infa.lt

Kaip gydyti? – Pagrindiniai gydomieji organizmo mechanizmai

21 balandžio
01:01 2018

Kokiam tikslui reikia smulkiai žinoti pagrindinius gydančiuosius mechanizmus ir procesus vykstančius sauso badavimo metu. Žmogus gali išlaikyti viską, žinodamas, kodėl ir vardan ko jis visa tai daro. Kaip mes aiškiai suprantame, kokie gydomieji procesai ir veikimo mechanizmai paleidžiami badavimo metu, mūsų sąmonė ima įsikišti į persitvarkymo procesus, vykstančius organizme, ko dėka atsiveria didžiuliai rezervai, iki šiol buvę miego būsenoje.

Mūsų nervų sistema pradeda daryti jiems reguliuojančią įtaką. O tai reiškia, kad galima suprojektuoti būsimą organizmo pertvarką su naujų biostruktūrų, turinčių naudingų savybių, atsiradimu ir sinteze. Tai yra, kalba eina apie sąmoningą reguliavimą procesų, vykstančių mūsų organizme, apie sąmoningą savo kūno tobulinimą. Visa tai kalba apie viena. Mūsų organizmas būdamas pilno komforto ir ramybės būsenoje silpsta, praranda savo adaptacines galias.

Tačiau besikeičiančios aplinkos sąlygomis, darančios stiprų neigiamą poveikį, pažadinamos iki tol nežinotos organizmo galimybės, įskaitant savireguliacijos mechanizmus. Dabar mes pradedame suprasti sveikatą naujai. Sveikas organizmas – ne tas, kuris išsaugo normalius rodiklius, o tas, kuris sugeba sėkmingai adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, kas labai aktualu mūsų nepalankiomis ekologinėmis sąlygomis.

Ir svarbiausia, – būtina suprasti natūralaus gydymosi dėsnius.

  • Išgijimas vyksta nuo viršaus žemyn. Pavyzdžiui, veido skausmai, po to skausmai krūtinės srityje, vėliau pečiuose, po to alkūnėse, riešuose ir praeina visai. Jeigu skausmai persimeta priešinga kryptimi, – tas sako apie nepalankią proceso eigą.
  • Išgijimas vyksta iš vidaus į išorę. Pavyzdžiui, po skausmų skrandžio srityje ateina sąnarių skausmai. Organizmas kaip ir „išmeta ligą laukan“. Priešingai, galvos skausmai po prostatito išgijimo laikomi nepalankiu patologijos išsivystymu, ir gali būti laikomi kaip nuslopinimas ar „ligos įsitraukimu gilyn“
  • Išgijimas vyksta nuo svarbesnių organų link mažiau svarbių. Pavyzdžiui, pas pacientą praeina nervinė įtampa, neurozė, tačiau atsiranda odos ligos ar viduriavimas. Jeigu vyksta atvirkščiai, tai tas nurodo, jog liga neišgydyta, o patologija pagilėjo.
  • Išgijimas vyksta atvirkštine tvarka tam, kaip vystėsi liga. Gali atsirasti anksčiau persirgtos ligos, nuslopintos prieš tai neadekvačiu gydymu. Pavyzdžiui, išnyksta gimdos cista ar endometriozė, tačiau kai kuriam laikui paaštrėja stuburo skausmai, buvę prieš gimdos cistos ar endometriozės išsivystymą. Paaštrėja tam, kad pasitrauktų vėliau visiems laikams. ,

Paslėpti organizmo rezervai

Eksperimentai ir klinikinė stebėsena patvirtina didžiulių slaptų rezervų mūsų organizme buvimą – galių, kurios gali daugybę kartų viršyti iškylančias organizme nepalankias gyvybinei veiklai sąlygas. Tai įmanoma dėl struktūrų, kuriose vyksta biocheminiai procesai ląsteliniame lygmenyje persitvarkymo, – keičiasi ląstelės organelės savybės. Reiškia keičiasi visos ląstelės apykaitos procesai visumoje. Ir taip, kada organizmas susiduria su pasikeitusiomis aplinkos sąlygomis, ankstesnės biologinės struktūros pradeda intensyviai irti ir keistis naujomis. Šios naujos struktūros turi atitinkamų skirtumų, pritaikytų adaptacijai prie iškilusių ekstremalių sąlygų. Prie viso to, pasikeitimai būna tiek žymūs, jog juos galima pavadinti stebuklu.

