infa.lt

Alfredo Pliadžio nuotr (KAM)

„Artėjant NATO viršūnių susitikimui, svarbiausia Baltijos šalių užduotis – užtikrinti tęstinį Aljanso dėmesį mūsų regionui. NATO nuo Varšuvos susitikimo nemažai nuveikė atgrasymo ir saugumo sustiprinimui prie rytinių Aljanso sienų, tačiau turime užsitikrinti pradėtų saugumo iniciatyvų tąsą“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis šiandien, gegužės 24 d. po susitikimo su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais Jüri Luiku (Jüri Luiku) ir Raimondu Bergmaniu (Raimonds Bergmanis) Klaipėdoje.

Pagrindinis dėmesys diskusijose buvo skiriamas pozicijų derinimui svarbiausiais NATO darbotvarkės klausimais.

„Labai svarbu, kad NATO galėtų greitai perdislokuoti reikiamas pajėgtas ir Aljansas parodytų savo pasirengimą, organizuodamas plataus masto perdislokavimo pratybas mūsų regione“, – akcentavo Estijos gynybos ministras J. Luiku.

„Šis susitikimas, pabrėžiantis bendrą Baltijos šalių bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti saugumą ir gynybą ne tik Baltijos regione, bet ir visame Aljanse, ypač svarbus šiais metais, kai minime savo valstybių Nepriklausomybės atkūrimo ar paskelbimo 100-metį“, – sakė Latvijos gynybos ministras R. Bergmanis.

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro R. Karoblio, liepos mėnesį Briuselyje įvyksiančiame Viršūnių susitikime Aljansas įvertins iki šiol priimtų atgrasymo ir gynybos priemonių Baltijos regione efektyvumą, taip pat bus vertinamas papildomų priemonių poreikis.

Keletas esminių pokyčių, kurie bus valstybių vadovų inicijuoti, žinomi jau dabar.

Planuojama, kad Valstybių vadovai patvirtins naują, kur kas pajėgesnę NATO vadovavimo struktūrą, bus įsteigtos naujos vadavietės JAV, Vokietijoje ir, galimai, Lenkijoje. Tai svarbūs ir teigiami pokyčiai, kurie tiesiogiai įtakos NATO veiksmų efektyvumą Baltijos regione.

Kita labai svarbi iniciatyva, kurią paskelbs valstybių vadovai – vadinama NATO pajėgų parengties iniciatyva (NATO Readiness Initiative) – kuria siekiama padidinti NATO pajėgų parengtį visame Aljanse, kas įgalintų NATO pajėgas per trumpą laiką atsakyti į didelio masto karinę agresiją. Viršūnių susitikime Lietuva drauge su kitomis Baltijos šalimis tradiciškai kels oro gynybos stiprinimo klausimus.

Šiuo metu Aljanse vyksta aktyvios diskusijos dėl lygiaverčio naštos pasidalinimo ir trys Baltijos šalys bus tarp aštuonių sąjungininkų, kurie skiria gynybos tikslams 2 arba daugiau procento nuo BVP. Ministrai akcentavo būtinybę laikytis šio įsipareigojimo.

Baltijos gynybos ministrų susitikime taip pat buvo išsamiai aptarti Europos Sąjungos saugumo ir gynybos stiprinimo klausimai bei santykių stiprinimas su JAV.

JAV ir Baltijos šalių valstybių Prezidentų praeitą mėnesį pasiekti susitarimai tiesiogiai liečia Baltijos šalių kariuomenes. Todėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai sutarė dirbti išvien siekdami nuolatinio JAV pajėgų dislokavimo Baltijos šalyse, rengdami karines pratybas su JAV kariais, derindami karinių įsigijimų prioritetus. „Tik aktyviai dirbdami drauge galime pasiekti geriausių rezultatų bendradarbiavime su JAV”, – akcentavo R.Karoblis.

Susitikimo Klaipėdoje metu Baltijos šalių gynybos ministrai taip pat apsilankė Lietuvos Karinių jūros pajėgų štabe, Jūrų stebėjimo centre ir suskystintų dujų terminale “Independence”.

Trijų Baltijos šalių gynybos ministrų pasirašytas Bendradarbiavimo komunikatas.

Ministrai pasirašys ir bendrąjį bendradarbiavimo komunikatą.

Bendradarbiavimas su Baltijos šalimis yra vienas pagrindinių Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų. Du kartus per metus vyksta Baltijos šalių gynybos ministrų ir kariuomenių vadų susitikimai. Jų metu aptariami politiniai regioninio saugumo klausimai, bendrai vystomi praktiniai bendradarbiavimo projektai, tokie kaip Baltijos gynybos koledžas, bendro Baltijos šalių vieneto skyrimas į NATO pajėgas, Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, Baltijos karinė jūrų eskadra. Susitikimuose teikiami siūlymai dėl tolesnių prioritetų Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos srityje. Taip pat reguliariai susitinka politikos direktoriai, jungtinių štabų viršininkai, oro, sausumos, jūrų, specialiųjų pajėgų vadai ir įvairaus lygio ekspertai.

Nuotraukos Alfredo Pliadžio (KAM)