infa.lt

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Holistinės medicinos katedros vedėjos, Lietuvos ergoterapeutų draugijos pirmininkės doc.dr. Giedrės Kavaliauskienės iniciatyva Klaipėdos universitete birželio 15 d. įvyko 1-asis Baltijos šalių ergoterapeutų kongresas, kuriame dalyvavo ergoterapeutai mokslininkai bei studentai iš Klaipėdos universiteto, Latvijos Rygos Stradinš universiteto, Talino sveikatos priežiūros kolegijos, Vilniaus universiteto bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Kongrese buvo siekiama akcentuoti būtent mokslinius tyrimus ir suvienyti ergoterapijos mokslininkus, atsižvelgiant į Pasaulio ergoterapeutų federacijos bei Europos ergoterapeutų tarybos iškeltą uždavinį – stiprinti mokslinius tyrimus ergoterapijoje, jungti mokslininkus iš įvairių šalių. Galime didžiuotis, kad Lietuvoje turime daugiausia Baltijos šalyse ergoterapeutų mokslų daktarų, apsigynusių disertacijas ergoterapijos tematika.

Kongrese Pasaulio ergoterapeutų federacijos (WFOT) delegatė G.Kavaliauskienė (KU) pristatė pagrindines temas, kurios vyravo 2018 m. Pasaulio ergoterapeutų federacijos kongrese, vykusiame Keiptaune Pietų Afrikoje, tai – naujausių technologijų pritaikymas ergoterapeuto darbe, naujų programėlių, palengvinančias kurčiųjų, autistų vaikų kasdienę veiklą testavimas, darbas bendruomenėje.

Džiugu, kad 1-ajame Baltijos ergoterapeutų kongrese dalyvavo Europos ergoterapijos aukštųjų mokyklų tinklo (ENOTHE) valdybos narė Alma Cirtautas (VU), kuri papasakojo apie narystės šiame tinkle privalumus. Ieva Jekabsone, Latvijos ergoterapeutų draugijos pirmininkė ir Rygos Stradinš universiteto dėstytoja pristatė tyrimą apie ergoterapeutų ir kineziterapeutų profesinio tobulėjimo galimybes Latvijoje. Kongrese išryškėjo pagrindinės tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje mokslinių tyrimų tematikos: naujausių technologijų taikymas – buvo nagrinėjami virtualios realybės taikymas ergoterapijoje, lavinant rankų funkcijas, norintys galėjo išbandyti virtualios realybės akinius, geriau suprasti, kaip vyksta terapinis procesas; pristatytas programos „Reha-com“ efektyvumas vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, dėmesio lavinimui; technologijos Armeo Spring pritaikymo žmonėms, persirgusiems galvos smegenų infarktą, galimybės Latvijoje.

Įdomų tyrimą pristatė jaunoji tyrėja iš Estijos Helena Loune – apie ergoterapeuto vaidmenį, padedant kaliniams grįžti į visuomenę – tai visiškai nauja tematika ergoterapeutų moksliniuose tyrimuose. Talino sveikatos priežiūros kolegijos vyr. dėstytoja Karin Lilienberg supažindino su mokslinių tyrimų kryptimis, vykdomomis jų aukštojoje mokykloje – tai ergoterapijos poreikio tyrimai, terapinio ergoterapijos poveikio vertinimai ir ergoterapeutų kompetencijų ir profesinio tobulėjimo galimybių vertinimas. Lektorė pristatė mokslinio projekto apie vieningos profesinės kalbos sukūrimą Estijoje. Visi pranešimai buvo išspausdinti tezių knygoje.

Kongresą vedė šaunūs vedėjai ergoterapeutai – Miglė Bukauskaitė ir Justinas Blaževičius, dirbantys VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale Vaikų ligoninėje. Kongresą organizavo KU Sveikatos mokslų fakulteto Holistinės medicinos katedra ir Lietuvos ergoterapeutų draugija.

ERGOTERAPIJA – viena jau eilę metų aukščiausiai reitinguose vertinamų profesijų pasitenkinimo darbu, darbo užmokesčio aspektais JAV, Jungtinėje Karalystėje, vis populiaresnė tampa ir Lietuvoje. Ergoterapeutas dirba sveikatos priežiūros įstaigose: reabilitacijos ligoninėse, reabilitacijos centruose, sanatorijose, ankstyvosios vaikų reabilitacijos centruose; specialiojo ugdymo įstaigose, globos įstaigose, profesinės reabilitacijos centruose, neįgaliųjų dienos centruose, psichiatrijos ligoninėse.

Ypač daug ergoterapeutas gali padėti dirbdamas su vaikais, turinčiais autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų. Ergoterapeutas siekia, kad žmogus, nepaisant negalios, ligos ar traumos galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, t.y., galėtų tvarkytis kasdienėje veikloje, mokytis ar dirbti, prasmingai leisti laisvalaikį. Specialistas taiko įvairias metodikas, siekdamas atstatyti prarastas funkcijas, pvz., parenka pratimus rankų jėgai stiprinti, lavina rankų funkcijas, moko, kaip atlikti paprasčiausius buities darbus, kuriuos pacientui po traumos ar ligos yra sunku atlikti (apsirengti, pavalgyti..), padeda pritaikyti aplinką, parinkti technines priemones, taip pat lavina pacientų atmintį, dėmesį, suvokimą.