infa.lt

Seimo narys M. Puidokas: „Lietuvos pasirinkimas: Faro konvencija ar betikslė kultūros paveldo apsaugos reforma?“

Seimo narys M. Puidokas: „Lietuvos pasirinkimas: Faro konvencija ar betikslė kultūros paveldo apsaugos reforma?“

liepos 09
18:51 2018

Facebook nuotr.

Įsisiūbavus diskusijoms dėl kultūros paveldo apsaugos reformos kai kas net lojalumą valstybei pamiršta. Turiu omenyje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kadenciją baigiančią direktorę Dianą Varnaitę ir jos pavaduotojus. Pavadinti Kultūros paveldo departamento veiklą sėkmės istorija gali tik nuo realybės labai stipriai nutolę žmonės, o pareiškimai apie reformatorių bolševikinį mąstymą ar Maskvos organizuojamą Kultūros paveldo departamento naikinimą ne tik nusipelno įvertinimo tarnybinės etikos požiūriu, bet ir primena liūdną tiesą, kad patriotizmas kartais tampa paskutine niekšo priebėga.

Juk šių departamento vadovų aistrų paaiškinimas gana banalus: bolševikų aukomis jie bando apsimesti todėl, kad siekia išvengti ir jiems tenkančios atsakomybės dėl pasibaisėtino sistemos degradavimo, kurio rezultatas – urbanistinė agresija prieš istoriniam Lietuvos miestų tapatumui ypač svarbius paminklus, kraštovaizdžius ir viešąsias erdves, kai Vilniuje Misionierių ansamblyje statomi daugiabučiai ir planuojama užstatyti viešbučiu ir septynaukščiais pastatais Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, o Kaune taikomasi pertvarkyti Vienybės aikštę iškeliant verslo prioritetą istorinės valstybingumo atminties sąskaita (žr. Kauno regioninės architektūros tarybos išvadą: http://www.architekturumai.lt/kauno-rat-norima-sunaikinti-vienybes-aikstes-istorine-savasti/).

Šiais ir kitais skandalingais atvejais ginti paveldo buvo priversti stoti piliečiai, nes departamentas savo pareigos neatliko. Todėl pakalbėti noriu apie žmogaus ir visuomenės vietą kultūros paveldo apsaugoje, nes jos neįvertinus planuojamos pertvarkos iš tiesų gali tapti dar viena komandiniu metodu iš kabinetų nuleista betiksle reforma, kuri ne padės išsaugoti paveldą, bet taps jam pražūtinga.

Oficialioji Lietuvos paveldosauga – per šviesmečius nuo Europos ir paveldą mylinčių žmonių

Kultūros paveldo apsauga – ne tik kultūros, bet ir ekonomikos, o ypač socialinės srities reiškinys. Paveldo likimas priklauso nuo sąmoningo žmogaus, o, tiksliau, nuo visuomenės pasirinkimų. Tai puikiai iliustruoja skulptūrų nuo Žaliojo tilto nukėlimas: nors nebuvo užginčyta šių skulptūrų meninė vertė, bet visuomenė nenorėjo jų matyti. Akivaizdu – bene svarbiausią vaidmenį paveldosaugoje vaidina žmogus. Senas daiktas ir liks tik daiktu, jeigu nebus poreikio jį išsaugoti. Tai seniai suprato pasaulio paveldosaugininkų bendruomenė, tai supranta ir dauguma Lietuvos paveldosaugininkų, tik ne paveldosaugos sistemos „vadukai“ ir ilgus metus paveldo naikinimą toleravę, o kartais jam ir vadovavę politikai. Pavyzdžiui, svarbūs klausimai dėl statybų Misionierių ansamblyje buvo nuspręsti slapta nuo visuomenės, kai premjeru buvo Andrius Kubilius, kuris ignoravo skandalingus sprendimus. Jei būtų norėta problemų realaus sprendimo – jau seniai būtų ratifikuota Europos Tarybos kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencija, pasirašyta 2005 m. spalio 27 d. Faro mieste, Portugalijoje, kurią toliau vadinsiu tiesiog Faro konvencija.

