infa.lt

Seimo narys M. Puidokas: „Lietuvos pasirinkimas: Faro konvencija ar betikslė kultūros paveldo apsaugos reforma?“

Seimo narys M. Puidokas: „Lietuvos pasirinkimas: Faro konvencija ar betikslė kultūros paveldo apsaugos reforma?“

liepos 09
18:51 2018

Facebook nuotr.

Įsisiūbavus diskusijoms dėl kultūros paveldo apsaugos reformos kai kas net lojalumą valstybei pamiršta. Turiu omenyje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kadenciją baigiančią direktorę Dianą Varnaitę ir jos pavaduotojus. Pavadinti Kultūros paveldo departamento veiklą sėkmės istorija gali tik nuo realybės labai stipriai nutolę žmonės, o pareiškimai apie reformatorių bolševikinį mąstymą ar Maskvos organizuojamą Kultūros paveldo departamento naikinimą ne tik nusipelno įvertinimo tarnybinės etikos požiūriu, bet ir primena liūdną tiesą, kad patriotizmas kartais tampa paskutine niekšo priebėga.

Juk šių departamento vadovų aistrų paaiškinimas gana banalus: bolševikų aukomis jie bando apsimesti todėl, kad siekia išvengti ir jiems tenkančios atsakomybės dėl pasibaisėtino sistemos degradavimo, kurio rezultatas – urbanistinė agresija prieš istoriniam Lietuvos miestų tapatumui ypač svarbius paminklus, kraštovaizdžius ir viešąsias erdves, kai Vilniuje Misionierių ansamblyje statomi daugiabučiai ir planuojama užstatyti viešbučiu ir septynaukščiais pastatais Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, o Kaune taikomasi pertvarkyti Vienybės aikštę iškeliant verslo prioritetą istorinės valstybingumo atminties sąskaita (žr. Kauno regioninės architektūros tarybos išvadą: http://www.architekturumai.lt/kauno-rat-norima-sunaikinti-vienybes-aikstes-istorine-savasti/).

Šiais ir kitais skandalingais atvejais ginti paveldo buvo priversti stoti piliečiai, nes departamentas savo pareigos neatliko. Todėl pakalbėti noriu apie žmogaus ir visuomenės vietą kultūros paveldo apsaugoje, nes jos neįvertinus planuojamos pertvarkos iš tiesų gali tapti dar viena komandiniu metodu iš kabinetų nuleista betiksle reforma, kuri ne padės išsaugoti paveldą, bet taps jam pražūtinga.

Oficialioji Lietuvos paveldosauga – per šviesmečius nuo Europos ir paveldą mylinčių žmonių

Kultūros paveldo apsauga – ne tik kultūros, bet ir ekonomikos, o ypač socialinės srities reiškinys. Paveldo likimas priklauso nuo sąmoningo žmogaus, o, tiksliau, nuo visuomenės pasirinkimų. Tai puikiai iliustruoja skulptūrų nuo Žaliojo tilto nukėlimas: nors nebuvo užginčyta šių skulptūrų meninė vertė, bet visuomenė nenorėjo jų matyti. Akivaizdu – bene svarbiausią vaidmenį paveldosaugoje vaidina žmogus. Senas daiktas ir liks tik daiktu, jeigu nebus poreikio jį išsaugoti. Tai seniai suprato pasaulio paveldosaugininkų bendruomenė, tai supranta ir dauguma Lietuvos paveldosaugininkų, tik ne paveldosaugos sistemos „vadukai“ ir ilgus metus paveldo naikinimą toleravę, o kartais jam ir vadovavę politikai. Pavyzdžiui, svarbūs klausimai dėl statybų Misionierių ansamblyje buvo nuspręsti slapta nuo visuomenės, kai premjeru buvo Andrius Kubilius, kuris ignoravo skandalingus sprendimus. Jei būtų norėta problemų realaus sprendimo – jau seniai būtų ratifikuota Europos Tarybos kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencija, pasirašyta 2005 m. spalio 27 d. Faro mieste, Portugalijoje, kurią toliau vadinsiu tiesiog Faro konvencija.