Pavyzdžiui, buvo vykdomas eksperimentas su gyvūnais. Jie buvo pamažu pratinami prie nepalankių faktorių poveikio: aukštų temperatūrų (42-43 °С), deguonies sumažėjimo įkvepiamame ore, alkio. Tam, kad įvyktų adaptacija, būtina, jog poveikis būtų reguliarus, tačiau griežtai dozuotas, trumpalaikis, ko pasekoje atsparumas tokiems veiksniams padidėja keletą dešimčių (!) kartų.

O štai apie keletą momentų, susijusių su žmogaus adaptacija, norėtųsi papasakoti išsamiau.

Deguonies bado treniruotė ir infarktas

Kas yra infarktas ko gero žino visi. „Širdis neatlaikė“, – sako eiliniai žmonės, neturintys medicininio išsilavinimo. Bet ką tai reiškia? Kokie fiziologiniai procesai priveda prie infarkto?

Miokardo (širdies raumens) infarktas įvyksta kaip dalies širdies raumens ląstelių žūties pasekmė, esant nepakankamam deguonies padavimui joms. Emocijų pliūpsnio fone susispaudžia širdies kraujagyslės – širdies raumuo gauna mažiau kraujo, o reiškia mažiau ir deguonies, širdies ląstelės neatlaiko, jos žūsta. Širdis jau nebegali normaliai dirbti – žmogų ištinka širdies priepuolis.

Nors miokardo infarktas ir labai pavojingas susirgimas, tačiau šiai dienai gydytojai sėkmingai susidoroja su šia bėda, ypač, jei pavyksta laiku atpažinti ligą ir iškart kreiptis medicininės pagalbos.

O ką daryti po to, kai pagrindinis pavojus jau praėjo? Kaip apsisaugoti nuo pakartotinio infarkto? Klausimas rimtas ir labai svarbus, kadangi pakartotinio infarkto rizika išauga daug kartų. Ilgą laiką gydytojai manė, jog svarbiausia – sudaryti širdies raumeniui komfortiškas sąlygas, neprileisti deguonies trūkumo (hipoksija). Iš čia ir rekomendacijos – daugiau būti gryname ore, vengti jaudinimosi ir fizinių apkrovų. Skirdavo ir atitinkamą gydymą – preparatus plečiančius koronarines kraujagysles. Tačiau visos šios pastangos nepateisino lūkesčių. Žmogaus neįmanoma patalpinti po stikliniu gaubtu, gyvenimas vis pateikia siurprizų, ir pakartotinių infarktų skaičius toliau augo.

Ir štai medikams atėjo į galvą paradoksali mintis: o ką, jeigu pabandžius prisišaukti į pagalbą adaptacijos galias, ne vengti deguonies trūkumo, o priešingai, – pripratinti žmogų po infarkto prie šios būsenos su dozuotos deguonies bado treniruotės pagalba – hipoksinės treniruotės? Rezultatai buvo stulbinantys. Pas praėjusius tokį reabilitacijos kursą žmones ne tik sumažėjo miokardo jautrumas deguonies trūkumui, bet ir išaugo funkcinės širdies raumens savybės, paprasčiau tariant, širdis ėmė dirbti geriau. Nei fizinės, nei emocinės apkrovos, kurios anksčiau neišvengiamai būtų privedusios prie infarkto, dabar nekėlė rimtų pasekmių.

Kas gi įvyko? Iš kur atsirado naujos jėgos, rezervai?

Kai ląstelės gyvena komfortiškomis sąlygomis, jos įpranta prie pastovaus tiekiamo deguonies lygmens ir apimčių, ir praranda savybę efektyviai susieti ir panaudoti deguonį būtinos energijos gavybai. Kam taupyti, kai gėrio užtenka ir taip? Ląstelės lyg ir „tingi“ sintetinti struktūras, kurioms šiuo metu nėra ypatingo poreikio. Todėl netikėtai pablogėjus koronarinei kraujo apytakai tokios ląstelės nesugeba greitai persitvarkyti, pereiti prie kitos medžiagų apykaitos tipo ląstelės viduje. Vidinės energijos kiekis ląstelėje staigia krenta ir ji žūva.

Periodiškai suteikiant organizmui dozuojamą hipoksinį krūvį, organizmo ląstelės, tame tarpe ir širdies raumuo, jaus deguonies badą. Staigus būsenos pablogėjimas nevyksta, nes krūviai griežtai dozuojami, visos ląstelės išlieka pilnai išsaugotos funkcionalumo prasme. Tačiau dirbtinai sukurtos naujos sąlygos pareikalauja iš organizmo adaptacinės reakcijos. Širdies raumens ląstelės įskaito šį faktorių, keičiasi apykaitos procesai, materializuojasi antihipoksinės apsaugos struktūros. Dabar netikėtas ir nekontroliuojamas hipoksinis krūvis neiššauks miokardo struktūrų pažeidimo, jo ląstelės jau parengtos ir turi aparatą, sugebantį efektyviai surišti ir panaudoti kraujo deguonį, pilnai aprūpindamos save energija net daugkartinio kraujotakos pablogėjimo atveju.

