infa.lt

Neretai, keisdami maitinimosi tipą, nuo tradicinio į augalinį, žmonės susiduria su eile problemų ir netgi gali susigadinti sveikatą, vietoje to, kad ją pagerintų, kaip tikėjosi. Apie tokio perėjimo klaidas, holistinį (whole – pilnutinis) požiūrį į mediciną, „Kinijos tyrimą“ ir tipiškas vegetarų ligas pasakoja gydytojas-natūropatas Jevgenijus Tichomiropvas.

KLAUSIMAS: Kokia medicininio požiūrio natūropatijoje esmė?

ATSAKYMAS: Jeigu sąžiningai, man ne visai tinka žodis „natūropatija“, teisingiau būtų pasakyti, jog aš prisilaikau holistinio, tai yra pilnutinio požiūrio medicinoje. Kas yra pilnutinis požiūris galima suprasti, jeigu palygintume vakarietišką ir sąlyginai rytietišką požiūrį į mediciną. Vakarų medicina žmogų vertina, kaip biorobotą: skauda širdį – darome širdies operaciją, skauda galvą – gydome galvą, ir panašiai.

Rytietiškas požiūris žmogų vertina kaip visumą: jei žmogui skauda inkstus, – reiškia yra kažkokia liga, kuri šio žmogaus organizme pasireiškia tokiu būdu. Pas kitą žmogų ta pati liga gali pasireikšti, kaip psoriazė, hormoninis sutrikimas ar aknė, tačiau paleidžiamasis mechanizmas gali būti vienas tas pats. Dar vienas svarbus aspektas – tai žmogaus vertinimas „dvasia, kūnas“ kontekste ir būtinybė turėti omenyje psichosomatikos įtaką, psichologinių ir dvasinių faktorių įtaką lsusirgimo kilmei.

Holistinis požiūris – tai darbas su žmogumi, kaip su sudėtinga sistema, o ne ligos simptomais

KLAUSIMAS: Daugelis keičia maitinimosi tipą, kad taptų sveikesniais. Ar galima pabloginti sveikatą pereinant prie vegetarizmo? Kokios dažniausios klaidos?

ATSAKYMAS: Perėjimo į vegetarizmą ir veganizmą priežastys dažniausiai būna etinės kilmės. Todėl pagrindinė klaida keičiant maitinimosi būdą – tai fanatiškas sekimas koncepcija, kai tuo tarpu pats žmogus ne ypač susimąsto apie tai, kaip maitinimasis atsiliepia jo sveikatai, o yra stumiamas idėjos. Tai gali privesti prie mėsos pakeitimo bandelėmis, saldumynais ir įvairiu „šiukšliniu“ maistu, nuo kurio anksčiau ar vėliau būtinai kils problemos virškinimo trakte. Daugelis laiko soją gera alternatyva mėsai, bet iš tiesų, tai ne ypač naudingas produktas, ir dažnai yra genetiškai modifikuotas, be to sukuria ir palaiko sisteminius uždegiminius procesus organizme, o daugelis gydytojų pastebi akmenų augimo inkstuose plitimą vartojant sojų produktus dideliais kiekiais.

Tačiau, net jeigu žmogus ir susimąsto apie savo maisto naudingumą, dažnai per nežinojimą jis gali susidurti su raciono nesubalansuotumu, kas taip pat palieka negatyvias pasekmes sveikatai. Žinių nebuvimas ir nesubalansuoto raciono sudarymas – tai, ko gero, dvi dažniausios ir rimčiausios klaidos.

KLAUSIMAS: Ar yra specifiniai susirgimai pas žmones su vegetarišku maitinimo tipu? O jei taip, su kuo tai susiję?

ATSAKYMAS: Taip, egzistuoja ligos dažnai sutinkamos pas vegetarus. Įprastai tai: anemijos, tulžies pūslės akmenys, žarnyno-virškinamojo trakto susirgimai ir virškinimo sutrikimo simptomai, deficitinės būsenos, sąnarių problemos, hormoniniai sutrikimai, dantų emalės problemos.