Su kultūros paveldu susijusias piliečių teises ši konvencija įtvirtina kaip neatskiriamas nuo Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje apibrėžtos teisės dalyvauti kultūriniame gyvenime. Jau vien šis teiginys rodo, kad lietuviška paveldosaugos praktika yra nutolusi nuo Faro konvencijos šviesmečiais: Lietuvoje nėra tinkamai užtikrintas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus, lemiančius net ir pačių iškiliausių kultūros paveldo vertybių likimą, o piliečiai ne tik neturi teisės ginti teisme viešąjį interesą išsaugoti kultūros paveldą, bet gali būti už tai ir persekiojami. Tai patvirtina „Lietuvos“ kino teatro gynėjams iškeltas milijoninis ieškinys už tai, kad „neturėdami teisės“ kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso.

Ši gūdžius sovietinės baudžiavos laikus primenanti  lietuviškos paveldosaugos tikrovė tolina mus net nuo artimiausių kaimynų – Latvija Faro konvenciją ratifikavo 2006 metais, o Estija numato ratifikuoti šiemet. Tuo metu Lietuvos Respublikos kultūros ministerija tik 2019 m. numato atlikti nacionalinių teisės aktų atitikties šiai konvencijai tyrimą. Mūsų biurokratų kabinetuose Faro konvencija stabdoma nepaisant nei 2017 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtos rezoliucijos, kuria Vyriausybė pakviesta užtikrinti kuo greitesnį jos pasirašymą ir pateikimą Seimui ratifikuoti, nei jau prieš dešimtmetį, 2007 m. spalio 11–12 d. d. priimtos Vilniaus deklaracijos, kurią Lietuvos sostinėje pasirašė daugiau nei 20-ies Europos šalių parlamentų ir vykdomosios valdžios institucijų, taip pat Europos Tarybos ir Parlamentinės Asamblėjos, UNESCO, įtakingiausios, milijonus narių iš daugiau nei 40 valstybių vienijančios kultūros paveldo išsaugojimu besirūpinančios Europos nevyriausybinės organizacijos Europa Nostra, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos ICOMOS, Tarptautinio kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo studijų centro ICCROM bei Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto UNIDROIT vadovai ir kiti aukšto lygmens atstovai, mokslininkai – kviesdami valstybių vyriausybes kuo greičiau pasirašyti ir ratifikuoti Faro konvenciją, o to belaukiant pradėti taikyti jos principus, atitinkamai keičiant savo politiką ir praktiką kultūros paveldo atžvilgiu.

Bijoma Faro konvencijos ir pilietiškiems žmonėms suteikti teises ginti kultūros paveldą

Lietuvos paveldosaugos „vadukams“ šitas kvietimas buvo tuščias garsas. O gal tiksliau – pavojaus signalas. Manau, kad Faro konvencijai vietos oficialiojoje lietuviškoje paveldosaugoje neatsiranda ne atsitiktinai. Per ilgus metus išdresiruota aptarnauti interesus, ji bijo ne tik pažvelgti į platesnį pasaulį su modernia, globalių procesų iššūkius atitinkančia paveldosauga, bet ir pilietiškų žmonių, kurie myli paveldą, nori jį išsaugoti, o prireikus nebijo ginti.

Juk Faro konvencija, kaip straipsnyje „Lietuviškos paveldosaugos aleksija“ įvardijo architektūrologė, kultūros paveldo tyrinėtoja, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto ir kitų organizacijų narė Jūratė Markevičienė, yra vienas iš saugiklių, užtikrinančių paveldo išsaugojimą globalizacijos procese.

Leisiu sau pacituoti 2009 metais „Kultūros baruose“ spausdintą J. Markevičienės straipsnį, nes jis lieka svarbus ir šiandien: „(…) šiandieniniame pasaulyje vyksta pamatinis galių persiskirstymas, veikia kultūras unifikuojanti sparti globalizacija, įdiegiamos naujos technologijos, galinčios per labai trumpą laiką neatpažįstamai pakeisti didžiules teritorijas. Todėl tarptautinėje paveldo teisėkūroje stiprėja atoveiksmio (prevencijos) tendencijos – sistemingai didinama paveldo aprėptis, stengiamasi jį kuo labiau integruoti į sociumo gyvenimą, užtikrinti jo politinį prioritetą, taip pat individo ir visuomenės teises į paveldu pagrįstą kultūrinį tapatumą.