Su kultūros paveldu susijusias piliečių teises ši konvencija įtvirtina kaip neatskiriamas nuo Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje apibrėžtos teisės dalyvauti kultūriniame gyvenime. Jau vien šis teiginys rodo, kad lietuviška paveldosaugos praktika yra nutolusi nuo Faro konvencijos šviesmečiais: Lietuvoje nėra tinkamai užtikrintas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus, lemiančius net ir pačių iškiliausių kultūros paveldo vertybių likimą, o piliečiai ne tik neturi teisės ginti teisme viešąjį interesą išsaugoti kultūros paveldą, bet gali būti už tai ir persekiojami. Tai patvirtina „Lietuvos“ kino teatro gynėjams iškeltas milijoninis ieškinys už tai, kad „neturėdami teisės“ kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso.

Ši gūdžius sovietinės baudžiavos laikus primenanti  lietuviškos paveldosaugos tikrovė tolina mus net nuo artimiausių kaimynų – Latvija Faro konvenciją ratifikavo 2006 metais, o Estija numato ratifikuoti šiemet. Tuo metu Lietuvos Respublikos kultūros ministerija tik 2019 m. numato atlikti nacionalinių teisės aktų atitikties šiai konvencijai tyrimą. Mūsų biurokratų kabinetuose Faro konvencija stabdoma nepaisant nei 2017 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtos rezoliucijos, kuria Vyriausybė pakviesta užtikrinti kuo greitesnį jos pasirašymą ir pateikimą Seimui ratifikuoti, nei jau prieš dešimtmetį, 2007 m. spalio 11–12 d. d. priimtos Vilniaus deklaracijos, kurią Lietuvos sostinėje pasirašė daugiau nei 20-ies Europos šalių parlamentų ir vykdomosios valdžios institucijų, taip pat Europos Tarybos ir Parlamentinės Asamblėjos, UNESCO, įtakingiausios, milijonus narių iš daugiau nei 40 valstybių vienijančios kultūros paveldo išsaugojimu besirūpinančios Europos nevyriausybinės organizacijos Europa Nostra, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos ICOMOS, Tarptautinio kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo studijų centro ICCROM bei Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto UNIDROIT vadovai ir kiti aukšto lygmens atstovai, mokslininkai – kviesdami valstybių vyriausybes kuo greičiau pasirašyti ir ratifikuoti Faro konvenciją, o to belaukiant pradėti taikyti jos principus, atitinkamai keičiant savo politiką ir praktiką kultūros paveldo atžvilgiu.

Bijoma Faro konvencijos ir pilietiškiems žmonėms suteikti teises ginti kultūros paveldą

Lietuvos paveldosaugos „vadukams“ šitas kvietimas buvo tuščias garsas. O gal tiksliau – pavojaus signalas. Manau, kad Faro konvencijai vietos oficialiojoje lietuviškoje paveldosaugoje neatsiranda ne atsitiktinai. Per ilgus metus išdresiruota aptarnauti interesus, ji bijo ne tik pažvelgti į platesnį pasaulį su modernia, globalių procesų iššūkius atitinkančia paveldosauga, bet ir pilietiškų žmonių, kurie myli paveldą, nori jį išsaugoti, o prireikus nebijo ginti.

Juk Faro konvencija, kaip straipsnyje „Lietuviškos paveldosaugos aleksija“ įvardijo architektūrologė, kultūros paveldo tyrinėtoja, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto ir kitų organizacijų narė Jūratė Markevičienė, yra vienas iš saugiklių, užtikrinančių paveldo išsaugojimą globalizacijos procese.

Leisiu sau pacituoti 2009 metais „Kultūros baruose“ spausdintą J. Markevičienės straipsnį, nes jis lieka svarbus ir šiandien: „(…) šiandieniniame pasaulyje vyksta pamatinis galių persiskirstymas, veikia kultūras unifikuojanti sparti globalizacija, įdiegiamos naujos technologijos, galinčios per labai trumpą laiką neatpažįstamai pakeisti didžiules teritorijas. Todėl tarptautinėje paveldo teisėkūroje stiprėja atoveiksmio (prevencijos) tendencijos – sistemingai didinama paveldo aprėptis, stengiamasi jį kuo labiau integruoti į sociumo gyvenimą, užtikrinti jo politinį prioritetą, taip pat individo ir visuomenės teises į paveldu pagrįstą kultūrinį tapatumą.

