valstybės perversmą

Saulius Skvernelis apie konservatorių organizuojamą valstybės perversmą

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Prezidentas Rolandas Paksas: „Iš mūsų jau pavogta valstybė, ir Tauta nebeįtakoja valdžios priimamų sprendimų“

Prezidentas Rolandas Paksas: „Iš mūsų jau pavogta valstybė, ir Tauta nebeįtakoja valdžios priimamų sprendimų“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    V. Troščenka. Nuo darbo nebūsi bagotas – tapsi kuprotas

V. Troščenka. Nuo darbo nebūsi bagotas – tapsi kuprotas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Arvydas Juozaitis. Privalėsime atsisakyti Seime palaimintos migracijos sutarties

Arvydas Juozaitis. Privalėsime atsisakyti Seime palaimintos migracijos sutarties

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos, parengtos SADM ministerijos

Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos, parengtos SADM ministerijos

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Statistikos departamentas nerado duomenų apie žudomus vaikus, kuriuos jo vardu skelbia Lietuvos influenceriai

Statistikos departamentas nerado duomenų apie žudomus vaikus, kuriuos jo vardu skelbia Lietuvos influenceriai

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Povilas Gylys: „D. Grybauskaitė prieš S. Jakeliūną“ – „iš kur vaikinui tiek drąsos?“

Povilas Gylys: „D. Grybauskaitė prieš S. Jakeliūną“ – „iš kur vaikinui tiek drąsos?“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Vaikai negali būti įkaitais, kai specialistams trūksta žinių

Vaikai negali būti įkaitais, kai specialistams trūksta žinių

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika: Sistema eina į kontrpuolimą

Algimantas Rusteika: Sistema eina į kontrpuolimą

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Andrius Kubilius: „Vilties nuojauta „Anti-tiap-liap sukilimui“

Andrius Kubilius: „Vilties nuojauta „Anti-tiap-liap sukilimui“

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. Lietuvių TAUTA netrokšta kariauti, ponai!

Rolandas Paksas. Lietuvių TAUTA netrokšta kariauti, ponai!

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Visoje ES tik lenkų ir vengrų valdžios yra normalios, o likusių valstybių - iškrypėlės. Nekreikim...

Vėl pavydžiu lenkams ir vengrams. Juos valdo sava valdžia......

idiotai - žydų užsakymas tai...

An

Eikit dibti po 40val.per savaite,o ne po20val.visi komunistinės senės,arba pričiože tinginiai....

RM

Pagirtina. Jei jau turi gyvūną, tai privalai juo tinkamai rūpintis....

Dar ne viskas prarasta. Dar yra protingu, doru, besirupinanciu salies ir gyventoju islikimu, zmoniu. Pagarba...

daugybė durnių, daunų, debilų, vištgaidžių laukia kitų seimo rinkimų, galės išeiti į plačias gatves balsuoti...

visi gojai kovoję prieš vaikų atėmimą ir už mokytojų algas bus žydų sunaikinti...

Puikus straipsnis, brandaus visumą suprantančio žmogaus mintys....

As

Gerumas, dar ypac pries Kaledas, labai grazu, bet kas skurstantiems senoliams sriubos ipils po Kaledu?...

Pagaliau Kiguolis prabilo apie tai, apie ką visi kiti iki šiol tylėjo. Kai valstybėje grobiami...

vvv - tas paprasta, turima omenyje mokytojai su visomis savo profesinėmis sąjungomis. ...

o iš kur Jūs žinote, kad ten nebuvo mokytojų ar kitų pedagogų? Būtinai reikia skelbtis...

Remkime vieni kitus , o ne kaltinkime - gerai kad...

    Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą
    Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

atsiliepimų 11 Skaityti visą įrašą
    Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

atsiliepimų 28 Skaityti visą įrašą
    Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

atsiliepimų 20 Skaityti visą įrašą
    Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *J.Golovinas. Viskas susiveda į ugnį kraujyje. Kapitonas Nemo. Afroditė Anadiomena* - nuoroda: https://infa.lt/24323/j-golovinas-viskas-susiveda-i-ugni-kraujyje-kapitonas-nemo-afrodite-anadiomena/