Pastaraisiais dešimtmečiais priimta nemažai konvencijų, įtvirtinančių visuomenės teises į kultūrą ir paveldą, užtikrinančių materialiojo ir nematerialiojo paveldo išsaugojimą. Saugiklių ypač reikia tuomet, kai nebeveikia tradicijos. Vienas iš naujausių tokių saugiklių yra Europos Tarybos pagrindinė konvencija dėl kultūros paveldo vertės visuomenei (vadinamoji Faro konvencija, 2005), kuri apibrėžia kultūros paveldą kaip „iš praeities paveldėtų išteklių grupę, kurią, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, žmonės laiko nuolatos besiplėtojančių savo vertybių, tikėjimų, žinių ir tradicijų atspindžiu bei išraiška“. Be to, Konvencija įteisina visiškai naują sąvoką – paveldo bendruomenes, kurias „sudaro žmonės, vertinantys konkrečius kultūros paveldo aspektus ir norintys, kad šis paveldas būtų palaikomas ir perduodamas ateities kartoms viešųjų veiksmų pagrindu“.

Įteisinamas ir bendras Europos paveldas, apimantis „visas Europoje esančio kultūros paveldo atmainas, kurios drauge sudaro visiems bendrą atminties, supratimo, tapatumo, sanglaudos ir kūrybiškumo šaltinį“, taip pat „idealus, principus, vertes ir vertybes – visa tai, kas kyla iš patirties, įgytos žengiant pirmyn, mokantis iš praeities konfliktų, ir skatina kurti taikią, stabilią visuomenę, pagrįstą pagarba žmogaus teisėms, demokratija ir įstatymų valdžia“. (…) Paveldas turi didžiulę sociokultūrinę potenciją ir kuriamąją galią, jame glūdi daugybė galimybių – gyventi santarvėje, bendrauti, džiaugtis, žavėtis, atrasti ir išrasti… Tačiau jo apsauga neįmanoma be sisteminio mąstymo, gebančio išsaugoti, puoselėti ir tęsti kultūrines sistemas, be suvokimo, kad sutraukydami ryšius tarp dalių naikiname visumą. Taigi šalys laisvos rinktis ir dauguma renkasi tarptautinius standartus atitinkančią modernią apsaugą, nes suvokia, kad paveldas – tai riboti ir nebeatkuriami kultūros ištekliai. Tačiau mūsų oficialioji paveldosauga, regis, laikosi nuomonės, kad Lietuva yra anapus šių globalių procesų, kitame pasaulyje ir (arba) laike…“

Lietuviška paveldosauga, kaip prieš dešimtmetį pastebėjo J. Markevičienė, paveldą suvokia ne kaip sudėtingą ir daugiasluoksnę žmogaus aplinką, kurios tęstinumas yra visuomenės ir vietos bendruomenių kultūrinės tapatybės pagrindas, bet dalimis, kaip atskirus fragmentus, kai „saugoma ne visuma, ne sistemos, ne gyvenimo terpė, o atsitiktiniai „inkliuzai“, įkalinti tarp vienodų betono ir veidrodinio stiklo dėžių“.

Būtent toks suvokimas paneigia paveldą kaip gyvąją žmogaus tapatybę ir paverčia jį kliūtimi, kurią reikia panaikinti verslo ir vietos savivaldos kelyje. „Paveldas dažnai laikomas vien priemone įvaizdžiui formuoti arba vartojimui (pramogos, turizmas ir pan.) skatinti. Komodifikuotas (preke paverstas) paveldas darosi svetimas bendruomenėms, nustoja buvęs gyvuoju tapatumo pagrindu. Oficialioji paveldosauga „kukliai“ tyli, kai nekilnojamojo turto plėtros lobistai, palaikomi žiniasklaidos, diegia „pragmatišką“ požiūrį, neva kultūros paveldas yra pažangos stabdys, jo reikia tik nedidelei visuomenės daliai, „pamišusiai dėl senovės ir muziejų“, o ir tiems, kurie protestuoja, esą rūpi ne jį saugoti, bet tyčia trukdyti verslui“, – prieš dešimt metų rašė J. Markevičienė.

