infa.lt

Eimutis Misiūnas | vrm.lrv.lt nuotr.

Seimas svarstys Civilinio proceso kodekso pataisas (projektas Nr. XIIIP-1653) ir lydimojo Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIIP-1654). Pasak projektą pristačiusio vidaus reikalų ministro laikinai einančio teisingumo ministro pareigas Eimučio Misiūno, pataisos parengtos įgyvendinant Vyriausybės programą, kurioje įsipareigota kompleksiškai įvertinti Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias išieškojimų iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, taip pat išieškoma iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Taip pat išieškojimą iš jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų.

Ministras pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojančio Civilinio proceso kodekso 663 straipsnį numatyta, kad jeigu suma neviršija 2030 eurų, ši suma negali būti išieškoma iš skolininko paskutinio gyvenamojo turto: „Ši suma iš esmės buvo patvirtinta 2006 metais ir iki šios dienos niekaip ji nebuvo keičiama. Kaip žinote, nekilnojamo turto kainos iš tikrųjų stipriai išaugo, infliacija ir t. t. Todėl ta suma – 2030 eurų neatitinka realios situacijos. Projekte yra numatyta, kad būtų nustatyta 4 tūkst. eurų. Tik tuo atveju, jeigu 4 tūkst. eurų būtų skola, būtų galima nukreipti skolos išieškojimui į paskutinį būstą.“

Siekiant paskatinti skolininką laisvai siekti skolos grąžinimo, projekte numatyta, kad iš paskutinio būsto nebūtų išieškoma, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad visą sumą gali padengti per 18 mėnesių ir tai iš tikrųjų vyksta.

Civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje numatyta, kad draudžiama išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios minimalios mėnesinės algos, tačiau, pasak ministro, Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad iš skolininko sąskaitų galima išieškoti visa apimtimi, su tam tikromis išimtimis. „Esamas reguliavimas reiškia, kad skolininkas vykdymo procese gali būti paliekamas be jokių lėšų. Sprendžiant šią problemą, projekte numatyta, kad iš skolininko sąskaitos kiekvieną mėnesį gali būti nurašomos tik minimalių vartojimo poreikio dydį neviršijančios lėšos, vadinasi, jeigu skolininkas gauna, pavyzdžiui, minimalų darbo užmokestį, tai galima išieškoti iki 245 eurų. (400-245=155 – red past) Tai labai gera priemonė apsaugoti skolininko interesus, juolab kad skolininkas neliktų visiškai be nei vieno euro savo pragyvenimui tenkinti“, – pristatydamas projektą sakė Eimutis Misiūnas.

Civilinio proceso kodekso pataisų projektu Nr. XIIIP-1653 numatoma sumažinti ir 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius ir tokiu būdu suteikti skolininkams galimybę patenkinti bent minimalius poreikius.

Ministro teigimu, šiuo metu skolininkui, gaunančiam minimalų atlyginimą ir turinčiam dvi ar daugiau vykdomų bylų, išskaitoma 50 proc. darbo užmokesčio, tad jam pragyvenimui lieka tik 180 eurų. „Tokia suma neužtikrina minimalių gyventojo poreikių tenkinimo, atsižvelgiant į tai, projektu siūloma sumažinti išskaitų iš darbo užmokesčio dydžius. Numatoma, kad iš minimalios mėnesinės algos neviršijančių pajamų būtų išskaitoma ne daugiau kaip 30 proc., o iš minimalią mėnesinę algą viršijančių pajamų 50 proc., (šiuo metu yra 70 proc.). Toks teisinis reguliavimas užtikrintų, kad net ir minimalų atlyginimą gaunančiam skolininkui, po išskaitų liktų ne mažesnis, kaip minimalių vartojimo poreikių dydį tenkinanti suma“, – pažymėjo E. Misiūnas.

Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 150 straipsnio 4–6 dalyse nurodyti išskaitų dydžiai atitinka Civilinio proceso kodekse nurodytus išskaitų dydžius, atitinkamai siūloma keisti ir Darbo kodekso 150 straipsnį (projektas Nr. XIIIP-1654).

Projektams po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu Civilinio proceso kodekso pataisų projekto svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Darbo kodekso pataisų projekto svarstyme – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Seimo posėdyje šiuos klausimus numatoma svarstyti gegužės 31 d.