infa.lt

Europa praranda iliuzijas

BBC skelbia Britanijos spaudos apžvalgą:

Guardian rašo, jog Europos Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Europos Sąjunga daugiau negali remtis JAV.

D.Tuskas pasakė, jog „savotiška Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija“ pati savaime kelia ne mažesnę grėsmę, nei Rusija ir Kinija.

Jis pasmerkė Trampo sprendimą išeiti iš šešių pusių sudaryto susitarimo dėl Teherano branduolinės programos, o taip pat jo grasinimus pradėti transatlantinį prekybinį karą.

D.Tuskas pasisakė aukščiausio lygio ES šalių susitikimo Sofijoje metu. „Prieš mus naujos fenomenas, – teigė Tuskas, – su tokiais draugais, kam reikalingi priešai?“

Europos Sąjungos šalys taip pat nepatenkintos tuo, jog Baltieji rūmai rengiasi gerokai pakelti tarifus Europos metalams: plienui ir aliuminiui.

Pasisakydamas prieš Europos lyderius Donaldas Tuskas pasakė: „Neturiu jokių abejonių, kad naujajame globaliame žaidime Europa bus arba svarbiu žaidėju, arba pėstininku. Tai vienintelė alternatyva. Europai kaip niekada anksčiau svarbu apsijungti ekonomiškai, politiškai, o taip pat gynybos srityje. Arba mes būsime kartu, arba mūsų nebus“.

Bet tuo pačiu Europos Tarybos vadovas pasakė, jog Europa turi tam tikra prasme dėkinga prezidentui Donaldui Trampui už tai, kad jis padėjo ES atsikratyti iliuzijų.

Visa tai nereiškia, kad Europa pasisuka nugara į Ameriką, pažymi laikraštis. Ji turi daryti viską ką gali, kad sustiprintų transatlantinius ryšius, tačiau tuo pačiu Briuselis turi būti pasirengęs tam, kad kažkokias momentais jam teks veikti vienam.

Tuskas pakvietė ES šalių lyderius patvirtinti, jog jie nesirengia nutraukti susitarimo su Iranu dėl jo branduolinės programos.

Tačiau, pastebi leidinys, eilė Europos kompanijų – kaip, pavyzdžiui, Total – jau paskelbė, kad nutraukia reikalus su Iranu ir sugrįš į šią rinką tik tuo atveju, jei amerikiečių administracija padarys jiems išimtį.

ES lyderiai susirinko Sofijoje apsvarstyti Europos Sąjungos plėtrą ir vakarinės Balkanų pusiasalio dalies įtraukimą į jos sudėtį, o taip pat kitus klausimus, – tačiau būtinybė reaguoti į Donaldo Trampo ir jo administracijos veiksmus tapo pagrindine darbo dienos tema, rašo Guardian.

Trampas kursto konfliktą Artimuosiuose Rytuose

Financial Times publikuoja savo apžvalgininko Edvardo Liuso straipsnį, kuriame pastarasis rašo, jog Artimųjų Rytų klausimu prezidentas Donaldas Trampas žaidžia su ugnimi.

Apžvalgininkas primena, jog Trampo sprendimas perkelti JAV pasiuntinybę į Jeruzalę privedė prie kruvinų susidūrimų Izraelio ir Gazos sektoriaus pasienyje, ko pasekoje žuvo kelios dešimtys palestiniečių.

Tuo pat metu JAV viceprezidentas Maikas Pensas sulygino Trampą su biblijiniu karaliumi Dovydu, iškovojusiu pergalę prieš stipresnį priešą.

Jeigu Trampas iš tiesų norėjo sukelti giliausią pasipiktinimą arabų pasaulyje, – tai jam reikėjo padaryti būtent tai, ką jis ir padarė, rašo apžvalgininkas.

Bet, iš tiesų kalba eina ne apie gerai apmąstytą planą, o greičiau jau apie nerūpestingą elgesį šio regiono atžvilgiu.

Palestiniečių įniršis tapo tik atsitiktiniu „pašaliniu efektu“ D.Trampo norui, kad juo gėrėtųsi, kaip tai įvyko Jeruzalėje.

Savo brendo augimo vardan, jis pasirengęs veikti beatodairiškai pasaulinėje politikoje.

Donaldas Trampas įsitikinęs, jog tame, kas liečia Artimuosius Rytus, jam, skirtingai nuo jo pirmtakų Baltuosiuose rūmuose, pavyks pasiekti sėkmės.

Tačiau jo sprendimas perkelti pasiuntinybę į Jeruzalę tiesiogiai prieštarauja tradiciniam JAV kaip nepriklausomo tarpininko vaidmeniui derybose tarp Izraelio ir palestiniečių. Taip pat jis apsunkina gyvenimą arabų šalių lyderiams.