Pastaraisiais dešimtmečiais priimta nemažai konvencijų, įtvirtinančių visuomenės teises į kultūrą ir paveldą, užtikrinančių materialiojo ir nematerialiojo paveldo išsaugojimą. Saugiklių ypač reikia tuomet, kai nebeveikia tradicijos. Vienas iš naujausių tokių saugiklių yra Europos Tarybos pagrindinė konvencija dėl kultūros paveldo vertės visuomenei (vadinamoji Faro konvencija, 2005), kuri apibrėžia kultūros paveldą kaip „iš praeities paveldėtų išteklių grupę, kurią, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, žmonės laiko nuolatos besiplėtojančių savo vertybių, tikėjimų, žinių ir tradicijų atspindžiu bei išraiška“. Be to, Konvencija įteisina visiškai naują sąvoką – paveldo bendruomenes, kurias „sudaro žmonės, vertinantys konkrečius kultūros paveldo aspektus ir norintys, kad šis paveldas būtų palaikomas ir perduodamas ateities kartoms viešųjų veiksmų pagrindu“.

Įteisinamas ir bendras Europos paveldas, apimantis „visas Europoje esančio kultūros paveldo atmainas, kurios drauge sudaro visiems bendrą atminties, supratimo, tapatumo, sanglaudos ir kūrybiškumo šaltinį“, taip pat „idealus, principus, vertes ir vertybes – visa tai, kas kyla iš patirties, įgytos žengiant pirmyn, mokantis iš praeities konfliktų, ir skatina kurti taikią, stabilią visuomenę, pagrįstą pagarba žmogaus teisėms, demokratija ir įstatymų valdžia“. (…) Paveldas turi didžiulę sociokultūrinę potenciją ir kuriamąją galią, jame glūdi daugybė galimybių – gyventi santarvėje, bendrauti, džiaugtis, žavėtis, atrasti ir išrasti… Tačiau jo apsauga neįmanoma be sisteminio mąstymo, gebančio išsaugoti, puoselėti ir tęsti kultūrines sistemas, be suvokimo, kad sutraukydami ryšius tarp dalių naikiname visumą. Taigi šalys laisvos rinktis ir dauguma renkasi tarptautinius standartus atitinkančią modernią apsaugą, nes suvokia, kad paveldas – tai riboti ir nebeatkuriami kultūros ištekliai. Tačiau mūsų oficialioji paveldosauga, regis, laikosi nuomonės, kad Lietuva yra anapus šių globalių procesų, kitame pasaulyje ir (arba) laike…“

Lietuviška paveldosauga, kaip prieš dešimtmetį pastebėjo J. Markevičienė, paveldą suvokia ne kaip sudėtingą ir daugiasluoksnę žmogaus aplinką, kurios tęstinumas yra visuomenės ir vietos bendruomenių kultūrinės tapatybės pagrindas, bet dalimis, kaip atskirus fragmentus, kai „saugoma ne visuma, ne sistemos, ne gyvenimo terpė, o atsitiktiniai „inkliuzai“, įkalinti tarp vienodų betono ir veidrodinio stiklo dėžių“.

Būtent toks suvokimas paneigia paveldą kaip gyvąją žmogaus tapatybę ir paverčia jį kliūtimi, kurią reikia panaikinti verslo ir vietos savivaldos kelyje. „Paveldas dažnai laikomas vien priemone įvaizdžiui formuoti arba vartojimui (pramogos, turizmas ir pan.) skatinti. Komodifikuotas (preke paverstas) paveldas darosi svetimas bendruomenėms, nustoja buvęs gyvuoju tapatumo pagrindu. Oficialioji paveldosauga „kukliai“ tyli, kai nekilnojamojo turto plėtros lobistai, palaikomi žiniasklaidos, diegia „pragmatišką“ požiūrį, neva kultūros paveldas yra pažangos stabdys, jo reikia tik nedidelei visuomenės daliai, „pamišusiai dėl senovės ir muziejų“, o ir tiems, kurie protestuoja, esą rūpi ne jį saugoti, bet tyčia trukdyti verslui“, – prieš dešimt metų rašė J. Markevičienė.

Nuostatos per tą dešimtmetį nepasikeitė – stiklinėse dėžėse įkalintų paveldo inkliuzų padaugėjo ir ketinama dar dauginti. Jau nežinia, ar pavyks išgelbėti net ir šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią Vilniuje…

Paveldosaugos pertvarka nepripažinus paveldo vertės visuomenei – kelias į niekur

O dabar grįšiu prie planuojamos paveldo apsaugos sistemos pertvarkos, kurios metmenis, pristatytus Kultūros ministerijos surengtuose konsultaciniuose susitikimuose ir sukėlusius tokią audringą Kultūros paveldo departamento reakciją, sukritikavo ir paveldo srityje dirbantys specialistai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai – tik dėl visai kitų priežasčių, nei problemų nepripažįstanti, permainų nenorinti ir atsakomybės bijanti departamento vadovybė.