Nuostatos per tą dešimtmetį nepasikeitė – stiklinėse dėžėse įkalintų paveldo inkliuzų padaugėjo ir ketinama dar dauginti. Jau nežinia, ar pavyks išgelbėti net ir šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią Vilniuje…

Paveldosaugos pertvarka nepripažinus paveldo vertės visuomenei – kelias į niekur

O dabar grįšiu prie planuojamos paveldo apsaugos sistemos pertvarkos, kurios metmenis, pristatytus Kultūros ministerijos surengtuose konsultaciniuose susitikimuose ir sukėlusius tokią audringą Kultūros paveldo departamento reakciją, sukritikavo ir paveldo srityje dirbantys specialistai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai – tik dėl visai kitų priežasčių, nei problemų nepripažįstanti, permainų nenorinti ir atsakomybės bijanti departamento vadovybė.

2018 m. gegužės 30 d. Seime surengto forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“ rezoliucijoje, kurią pasirašė nemažai nevyriausybinių organizacijų atstovų, pažymėta: „Kultūros ministerija parengė kultūros paveldo apsaugos sistemos pertvarkos gaires nepakankamai atsakingai, neatlikusi deramos analizės, nesikonsultuodama nei su paveldo srityje dirbančiomis profesionalų bendruomenėmis, nei su kitomis paveldo išsaugojimu suinteresuotomis nevyriausybinėmis organizacijomis, todėl ši pertvarka gali virsti dar viena skubotai atlikta reforma, kuri, užuot užtikrinusi kultūros paveldo išsaugojimą, dar paspartins jo naikinimą (taip gali atsitikti, pvz., jei, kaip planuojama, dar daugiau sprendimų priėmimo galių bus suteikta savivaldybėms, kurių prioritetas dažniau yra ne kultūros paveldo išsaugojimas, bet plėtra, perleidžiant joms ir atsakomybę už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančius objektus, nors pagal Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus už jų apsaugą yra atsakinga Vyriausybė).“

Puiku, kad Kultūros ministerija pripažino klaidas ir neketina laikytis įsikibusi šių visuotinai sukritikuotų metmenų – priešingai, deklaravo ketinimus kurti darbo grupę, kuri parengtų sąžininga ir kompetentinga analize pagrįstus paveldosaugos sistemos tobulinimo metmenis, sutelkdama šiam darbui platų socialinių partnerių ratą, plačiai įtraukdama specialistus ir visuomenę. Privalome pradėti nuo esminių klausimų: kokių tikslų siekiame tobulindami paveldo apsaugą ir kokiu būdu tai darome? Todėl pabaigai noriu paklausti: ar prasminga užsiiminėti paveldosaugos pertvarkomis, kol Lietuvoje nėra  pripažinta paveldo vertė visuomenei, kaip ji suvokiama Faro konvencijoje? Gruzijos režisieriaus Tengizo Abuladzės filmo pabaigoje senutė klausė: kam kelias, jeigu jis neveda į šventyklą?

Tą klausimą galima užduoti ir paveldosaugos reformatoriams: kam reformos, jei nesuprantame, ką ir kodėl jomis stengiamės apsaugoti? Tad gal vis dėlto verta pradėti nuo Faro konvencijos ratifikavimo ir pertvarkoms skirtų įstatymų suderinimo su jos esminėmis nuostatomis? Tada darbas būtų nuoseklus ir jo nereikėtų daryti du kartus. Kreipiausi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson dėl poreikio kuo greičiau ratifikuoti Faro konvenciją ir paprašiau imtis asmeninės lyderystės sprendžiant šį svarbų visuomenei klausimą, kuris padėtų išsaugoti mūsų kultūros paveldą. Tikiuosi, kad Kultūros ministerija atliks rimtą darbą per vasarą ir jau šio rudens Seimo sesijoje galėsime ratifikuoti šią konvenciją.


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Ar "Vaikų teisių įstatymas" turi būti panaikintas?

Ar pritartumėte tam, kad Vaikų teisių įstatymas būtų panaikintas?

Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Advokatė: Institucijos neįpareigotos nedelsiant grąžinti vaiką, tuo tarpu paėmimas vyksta žaibiškai

Advokatė: Institucijos neįpareigotos nedelsiant grąžinti vaiką, tuo tarpu paėmimas vyksta žaibiškai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Atstatysime Trijų milijonų Lietuvą

Atstatysime Trijų milijonų Lietuvą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Konferencija – „Kaip išgelbėti Europą“. Vytautas Radžvilas

Konferencija – „Kaip išgelbėti Europą“. Vytautas Radžvilas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. Lukiškių aikštė laukia paminklo Vytautui Landsbergiui

Rolandas Paksas. Lukiškių aikštė laukia paminklo Vytautui Landsbergiui

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Kas tikrasis mūsų sąmonės šeimininkas?

Kas tikrasis mūsų sąmonės šeimininkas?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ryšium su rinkimais Andrius Kubilius prisipažino, jog yra pro-rusiškas, ir tokiais pačiais pavadino neįvardintus „mes“

Ryšium su rinkimais Andrius Kubilius prisipažino, jog yra pro-rusiškas, ir tokiais pačiais pavadino neįvardintus „mes“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    „Na, tai ar ką nors pasodins vieną kartą, ar ne?“, – cituoja retorinį klausimą Seimo narys R. Šarknickas

„Na, tai ar ką nors pasodins vieną kartą, ar ne?“, – cituoja retorinį klausimą Seimo narys R. Šarknickas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    G. Landsbergis reikalauja S. Skvernelio ir V. Bako atsakymų dėl su Baltarusija susijusių verslininkų paramos LVŽS

G. Landsbergis reikalauja S. Skvernelio ir V. Bako atsakymų dėl su Baltarusija susijusių verslininkų paramos LVŽS

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Informacinis karas – nugalėtojas pasiima viską

Arvydas Daunys. Informacinis karas – nugalėtojas pasiima viską

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Dalius Stancikas. Konstitucinis perversmas

Dalius Stancikas. Konstitucinis perversmas

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas apkaltino šmeižiant Lietuvos partizanus „Rossija 24“ TV kanalą

A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas apkaltino šmeižiant Lietuvos partizanus „Rossija 24“ TV kanalą

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Kauniečiai reikalauja atšaukti Kauno gyventojus diskriminuojančias prieglobsčio prašytojų privilegijas

Kauniečiai reikalauja atšaukti Kauno gyventojus diskriminuojančias prieglobsčio prašytojų privilegijas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Konservatoriai apie Lukiškių aikštę:  „Ar Lietuvos partizanai bus išgirsti?“

Konservatoriai apie Lukiškių aikštę: „Ar Lietuvos partizanai bus išgirsti?“

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    J. Džiugelis: R. Karbauskio vaiko teisių įstatymo pataisos grąžintų į tuos laikus, kai vaikus buvo galima mušti

J. Džiugelis: R. Karbauskio vaiko teisių įstatymo pataisos grąžintų į tuos laikus, kai vaikus buvo galima mušti

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą
    Seimo pirmininko pavaduotoja R. Baškienė atsiriboja nuo „sušaudžiusių Gabrielių“

Seimo pirmininko pavaduotoja R. Baškienė atsiriboja nuo „sušaudžiusių Gabrielių“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    R. Karbauskis teigia, jog vaiko teisių įstatymo pataisų pateikimo atidėjimas naudingas tik politinėms spekuliacijoms

R. Karbauskis teigia, jog vaiko teisių įstatymo pataisų pateikimo atidėjimas naudingas tik politinėms spekuliacijoms

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Sausio 13 – oji 2019 – aisiais: Kokią Lietuvą sukūrėme?

Lidžita Kolosauskaitė. Sausio 13 – oji 2019 – aisiais: Kokią Lietuvą sukūrėme?

