infa.lt

Spaudos konferencijoje „Į Magnickio sąrašą įtrauktiems asmenims – siūlymas drausti disponuoti turtu ir lėšomis Lietuvoje“ Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Vitalijus Gailius pristatė įstatymų projektus, pagal kuriuos būtų išplėstas 2017 m. lapkritį Seimo priimtas vadinamasis Magnickio įstatymas, kuriuo į šalį uždrausta atvykti užsieniečiams, susijusiems su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais.

Pagal minėtą Seimo jau priimtą įstatymą „užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienio valstybėje užsienietis yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą asmeniui ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir laisvės, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, arba kad kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokias nusikalstamas veikas ir (ar) dėl šių priežasčių užsienietis yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą“.

Seimas taip pat pažymėjo, kad „…procesas bus užbaigtas tik tada, kai bus priimti teisės aktai, užkertantys kelią tokiems asmenims Lietuvoje ar per Lietuvą įsigyti turto bei laikyti nusikalstamu būdu lėšas ir užtikrinantys jų įšaldymą…“ Taigi Seimas jau yra išsakęs savo palaikymą platesniam nacionalinių sankcijų paketui, kuris apimtų tiek draudimą atvykti, tiek ir turto įšaldymą.

Pasak Seimo TS-LKD frakcijos seniūno G. Landsbergio, nepaisant draudimo tokiems asmenims atvykti į Lietuvą, jie patys ar per juridinius asmenis, kuriuose jie yra naudos gavėjai, galėtų valdyti, naudoti Lietuvoje veikiančiuose bankuose savo turimas pinigines lėšas ar kitą finansinį turtą, taip pat su Lietuvoje veikiančiais juridiniais asmenimis vykdyti ekonominę veiklą ir iš to gauti pajamas, ar per tai užsiiminėti pinigų plovimu.

„Yra žinoma atvejų, kai Kremliui artimi oligarchai, siekdami padėti dabartinei Rusijos vadovybei vykdyti antidemokratinę veiklą, Vakarų Europos valstybėse užsiima pinigų plovimu. Taip pat minėti asmenys savo ekonomine veikla gali tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėti prie veiklos, susijusios su tarptautinės teisės normų pažeidimais, pavyzdžiui, tiekti karines technologijas, kurios naudojamos agresijai prieš suverenias valstybes“, –  sakė G. Landsbergis.

„Siekiant užtikrinti efektyvesnį sankcijų taikymo mechanizmą, tikslinga keisti galiojantį teisinį reguliavimą ir numatyti galimybę taikyti nacionalines finansines ir ekonomines sankcijas – ribojančias priemones užsieniečiams, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvą dėl jų sąsajų su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais, ir juridiniams asmenims, kuriuose šie užsieniečiai yra naudos gavėjai, – įstatymo projektą aiškino Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vitalijus Gailius. – Tokiu atveju būtų įšaldomos minėtų asmenų Lietuvoje veikiančiuose bankuose laikomos piniginės lėšos ir kitas finansinis turtas. Taip pat Lietuvoje veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims būtų draudžiama pirkti, parduoti, tarpininkauti perkant, parduodant Lietuvoje registruotą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, civilinės, dvigubos paskirties prekes, karinę įrangą, paslaugas ir technologijas mintiems užsieniečiams ir juridiniams asmenims, kuriuose šie užsieniečiai yra naudos gavėjai. Tie, kurie pamina visuotinai pripažintas teises ir laisves, savo veiksmais tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie nedemokratinių veiksmų, privalo žinoti, kad jiems nebus galimybių išvengti atsakomybės už tai.“

Pasak TS-LKD frakcijos nario L. Kasčiūno, teisės aktu nustačius galimybę taikyti nacionalines ribojančias priemones, būtų sukurtas svarbus instrumentas, prisidedantis prie nacionalinio saugumo ir užsienio politikos efektyvumo.

„Šis mūsų siūlymas puikiai dera su ES pinigų plovimo direktyvos įgyvendinimu Lietuvoje. Pagal šią direktyvą ir į Lietuvos įstatymus jau perkeltas nuostatas turi būti sukurtas duomenų centras, kur Lietuvoje registruotos įmonės turėtų aiškiai deklaruoti savo galutinius naudos gavėjus ir būtų aiškiai matoma, kas už jų stovi. Tuo atveju, jei naudos gavėjais yra asmenys, pažeidę visuotinai pripažintas žmogaus teises ir laisves, padarę itin stambaus masto korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką ir yra įtraukti į Magnickio sąrašą, Lietuvos subjektai turėtų su jais nutraukti bet kokius ekonominius ar finansinius ryšius“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Kartu Seimo narys pabrėžė, kad tai turėtų būti pavyzdys kitoms Europos valstybėms pasekti tokiu keliu ir savo nacionalinėje teisėje įtvirtinti galimybę taikyti finansines ir ekonomines sankcijas užsieniečiams, susijusiems su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais, stambaus masto korupcija ar pinigų plovimu, bei juridiniams asmenims, kuriuose tokie užsieniečiai yra naudos gavėjai, o ne apsiriboti tik tokių užsieniečių neįsileidimu ir (ar) tarptautinėmis sankcijomis.

Priėmus minėtus norminių dokumentų pakeitimus būtų užtikrintas efektyvesnis finansinių ir ekonominių sankcijų taikymas. Taip pat Lietuva tarptautiniu lygiu pademonstruotų, jog netoleruoja su korupcija ir pinigų plovimu susijusių nusikaltimų, žmogaus teisių pažeidimų ir su tuo susijusių asmenų ekonominės ir finansinės veiklos Lietuvoje. Įstatymai padėtų užkardyti galimus tarptautinius pinigų plovimo atvejus pasinaudojant Lietuvoje veikiančiais bankais ar įmonėmis, todėl siūlomų įstatymų pakeitimų priėmimas prisidėtų gerinant šalies kriminogeninę situaciją kovojant su pinigų plovimu ir stambaus masto korupcija.