2018 m. gegužės 30 d. Seime surengto forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“ rezoliucijoje, kurią pasirašė nemažai nevyriausybinių organizacijų atstovų, pažymėta: „Kultūros ministerija parengė kultūros paveldo apsaugos sistemos pertvarkos gaires nepakankamai atsakingai, neatlikusi deramos analizės, nesikonsultuodama nei su paveldo srityje dirbančiomis profesionalų bendruomenėmis, nei su kitomis paveldo išsaugojimu suinteresuotomis nevyriausybinėmis organizacijomis, todėl ši pertvarka gali virsti dar viena skubotai atlikta reforma, kuri, užuot užtikrinusi kultūros paveldo išsaugojimą, dar paspartins jo naikinimą (taip gali atsitikti, pvz., jei, kaip planuojama, dar daugiau sprendimų priėmimo galių bus suteikta savivaldybėms, kurių prioritetas dažniau yra ne kultūros paveldo išsaugojimas, bet plėtra, perleidžiant joms ir atsakomybę už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančius objektus, nors pagal Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus už jų apsaugą yra atsakinga Vyriausybė).“

Puiku, kad Kultūros ministerija pripažino klaidas ir neketina laikytis įsikibusi šių visuotinai sukritikuotų metmenų – priešingai, deklaravo ketinimus kurti darbo grupę, kuri parengtų sąžininga ir kompetentinga analize pagrįstus paveldosaugos sistemos tobulinimo metmenis, sutelkdama šiam darbui platų socialinių partnerių ratą, plačiai įtraukdama specialistus ir visuomenę. Privalome pradėti nuo esminių klausimų: kokių tikslų siekiame tobulindami paveldo apsaugą ir kokiu būdu tai darome? Todėl pabaigai noriu paklausti: ar prasminga užsiiminėti paveldosaugos pertvarkomis, kol Lietuvoje nėra  pripažinta paveldo vertė visuomenei, kaip ji suvokiama Faro konvencijoje? Gruzijos režisieriaus Tengizo Abuladzės filmo pabaigoje senutė klausė: kam kelias, jeigu jis neveda į šventyklą?

Tą klausimą galima užduoti ir paveldosaugos reformatoriams: kam reformos, jei nesuprantame, ką ir kodėl jomis stengiamės apsaugoti? Tad gal vis dėlto verta pradėti nuo Faro konvencijos ratifikavimo ir pertvarkoms skirtų įstatymų suderinimo su jos esminėmis nuostatomis? Tada darbas būtų nuoseklus ir jo nereikėtų daryti du kartus. Kreipiausi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson dėl poreikio kuo greičiau ratifikuoti Faro konvenciją ir paprašiau imtis asmeninės lyderystės sprendžiant šį svarbų visuomenei klausimą, kuris padėtų išsaugoti mūsų kultūros paveldą. Tikiuosi, kad Kultūros ministerija atliks rimtą darbą per vasarą ir jau šio rudens Seimo sesijoje galėsime ratifikuoti šią konvenciją.


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Portalą nuo spamo saugo Akismet. Plačiau, kaip apdorojami komentarų duomenys.

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Ar palaikote dvigubą pilietybę?

Ar sutinkate su tuo, kad lietuviai gali turėti dvigubą pilietybę?

Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Teisėja S. Taurienė: Kartais tėvams labiau rūpi išsaugoti pinigus, o ne savo vaikus

Teisėja S. Taurienė: Kartais tėvams labiau rūpi išsaugoti pinigus, o ne savo vaikus

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Rusės-modelio apnuodijimas Solsberyje gali būti inscenizacija

Rusės-modelio apnuodijimas Solsberyje gali būti inscenizacija

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    2019 metų kovą paskutinį kartą persuksime laikrodžių rodykles

2019 metų kovą paskutinį kartą persuksime laikrodžių rodykles

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kas tikrasis sąmonės šeimininkas?

