infa.lt

Galima pamanyti, jog padavėja bendraudama su šunimi priima užsakymą. O gal taip ir yra?

Pateikiame jūsų dėmesiui keletą nuotraukų, darytų Vilniuje, Vokiečių gatvėje esančioje viešoje atviroje užeigoje #grill_terace, kur kaip centrinę viso veiksmo figūrą galime matyti šunį, sėdintį ant žmonėms skirtos kėdės, prie žmonėms skirto stalo, kurio šeimininkai labiau domisi tuo, kas vyksta jų telefonuose, nei tuo, kas vyksta aplink. Bent jau nuotraukose užfiksuotais momentais. Nuotraukos neidentifikuoja asmenybių ir nieko apie jas nepasako, neskaitant padavėjos, bet tema ne apie ją.

Padavėją matome laimingą nuo bendravimo su šunimi (jo šeimininkai esamu momentu užmegzti kontakto negali), kaip ir patį šunį, paliktą padavėjos priežiūrai?

Todėl norėtųsi užduoti klausimą:

– ar šuns sėdėjimas ant žmonėms skirtų kėdžių, prie žmonėms skirto stalo, kur iš kailio galimai gali pabyrėti ir tam tikrų gyvių, vėliau ieškosiančių naujų šeimininkų, nekalbant apie šunų įpročius laižytis tam tikras intymias savo vietas, neatsižvelgiant į vietą, laiką, į tai, kas stebi, ir ar tai patinka sėdintiems šalia bei, galbūt, valgantiems – ar toks dalykas gali būti laikomas normaliu dalyku plačiojoje visuomenėje, nekalbant, žinoma, apie šunų mylėtojus ir jų šeimininkus, kuriems visa tai, akivaizdu, seniai yra tapę norma.

Čia reikėtų priminti dar vieną dalyką – šuns dydį, ir tai, jog jis be antsnukio, o kiti žmonės, sėdintys prie gretimų staliukų šalia, gali tiesiog nesaugiai jaustis. Kita dalis klausimo būtų apie patį šunį – ar jam patogu sėdėti taip, kaip yra pasodintas? Klausimas nekiltų, jei tai būtų naminiams gyvūnams skirta kavinė, tačiau ji tokia nėra. Tai sezoninė vieša užeiga, skirta žmonėms, bent jau kitaip nėra užrašyta šios užeigos pristatyme internete ir Facebook socialiniame tinkle.

Tikėtina, jog kavinė po šios diskusijos sulauks naujo, lankytojų-šunų mylėtojų, palaikančių tokią šunų aptarnavimo iniciatyvą, srauto.

Nuotraukų autorius: Arvydas Daunys