infa.lt

Donaldas Trumpas nori nubausti kompanijas visame pasaulyje, kurios vykdo”draudžiamą verslą” su Iranu (FAZ.net archyvas).

Daugelis Europos įmonių investavo į Irano ekonomiką. Dabar JAV grasina joms sankcijomis – ir dauguma pasiduos šiam spaudimui, rašo savo straipsnyje Frankfurter Allgemeine Zeitung Stefan Buchen ir Rainer Hermann.

„Europoje politikai ir ekonomistai rengiasi tam, jog JAV įgyvendins grasinimą, išsakytą Valstybės departamento vadovo Mike Pompeo, ir įves prieš Teheraną „pačias griežčiausias istorijoje ekonomines sankcijas“. Jos numato bausmę, tame tarpe visoms toms kompanijoms, kurios vykdys „uždraustą verslą“ su Iranu. Amerikiečių administracija, – teigia autoriai, – matomai nori priversti europiečius prisijungti prie Donaldo Trampo (Donald Trump) politikos Islamo Respublikos atžvilgiu“.

„Federalinė vyriausybė, Europos Komisija, ekonominės sąjungos ir Vokietijos Kreditų sąjunga nenori paklusti Vašingtono sąlygoms. Tačiau, kaip tapo žinoma leidiniui FAZ, daugelis kompanijų jau pradėjo mažinti verslo apimtis su Iranu arba visai išeina iš šalies“, – rašo leidinys.

„Patys žymiausi pavyzdžiai – tai tokie koncernai, kaip Siemens, prancūzų naftos koncernas Total ir danų logistikos gigantas Maersk. Savo verslą Irane nutraukė vokiečių DZ Bank, vedantysis Vokietijos tautos bankų institutas“, – praneša žurnalistai.

„Nuo to momento, kai prezidentas Donaldas Trampas gegužės 8 dieną pareiškė apie pasitraukimą iš branduolinio susitarimo su Iranu, Vašingtonas vis dar ne reaktyvavo taip vadinamų „antrinių“ sankcijų – tik tada, kai tas atsitiks, visi verslo su Iranu draudimo pažeidimai, pateks į bausmės priemonių poveikio sritį“, – rašoma straipsnyje.

Kalba eina apie ištisą įvairių priemonių spektrą, sako Jose Campos Nave iš Niunbergo konsultacijų kompanijos Rödl, bendradarbiaujančios su Iranu. „Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių koncernų atveju gali būti uždraustas bendradarbiavimas su amerikiečių gamintojais, gali būti, jog bus netgi uždraustas automobilių pardavimas“.

„Galutinėje pasekoje kompanijoms reikės pasverti, kuris verslas jai svarbiau“, – nurodo ekspertas. Vokiečių kompanijos, informuoja FAZ, investavo į JAV ekonomiką daugiau nei 110 mlrd eurų, o į Irano ekonomiką – tik 3 mlrd eurų.

Pasak Nave, vidutinės kompanijos praranda viską, ką investavo į Iraną.

„Vokietijos politikai bando daryti priešpriešinį poveikį šiai situacijai pasinaudodami politiniais mechanizmais. Pavyzdžiui, Vokietijos ekonomikos ministras Peter Altmaier praėjusią savaitę Briuselyje pareiškė, jog politika reiškia savo atsakomybę prieš kompanijas, kurios investavo į Irano ekonomiką, suderinusios verslo santykius su respublika, pasitikėdamos branduolinio susitarimo patikimumu“, – pažymi publikacijos autoriai.

Šiuo metu, pasak ministro, vyksta patikrinimas to, kokios verslo rūšys bus saugios ateityje. Be to, vedamos konsultacijos su JAV administracija dėl sankcijų tikslinimo.

„Europos komisija birželio 5 dieną pasirengusi pasiūlyti naują, 1996 metų lapkričio „blokuojančio reglamento“ formuluotę. Reglamentas draudžia Europos kompanijoms vykdyti sankcijas, kurias pašalinės valstybės įveda verslo atžvilgiu, laikomą legaliu Europos ir tarptautinės teisės požiūriu“. Šis reglamentas, nurodo autoriai, buvo priimtas, siekiant apsaugoti Europos kompanijas nuo amerikiečių sankcijų poveikio prieš Kubą ir Iraną.

Kol kas visiems susidaro įspūdis, jog JAV „gali daryti viską, ką užsimano, nesudarydamos sau jokios žalos“, sako Klaus Fridrich iš Vokietijos technologinių įrenginių Asociacijos (VDMA). „Amerikietiškų sankcijų pavyzdys prieš Kinijos telekomunikacijų kompaniją ZTE, demonstruoja, jog viskas nėra taip. Vieno skambučio padaryto Kinijo sprezidento Xi Jinpingo savo amerikietiškajam kolegai užteko, kad būtų susilpninti prieš kinų kompaniją įvesti apribojimai“.

Fridricho nuomone, mažiausiai bus paliestos tos vokiečių kompanijos, kurios nors ir vykdo verslą su Iranu, tačiau nuo jų produkcijos tiekimo priklauso ir amerikiečių kompanijų darbas, teigia FAZ.

Jeigu tokie tiekėjai bus įtraukti į „juodąjį sąrašą“, amerikiečių ekonomikai teks užmokėti aukštą kainą už „antrines“ sankcijas, rašoma straipsnyje.

Pasak eksperto Nave iš Rödl kompanijos, griežčiausiai sankcijos palies bankus. „Finansiniams institutams, kurie finansuoja sandėrius su Iranu, gresia leidimo veiklai JAV teritorijoje praradimas arba stambios baudos“, – primena leidinys.

„Jeigu amerikiečių sankcijų politika vis tik bus realizuota, tai, įsitikinęs Nave, taps smūgiu Irano vystymuisi. Naujų technologijų įdiegimas, kuris prasidėjo 2017 metais, bus sustabdytas. Tai skaudžiai smogs, pirmiausia, tokioms sritims, kaip energija, automobilių sritis ir infrastruktūra“.

„Tai atsilieps ir Irano visuomenei. Su branduoliniu susitarimu iraniečiai siejo viltis su savo perspektyvų gerėjimu. Juk kas antras jaunesnis nei 35 metų Irano gyventojas neturi darbo. Ir jeigu sankcijos įsigalios tokios, kaip sau įsivaizduoja prezidentas Donaldas Trampas, jie ir toliau jausis palikti Vakarų likimo valiai“, – reziumuoja žurnalistai.