Kas tikrasis sąmonės šeimininkas?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Viktoras Orbanas padėkojo Putinui už pagalbą įveikiant ES sankcijų pasekmes

Viktoras Orbanas padėkojo Putinui už pagalbą įveikiant ES sankcijų pasekmes

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rusė-modelis tvirtina: „Putinas bandė mane nužudyti žiurkių nuodais Solsberio restorane“

Rusė-modelis tvirtina: „Putinas bandė mane nužudyti žiurkių nuodais Solsberio restorane“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Liberalė ir konservatoriai paskelbė streiką ir atsisakė dirbti su P. Gražuliu. Ar atsisakė atlyginimo – nepranešama

Liberalė ir konservatoriai paskelbė streiką ir atsisakė dirbti su P. Gražuliu. Ar atsisakė atlyginimo – nepranešama

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. 2066: Gyvenimo ekspertai

Lidžita Kolosauskaitė. 2066: Gyvenimo ekspertai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Viešas laiškas Vilniaus merui R. Šimašiui dėl įslaptintos informacijos apie Jokūbo ligoninės komplekso savybių pakeitimą

Viešas laiškas Vilniaus merui R. Šimašiui dėl įslaptintos informacijos apie Jokūbo ligoninės komplekso savybių pakeitimą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. Pasigailėti negalima plakti – kur ES valdantieji padės kablelį?

Rolandas Paksas. Pasigailėti negalima plakti – kur ES valdantieji padės kablelį?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Seimo narė Aušra Maldeikienė ragina peržiūrėti Lietuvos poziciją į komunistų valdomą Kiniją

Seimo narė Aušra Maldeikienė ragina peržiūrėti Lietuvos poziciją į komunistų valdomą Kiniją

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Naglis Puteikis: „Jei nebus leista kandidatuoti R. Paksui, Prezidento rinkimai bus nesąžiningi“

Naglis Puteikis: „Jei nebus leista kandidatuoti R. Paksui, Prezidento rinkimai bus nesąžiningi“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Humoras, mokėjimas juoktis, yra laisvės, inteligencijos ir proto ženklas

Algimantas Rusteika. Humoras, mokėjimas juoktis, yra laisvės, inteligencijos ir proto ženklas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Socialdemokratai atvira politine korupcija įvardijo valdančiųjų valstiečių susitarimus

Socialdemokratai atvira politine korupcija įvardijo valdančiųjų valstiečių susitarimus

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Švietimo spindesys ir skurdas

Lidžita Kolosauskaitė. Švietimo spindesys ir skurdas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Žymiausi infantilūs politikai: Maldeikienė ar Žemaitaitis ?

Žymiausi infantilūs politikai: Maldeikienė ar Žemaitaitis ?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Konservatorius kreipėsi dėl priemonių, kad apsaugotų Lietuvą nuo nesaugios Astravo AE elektros

Konservatorius kreipėsi dėl priemonių, kad apsaugotų Lietuvą nuo nesaugios Astravo AE elektros

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas: „Kviečiu į Tautos referendumą dėl lito sugrąžinimo“

Rolandas Paksas: „Kviečiu į Tautos referendumą dėl lito sugrąžinimo“

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    „Ar bus apkalta Ramūnui Karbauskiui?“, – klausia Andrius Kubilius

„Ar bus apkalta Ramūnui Karbauskiui?“, – klausia Andrius Kubilius

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Konsrvatoriai siūlo mažinti antstolių nuskaitymus, kad žmogus galėtų oriai gyventi 6 eur aukščiau skurdo ribos

Konsrvatoriai siūlo mažinti antstolių nuskaitymus, kad žmogus galėtų oriai gyventi 6 eur aukščiau skurdo ribos

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Konservatoriui parūpo ligoniai: ,,Ar užteks valios įteisinti medicinines kanapes Lietuvoje?“

Konservatoriui parūpo ligoniai: ,,Ar užteks valios įteisinti medicinines kanapes Lietuvoje?“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Nereikia to, kas žudo

Nereikia to, kas žudo

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Aušra Maldeikienė: „Švietimas turi tarnauti bendrajam gėriui, o ne elito kaprizams“

Aušra Maldeikienė: „Švietimas turi tarnauti bendrajam gėriui, o ne elito kaprizams“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Gabrielius Landsbergis siūlo visiems kartu konstruktyviai dirbti vardan tvarios Lietuvos ateities

Gabrielius Landsbergis siūlo visiems kartu konstruktyviai dirbti vardan tvarios Lietuvos ateities

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Konservatorius: „Kodėl Andriukaičiui taip rūpi užkurti Astravo branduolinę krosnį?“