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. Prezidentės tikslas – bet kokia kaina atvesti į valdžią konservatorių partiją

Rolandas Paksas. Prezidentės tikslas – bet kokia kaina atvesti į valdžią konservatorių partiją

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Atėjo metas klausyti ne įvaizdžių ir retorikos, o tikrovės ir tiesos

Atėjo metas klausyti ne įvaizdžių ir retorikos, o tikrovės ir tiesos

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Aplinkos ministerijos viliotinis Seime pavyko: plynų kirtimų draudimas saugomose teritorijose bus sprendžiamas tik pavasarį

Aplinkos ministerijos viliotinis Seime pavyko: plynų kirtimų draudimas saugomose teritorijose bus sprendžiamas tik pavasarį

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ieškau artimos sielos…

Ieškau artimos sielos…

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    „Sistemingi „valstiečių“ bandymai riboti žiniasklaidą yra grėsmė Lietuvai“ – tvirtina liberalai

„Sistemingi „valstiečių“ bandymai riboti žiniasklaidą yra grėsmė Lietuvai“ – tvirtina liberalai

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Socialdemokratai Vilniui siūlo išskirtines sąlygas, lyginant su kitais šalies miestais

Socialdemokratai Vilniui siūlo išskirtines sąlygas, lyginant su kitais šalies miestais

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Žmogaus teisių komitetas ramina – niekas neturi tikslo atimti vaikus

Žmogaus teisių komitetas ramina – niekas neturi tikslo atimti vaikus

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Konservatorius nesuvokia finansų analitiko S. Jakeliūno pasisakymų apie Revolut. Kur problema?

Konservatorius nesuvokia finansų analitiko S. Jakeliūno pasisakymų apie Revolut. Kur problema?

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Konservatoriai priešinasi valstiečių siekiui uždrausti skalūnų dujų ir naftos išgavimą, įžvelgdami Rusijos ranką

Konservatoriai priešinasi valstiečių siekiui uždrausti skalūnų dujų ir naftos išgavimą, įžvelgdami Rusijos ranką

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Blaivybė ir saikingas vartojimas- du skirtingi požiūriai

Blaivybė ir saikingas vartojimas- du skirtingi požiūriai

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Stereotipai. Nėra atsakimų į eilę klausimų, neieškoma atsakymų, neanalizuojama istorinių įvykių, tokių kaip Sąjūdžia atsiradymas,...

Taq

Be reikalo jį taip mar neteisybė ,juk yra taip...

Vietoj to, kad už pridarytas nesąmones sėdėtų kaliūzėje - apdovanojamas biurokrato postu ES. Va čia...

Jei jau Lansbergiui būtų pastatytas paminklas (tikiuosi pomirtinis), tai dinastija turėtų pasirūpinti jo nuolatine apsauga...

„Vertinti faktinio valstybės vadovo istorinio vaidmens neigiama prasme – nevalia. Tai žmogus, turintis išskirtinę privilegiją...

Ar dar tas mažai žalos pridaręs Lietuvai ir dar mažai prisikrovęs turtų? Teisti tokį reikia...

TAI TIK MANO ASMENINIS MANYMAS, KURIS VISIŠKAI GALI NEATITIKTI KITO ŽMOGAUS TOKIO KAIP AŠ MANYMUI........

Nesvaičiokit, nieko nepasodins! Varnas (prokuroras) varnoms (įvairiausių plunksnų ar plaukų plėšikams bei vagilkoms) akių niekada...

Nori nešti ant durtuvų visiems kaimynams landsbergizmo "šviesą"...

Reikia nušalinuti visą Konstitucini Teisma.Sutaupisim biudzeta ir nebus partiniu uzsakymu....

Trampas nenustoja stebint,juk tai skandalas, niekas negali pasitikėt bloku kaip vieninga gynybos sistema.Ir niekur apie...

Tiesiog siaubas priėmus Karbauskio pataisa galima grįžti įė tuos laikus, kai nebuvo breivikų, kai mvaikai...

Dėkoju autoriui, puikus straipsnis....

pro

Bet iki šiol neleidžia prisijungt prie Linkomanijos puslapio, rašo timeout, nulūžęs serveris, matyt visi masiškai...

    R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą
    Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

atsiliepimų 11 Skaityti visą įrašą
    Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

atsiliepimų 28 Skaityti visą įrašą
    Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

atsiliepimų 20 Skaityti visą įrašą
    Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Seimo narys M. Puidokas: „Lietuvos pasirinkimas: Faro konvencija ar betikslė kultūros paveldo apsaugos reforma?“* - nuoroda: https://infa.lt/23881/seimo-narys-m-puidokas-lietuvos-pasirinkimas-faro-konvencija-ar-betiksle-kulturos-paveldo-apsaugos-reforma/