KLAUSIMAS: Papasakokite išsamiau apie tipiškus „vegetarų“ susirgimus. Kokias profilaktikos priemones verta naudoti, kad būtų išvengta šių problemų?

ATSAKYMAS: Pabandykime išsamiau panagrinėti kiekvieną iš susirgimų, jų kilimo priežastis ir iš karto pakalbėsime apie profilaktines priemones ir gydymą.

AnemijosAnemijos

Labiausiai paplitusios rūšys – tai geležies deficito ir B12 deficito anemijos. Labiausiai aktualios geležies deficito anemijos priežastys pas vegetarus – tai nepakankamas geležies gavimas su maistu ir problema su jos įsisavinimu/transportavimu organizme.

Nepakankamas geležies kiekio gavimas galimas esant nesubalansuotam racionui arba esant padidintam geležies poreikiui (pavyzdžiui, esant nėštumui, maitinimui krūtimi ar lambliazei). Problemos su geležies transportavimu dėl nepakankamo baltymų kiekio maiste. Todėl būtina išskirti helmintines invazijas ir naudoti produktus, kurių sudėtyje yra geležies ir baltymų, žalių grikių, lęšių, džiovintų abrikosų, spanguolių, šviežių žalumynų, gerti žalius kokteilius.

Taip pat pakelti hemoglobiną padeda burokėlių-morkų sultys. Problemos su geležies įsisavinimu – tai žarnyno-virškinamojo trakto susirgimų pasekmė : nuo gastrito iki nespecifinio opinio kolito. Todėl čia reikalinga specialisto konsultacija ir susirgimo gydymas.

B12 deficitinė anemija – tai ir daugelio mėsėdžių, ir augalinio maisto šalininkų problema. Mano patirtis sako, jog dažniausia priežastis – šio vitamino sintezės ir įsisavinimo žarnyne sutrikimai. B12 turi būti sintetinamas mūsų simbiotinės žarnyno mikrofloros. Tačiau dabar beveik pas kas antrą žmogų yra vienas ar kitas žarnyno-virškinamojo trakto susirgimas – gastritai, problemos su tulžies išsiskyrimo sistema, uždegiminiai žarnyno susirgimai, disbakteriozė. Ko pasekoje šis vitaminas nei būti susintetinamas, nei normaliai įsisavinamas negali.

Aktyvios B12 formos šaltinių, kas ką besakytų – nėra. Todėl problemos sprendimo variantai tokie: sutvarkyti sinchronišką ir suderintą visų žarnyno-virškinamojo trakto organų darbą, pasėti naudingą mikroflorą, ir tokiu atveju pas jus pasileis nuosavas B12 gamybos „fabrikas“.

Arba gauti B12 maisto papildų pavidalu, arba iš gyvulinės kilmės produktų.

Tulžies pūslės ir inkstų akmenys

Vegetarai ir veganai turi didelę tulžies ir inkstų akmenų išsivystymo riziką, ir tam yra keletas priežasčių. Pirmoji priežastis – tulžies nutekėjimo sutrikimai. Normaliomis sąlygomis pas žmogų turi nutekėti apie 1 litrą tulžies per parą. Vidutiniškai, esant problemoms su žarnyno-virškinamuoju traktu, pas žmones nepriklausomai nuo maitinimosi tipo, išsiskiria 300-400 ml.

Kai žmogus staigiai atsisako mėsiško maisto, tai tulžies išsiskyrimas gali pablogėti, kas priveda prie tulžies užsistovėjimo ir akmenų susidarymo. Augalinis maistai mažiau provokuoja tulžies pūslės susitraukimus. Todėl pereinant prie augalinio maisto – siekiant išvengti akmenų susidarymo – būtina gerti tulžies išsiskyrimą skatinančias žoles, vartoti pirmuoju metu svogūnus, česnaką, krienus, ridikus.