Konservatorius: „Kodėl Andriukaičiui taip rūpi užkurti Astravo branduolinę krosnį?“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Kad užglaistytų imigrantų saugumo problemas, valdžia dėmesį nukreipia pagal radikalios kairės klišes į „kylantį nacizmą“

Kad užglaistytų imigrantų saugumo problemas, valdžia dėmesį nukreipia pagal radikalios kairės klišes į „kylantį nacizmą“

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Sandra Bernotaitė. Tikrovės grožis Lietuvoje

Sandra Bernotaitė. Tikrovės grožis Lietuvoje

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

KAIP GMO PRODUKTO SUKŪRIMĄ, APIE KANIBALUS KRIKŠČIONIS DAUG INFORMACIJOS YRA INTERNETE....

DURNIUS NENORI PRIPAŽINTI, KAD BAŽNYČIOS TARNAI IŠPLATINO ALKOCHOLIZMĄ....

Lietuvos rytas ir DELFIS paėmė demokratiją už gerklės, kiek galima čia kelti bylas, tad tiesiog...

as

Manau naudinga organizmui viskas, kas daroma saikingai ir nėra tapę priklausomybe :)...

Titanikas nuskendo vandenyne, o evropa su savo politikom jau skesta druskos juroje, kuri randasi vandenyno...

baikite juokus. 50 - 100 metu lietuva tikrai nepatrauks. Paziurekite i gimstamumo statistika, kuri yra...

siulo pakankamai auksta darbo uzmokesti? :D:D:D - emigracija puikiai parodo uzmokescio pakankamuma. Ir faktas,...

nei kiek negaila, nes zinojo su kuom susideda ir kuom rizikuoja....

Jei tai ne Trojos arklys, tai kur vaikai ir moterys?...

Pritariu ir akivaizdu, kad sie ale 'labdaringi gelbetojai' yra niekas kitas kaip kontrobandininkai. Ideja...

Reikia issiaiskinti, kas yra sio laivo savininkai ir ipareigoti juos apmoketi islaidas uz nelegalu prieziura...

daugiau info apie istatymus ir poziuri i musulmonus japonije ieskokite i paieska ivede zodzius: ...

Dar karta bravo Italams. Beja! As irgi kaliu durniu laive, tad noriu isreiksti pageidavima...

    Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

atsiliepimų 12 Skaityti visą įrašą
    Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Parengtas projektas dėl lauko darželių Lietuvoje įteisinimo

Parengtas projektas dėl lauko darželių Lietuvoje įteisinimo

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Pirmokė turėjo keliauti pas direktorių, nes kreipėsi į tos pačios klasės vaiką žodžiu, priskirtinu kitai lyčiai

Pirmokė turėjo keliauti pas direktorių, nes kreipėsi į tos pačios klasės vaiką žodžiu, priskirtinu kitai lyčiai

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Mokyklas ir darželius pasieks plakatai, padėsiantys atpažinti smurto prieš vaiką požymius ir skatinsiantys imtis veiksmų

Mokyklas ir darželius pasieks plakatai, padėsiantys atpažinti smurto prieš vaiką požymius ir skatinsiantys imtis veiksmų

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Tėčiai vaikus prižiūrės priverstinai – teks augintis krūtis?

Tėčiai vaikus prižiūrės priverstinai – teks augintis krūtis?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Aš numiriau prieš beveik devynerius metus ir supratau, jog yra tai, kas nemiršta

Aš numiriau prieš beveik devynerius metus ir supratau, jog yra tai, kas nemiršta

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Valstybės globon paimtas vaikas gali augti ir kitame Europos krašte? Vaikų globos rinka diktuoja savas sąlygas

Valstybės globon paimtas vaikas gali augti ir kitame Europos krašte? Vaikų globos rinka diktuoja savas sąlygas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Daily Mail: Britanijos policija įspėja tėvus dėl Rusijoje vykstančio „žaidimo“ nusinešusio virš šimto paauglių gyvybių

Daily Mail: Britanijos policija įspėja tėvus dėl Rusijoje vykstančio „žaidimo“ nusinešusio virš šimto paauglių gyvybių

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Seimo narys M. Puidokas: „Lietuvos pasirinkimas: Faro konvencija ar betikslė kultūros paveldo apsaugos reforma?“* - nuoroda: http://infa.lt/23881/seimo-narys-m-puidokas-lietuvos-pasirinkimas-faro-konvencija-ar-betiksle-kulturos-paveldo-apsaugos-reforma/