„Jeigu D.Trampas tokiu būdu supranta diplomatiją, kas įvyks, jei prasidės karas?“, – retorinį klausimą užduoda Liusas.

O tikimybė to, kad Artimuosiuose Rytuose kils karas, deja, vis auga.

Savo veiksmais Donaldas Trampas pila alyvos į ugnį. Šia prasme jis skiriasi nuo ankstesnių amerikiečių prezidentų. Net Džordžas Bušas-jaunesnysis, pradėjęs karą Irake, atkreipdavo dėmesį į visuomenės nuomonę arabų šalyse.

D.Trampą domina tik valdančiųjų klasių nuomonė, ypač Persų Įlankos šalyse. Jos džiaugiasi D.Trampo parama savo konflikte su šiitišku Iranu.

Bet pasekoje D.Trampas faktiškai stato JAV į vieną pusę sunitų-šiitų konflikte. Ir tuo pačiu arbitro vaidmenį jis palieka Vladimirui Putinui.

D.Trampas pildo pažadus duotus rinkimų kompanijos metu: jis perkėlė amerikiečių pasiuntinybę į Jeruzalę ir nutraukė branduolinį susitarimą su Iranu.

Bet vieno iš savo pažadų – kad tik jis gali išspręsti Artimųjų Rytų konfliktą – jis išpildyti negali. Ir šis pažadas tiesiog akyse tampa pačiu brangiausia kainuojančiu istorijoje, rašo Edvardas Liusas Financial Times leidinyje.

Rytų Europa nepatenkinta sandėriu su „Gazpromu“

Financial Times rašo, jog Briuselis, sprendžiant pagal viską, susitarė su „Gazprom“ geruoju išspręsti konfliktą, kas kelia nerimą daugeliui ES šalių.

Europos Komisija paskelbs apie tai artimiausiomis dienomis, rašo leidinys.

Rusijos kompanija buvo apkaltinta tuo, jog ji piktnaudžiauja savo monopoline padėtimi dujų tiekime į eilę Centrinės ir Rytų Europos šalių. Todėl kai kurios iš šių šalių yra nustebusios sudarytu susitarimu ir reikalauja, kad rusų monopolistė būtų nubausta už savo grobuonišką elgesį.

Europos Komisija septynerius metus tyrė „Gazprom“ veiklą Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje, kurios beveik pilnai priklauso nuo Rusijos dujų tiekimo.

Komisija tvirtino, jog būdama praktiškai monopoliste šiose rinkose, „Gazprom“ kompanija trukdė perparduoti dujas į kitas šalis, dirbtinai užkeldavo kainas ir reikalavo, jog jos klientai investuotų į dujotiekių tiesimą.

Per pastaruosius keletą metų „Gazprom“ eksportas žymiai išaugo, ir dabar kompanija tiekia 40% Europoje sunaudojamų gamtinių dujų.

Leidinys cituoja neįvardintus šaltinius, artimus deryboms, pasak kurių, susitarimo fone „Gazprom“ pripažįsta ES jurisdikciją, kalbant apie kompanijos kontraktus su ES šalimis.

Taip pat „Gazprom“ žada nutraukti bandymus daryti kliūtis perparduodant savas dujas iš vienos ES šalies į kitą, gerbti klientų prašymus perkelti dujų tiekimo punktus, pririšti Rytinių ES šalių kainas prie vakarinės ES dalies šalių kainų ir leisti klientams dažniau peržiūrėti sutartis.

Artimiausių aštuonių metų eigoje, jeigu „Gazprom“ pažeis nors vieną iš šių įsipareigojimų, jam bus taikomos baudos, lygios 10% jo metinės apyvartos.

Tačiau kai kurios ES šalys nepatenkintos tuo, jog „Gazprom“ nebuvo skirta bauda už kompanijos elgesį praeityje.

Lietuvos energetikos ministerija, pavyzdžiui, mano, jog užkeltos „Gazprom“ kainos klientams kainavo apie 1,5 mlrd eurų, ir vadina susitarimą su Briuseliu nepakankamu.

Neįvardintas kitos šalies diplomatas pareiškė FT, jog, jeigu „Gazprom“ nebus nubaustas, tai „mes būsime labai nusivylę“.

Jis taip pat papildė, jog ES struktūros, užsiimančios sąžiningos konkurencijos klausimais turi žiūrėti į kontinento rytuose esančias šalis taip pat, kaip ir į šalis vakarinėje jo dalyje, priminęs, jog ES ne taip seniai nubaudė 2,4 mlrd eurų bauda Google, ir 997 mln eurų bauda Qualcomm.

ES komisarė konkurencijos klausimais Margret Vestager anksčiau pareiškė, jog siekia perspektyvaus konflikto su „Gazprom“ sprendimo, kad stiprintų konkurenciją gamtinių dujų tiekimo rinkos srityje, o ne to, kad nubaustų kompaniją už jos elgesį praeityje, rašo Financial Times.