Dar viena priežastis: organinės rūgštys kai kuriose daržovės (gūžiniai kopūstai, špinatai) esant terminiam apdorojimui virsta neorganinėmis druskomis, kurios gali akmenų pavidale nusėsti inkstuose. Taip pat didelių kiekių arbatos, kavos, šokolado, sojos, pupelių vartojimas gali išprovokuoti akmenų susidarymą.

Ir paskutinė priežastis, iš dažniausia sutinkamų – tai vitamino D deficitas. Jeigu jo nepakanka, – tai kalcis, gaunamas su maistu, nepanaudojamas organizme pagal paskirtį ir dalinai atidedamas akmenų pavidalu inkstuose ar tulžies pūslėje.

Kad iki to nebūtų prieita, būtina arba periodiškai deginti ssaulėje, arba valgyti riebią jūros žuvį, arba gerti vitaminą D3.

Žarnyno-virškinimo trakto susirgimai ir virškinimo sutrikimo simptomai

Daugelis, kai pašalima iš raciono gyvulinės kilmės maistą, pradeda vartoti daugiau kepinių, pyragaičių, saldumynų, riešutų ir grybų. Taip pat, žalio skaidulinio maisto, šviežiai išspaustų sulčių vartojimas gali paaštrinti chroniškus susirgimus arba išprovokuoti naujus.

Šiuo atveju, pirmoje eilėje, reikia gydyti susirgimą. Virškinimo sutrikimo simptomai dažnai kyla dėl neteisingo produktų suderinamumo, žarnyno mikrofloros nepasirengimo įsisavinti naują maistą. Priemonės turi būti kompleksinės – maitinimosi korekcija, žarnyno išvalymas, ir simbiotinės mikrofloros jame pasėjimas. Taip pat virškinimas sutrinka ir dėl neteisingo produktų suderinamumo.

Visi mes nuo vaikystės esame įpratę, jog vaisiai – tai desertas. Iš tiesų tai visiškai neteisinga. Vaisius reikia valgyti arba vietoje maisto, arba 10 minučių prieš valgymą, kitu atveju jie pradeda rūgti skrandyje. Ir tokių neteisingo suderinamumo atvejų yra pakankamai daug. Išeitis – išsiaiškinti kaip, ką ir kada galima vartoti.

Deficitinės būsenos

Mano praktikoje dažnai sutinkamas baltymų arba nepakeičiamų riebalų, vitaminų A, D, B grupės , geležies, kalcio, seleno, jodo deficitas. Net vartojant vitaminus tablečių pavidalu, mes negalime žinoti kiek jie yra įsisavinami organizmo. Yra pakankamai universalūs vitaminų ir mikroelementų maistiniai šaltiniai – tai chlorelė, spirulina, šalumynai. Tačiau reikia suprasti, kad joks supermaistas nepadės, jeigu yra žarnyno-virškinamojo trakto sutrikimai, disbakteriozė.

Problemos su sąnariais

Viena iš jų atsiradimo priežasčių – tulžies nutekėjimo sutrikimai, apie ką jau buvo kalbėta. Tulžis – svarbi sinovinio (periartikulinio) skysčio sudedamoji dalis, kuris sutepa sąnarį. Jos trūkumas priveda prie trinties, uždegimo ir skausmo. Be to, riebalų trūkumas racione taip pat gali privesti prie sąnarių problemų. Puikūs augaliniai naudingų riebalų šaltiniai – linų aliejus ir sėmenys, alyvuogių aliejus, kanapių, avokado, kokoso aliejus ir kokosai. Taip pat daugelio produktų, kurių sudėtyje yra oksalatų, – pupelių, lęšių, grybų, pomidorų, arbatos, kavos, šokolado, vartojimas gali sukelti druskų nusėdimą, tame tarpe ir į sąnarius.