Tyrimų eigoje buvo aptiktas dar vienas stebėtinas dėsningumas. Kai kuriais atvejais naudojant dozuotą hipoksinę treniruotę pilnaverčiai atsistatydavo anksčiau prarasti miokardo audiniai. „Kas čia nuostabaus?“, – paklausite jūs. Reikalas tame, kad tai kardinaliai keičia mūsų įsivaizdavimą apie regeneracinių-atsistatančių procesų galimybes ir eigą. Anksčiau medikai manė, jog žuvusios miokardo ląstelės visais atvejais pakeičiamos jungiamuoju audiniu – randu. Dabar gi, pasirodė, jog sudarius organizmui tam tikras sąlygas, mes priverčiame jį „išauginti“ naują, sveiką širdį.

Ir taip, išvados tokios…

Nuolatinis tausojantis režimas, fizinių ir emocinių apkrovų nebuvimas, prievartinis koronarinių arterijų išplėtimas medicininiais preparatais ne tik netiesiogiai blokuoja miokardo ląstelių adaptacijos prie hipoksinių apkrovų procesus, bet ir dar labiau didina jų jautrumą deguonies trūkumui.

Tokie žmonės, orientuoti tik į išorinę pagalbą, kaip taisyklė, gyvena po Damoklo kardu laukdami naujų infarktų, kurie anksčiau ar vėliau vis tiek įvyksta. Tokiu būdu susidaro uždaras ratas – intensyvus gydymas veda prie geresnio širdies aprūpinimo krauju, bet šis dirbtinis pagerinimas detreniruoja miokardo ląsteles. Labiau perspektyvesnis žmonių, persirgusių infarktą sveikatos atstatymo kelias, – naudojant dozuoto krūvio metodiką, ir, iš dalies, hipoksinę treniruotę.

Apskritai, šiuolaikinis mokslas yra sukaupęs pakankamai faktų, patvirtinančių, jog ekstremaliose sąlygose išauga organizmo apsauginės galios, pradeda intensyvia dirbti autoreguliavimo mechanizmai. Kaip pavyzdys pateikiami duomenys, gauti vykdant eksperimentus su gyvūnais. Mokslininkai atliko tyrimą su žiurkėmis, kurioms suleisdavo toksines medžiagas ir taip provokavo diabeto atsiradimą. Po ligos išsivystymo gyvūnai praeidavo hipoksinės treniruotės kursą, kurios pasekoje pas juos ne tik pagerėdavo kraujo rodikliai, bet ir, kas stebėtina, dalinai atsistatydavo prarastas kasos audinys.

Bet dar didesnes galimybes dozuotai viso organizmo treniruotei turi sausas badavimas. Kai tik į virškinimo traktą nustoja patekti maistas ir vanduo, organizmui sudaromos iš principo naujos egzistavimo sąlygos. Sutrikdoma įvairių rūšių medžiagų apykaitos koordinacija tuo metu, kai organizmas adaptuotas prie reguliaraus ir sistemingo maisto medžiagų tiekimo. Natūralu, jog įvyksta vidinės terpės būsenos poslinkis, iškyla sunkumai vykdant ląstelių organų ir audinių apykaitą ankstesniu režimu.

Nesant maisto medžiagų tiekimo į organizmą iš išorės, energetinių ir plastinių medžiagų šaltinio, sumažėja jų koncentracija kraujyje ir, atitinkamai, staigiai sumažėja dirbančių ląstelių ir organų maitinimas. Pirmoji organizmo reakcija – stresas. Šiuo atveju stresas – tai bendra prisitaikymo reakcija į greitai besivystančius pasikeitimus vidinėje organizmo terpėje. Stresas – tai rezervinių galimybių įjungimas. Jis skirtas padėti organizmui greitai prisitaikyti prie atsirandančių pasikeitimų, ir čia pirmiausiai keičiasi reguliuojančių organizmo sistemų būklė ir darbas. Lygiai taip pat į pasikeitusias egzistavimo sąlygas reaguoja gyvūnai : taip jie ruošiasi kovai, aktyvioms maisto paieškoms, medžioklei, bet kokiam fiziniam krūviui – visumoje, bet kokiam aktyvumui, gresiant traumų pavojais ir kitais nepalankiais įvykių plėtros variantais.

(Laukite tęsinio)

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....