Hormoniniai sutrikimai

Tokios problemos dažniau kyla moterims veganėms, kadangi gražiosios lyties atstovių hormonų sistema yra labai jautri. Šiuo metu visi mėsis ir pieno produktai, dirbtiniu būdu išauginta žuvis turi savyje didelį kiekį lytinių hormonų. Esant staigiam perėjimui į veganizmą, moterų organizmas netenka šių hormonų, gaunamų iš išorės, bet dar negali suprasti, kaip sintetinti juos savarankiškai. Reikia aprūpinti organizmą substratu jų sintezei – tai riebalai, ir transportas šiems susintetintiems hormonams – tai baltymai. Visi lytiniai hormonai sintetinami iš cholesterolio, todėl būtina racione padidinti Omega-3 ir prisotintų riebiųjų rūgščių dalį.

Kartais vis tik gali tekti laikinai sugrįžti prie kai kurių gyvulinės kilmės maisto produktų vartojimo – kiaušinių trynių, naminės grietinėlės ar grietinės.

Problemos su dantų emale

Pagrinde jos aktualios žaliavalgiams. Rūgštys esančios vaisiuose, graužia emalę, o riešutai ir sausi vaisiai užkemša tarpus tarp dantų. Jeigu žmogus imasi valyti dantis po kiekvieno bvaisių vartojimo – problema tik pagilėja. Todėl išeitis yra tokia: po vaisių vartojimo dantų iškart geriau nevalyti, o praskalauti vandeniu ar silpnu sodos tirpalu. Po riešutų ir sausų vaisių valyti dantis reikėtų siūlu ir šepetėliu. Apriboti medaus vartojimą. Vartoti maistui daugiau žalumynų.

KLAUSIMAS: Pagal pirmąją specialybę jūs anesteziologas-reanimatologas, tai yra, nuo pradžių studijavote ir praktikavote šiuolaikinę klasikinę mediciną. Kaip gi į jūsų gyvenimą atėjo augalinis maitinimasis ir natūropatija?

ATSAKYMAS: Prasidėjo viskas atsitiktinai – aš susirgau rotavirusu ir negalėjau valgyti nieko kito, išskyrus žalias morkas, kopūstus ir kitas daržoves. Su tokiu maistu aš pajutau didžiulį pakilimą, energijos antplūdį, ėmiau keltis 5 ryto, bėgioti.

Man tapo smalsu sužinoti tokio energijos antplūdžio priežastis, ir aš ėmiausi studijuoti šią temą. Aš perskaičiau žinomą knygą „Kinietiškasis tyrimas“ ir net esant daugeliui ginčytinų vietų pacituotuotuose joje tyrimuose ir jų atitikimą tikrovei, aš atradau joje racionalų grūdą. Reikalas tame, kad medicinos institute praktiškai nekalbama apie ligos etiologiją – jų atsiradimo priežastys aprašomos keliais sakiniais bendromis frazėmis. O čia aš pamačiau kitą požiūrį, kuris pasirodė man artimas.

Tuo pačiu aš ėmiau studijuoti psichologinio pobūdžio, psichosomatikos klausimus, visceralinio masažo technologijas, kinų mediciną, tai yra tirti susirgimų atsiradimo faktorius iš visų prieinamų pusių. Pilnutiniame požiūryje aš matau daugiau logikos, aš matau priežastis, kurias žinodamas žmogus gali paveikti ir spręsti vienas ar kitas problemas su sveikata.

Ne veltui žinomas chirurgas Amosovas pasakė“ „Gydytojai gydo ligas, o sveikatą reikia išgauti pačiam“. Juk iš tiesų, šiuolaikinė medicina nesprendžia problemos, ji gydo žmogaus neteisingo gyvenimo būdo simptomus. Holistinis gi požiūris nukreiptas į gyvenimo būdo pakeitimą ir perduoda atsakomybę už sveikatą didžiąja dalimi į paties žmogaus rankas, be „stebuklingų tablečių“ paieškų.

Su gydytoju natūropatu Jevgenijum Tichomirovu kalbėjosi Marija Švecova „Vegetarian“ portale.

Gerbiamas skaitytojau (-a), jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę SMS ar kitu Jums patogiu būdu