infa.lt

Labai nuoširdžiai linkiu, kad pavyktų suburti XXI amžiaus LIETUVOS TARYBĄ. Delsti nebegalima: užtenka tik atidžiau pažvelgti į tai, su kokiu nuožmiu užsispyrimu griaunami Tautos namai – Lietuvos valstybė. Nuo pat Valstybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. prasidėjo ir jos ardymas: uždarytos ir išvogtos gamyklos, teikusios piliečiams darbą ir pragyvenimą, uždaryta daugiau kaip 1200 bendrojo lavinimo mokyklų. O dabar atėjo eilė sugriauti Lietuvos universitetinio ugdymo sistemą.

Pateiksiu tik vieną pavyzdį – Ignalinos AES. Viena iš šlykščiausių ir įžūliausių niekšybių – Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, motyvuojant besąlygiška kapituliacija, stojant į ES. Čia susipynė technologinis idiotizmas ir niekingų ES vadukų primityvusis noras pašalinti konkurentą – energijos gamintoją, paverčiant Lietuvą iš energijos tiekėjo į jos pirkėją. Labai gerai žinoma, kad ten po Černobylio avarijos buvo įdiegtos visos saugumo sistemos, kurių reikalavo TATENA ir kitos tuo besirūpinančios agentūros, bet iš Briuselio ir Strasbūro vis tiek klykė: „Elektrinė – nesaugi, todėl arba uždarote, arba nepriimame į ES.”

Ar prisimenate, kaip vadinasi laivas, iš kurio perkame suskystintas dujas? Tai INDEPENDENCE. Esate nepriklausomi: galite nusipirkti elektros, dujų, gerokai prastesnės kavos, traškučių ir t. t. Savo valstybės išteklius (naftą, durpes, statybinių medžiagų telkinius ir kt.) išnuomojome (ko gero: 99 metams) kampanijoms, kurių pavadinimų be žodyno, kaip ir to laivo prasmės nesuprasite. Savos valstybės bankų nebeturime, todėl savos ekonomikos raidos valdyti nebegalime.

Fukušimos tragedija parodė, kad absoliučiai saugių technologijų nebūna: juk japonai buvo padarę viską, kad to neįvyktų, tačiau cunamis pasirodė galingesnis. Gal kas nors jau spėjo pamatyti ką tik sukurtą filmą „Žalia pievelė” apie Visagino avantiūrą. Atseit, po kurio laiko čia bus tik … žalia pievelė. Kas nežino, tegu pasidomi, kiek laiko veikė ši elektrinė ir kiek laiko prireiks jos uždarymui. Atsakymas: pradėjo veikti 1983 m. gruodžio 31 d., pirmasis reaktorius sustabdytas 2004 m. gruodžio 31 d. (veikė 21 metus), o antrasis baigtas eksploatuoti 2009 m. gruodžio 31 d. (veikė 26 metus). O kiek laiko reikės ją uždaryti? Optimistiškas atsakymas – 2032 metais. Taigi uždarymui reikės 23 metų. Kas stato įrenginį, kurio išardymui reikės tiek pat metų, kiek uždarymui? Kiek energijos elektrinė pagamino ir kiek dabar reikės lėšų jos likvidavimui? O svarbiausia, ką daryti su žmonėmis, kurie buvo įtraukti į šią avantiūrą? Tai tarsi rodytų, kad pati tokios elektrinės idėja yra visiškas absurdas. Bet kodėl tada tokios elektrinės veikia kitur, kodėl naujas elektrines stato ne tik Baltarusija, bet it Suomija?

O ką laimėtume, uždarę pusę Lietuvos universitetų ir išgrūdę į gatvę juose dirbusius dėstytojus ir mokslininkus? Ką laimėtume, uždarę vienintelį specializuotą – ruošiantį mokytojus – Lietuvos edukologijos universitetą, kuriam, ruošiantis šiai niekšybei, vis dažniau viešojoje erdvėje klijuojamos absurdiška, nieko bendro su mokslu neturinti etiketė – „uždaras rezervatas“ („negalima rengti mokytojų uždarame rezervate“), taip bandant dar labiau apkvailinti visuomenę, aiškinant, neva taip siekiama pažangos.

Ką laimėsime, sudaužę vienintelį regioninį – Šiaulių universitetą, palikdami visą Šiaurės Lietuvą be universitetinio ugdymo? Ir atvirai tyčiojantis iš melo ir klastos srautu vis labiau užverčiamos visuomenės, aiškinama, kad čia būsiąs kažkoks pseudo universitetinis darinys, kuriam pavesta vienintelė funkcija – specialioji pedagogika. Paprasčiau pasakius, rengimas mokytojų, paruoštų dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų poreikių.

Viskas aišku: kadangi provincijoje dėl girtavimo, nerimo, streso (negaunant darbo ir neturint pragyvenimo šaltinio) gimsta su vis daugiau vaikų, pasižyminčių sulėtintu arba ribotu protiniu vystymusi, tai tegu tas Šiaulių darinys ir užsiima tų provincijos kvailelių priežiūra. Visų kitų specialistų rengimą čia įsakoma nutraukti: jau nebeleidžiama nuo kitų mokslo metų Šiauliuose ruošti matematikų, fizikų, biologų, lituanistų, užsienio kalbų, dailės ir muzikos, aktorinio meno specialistų, inžinierių, ekonomistų. Kam visa tai provincijai, kurios vienintelė paskirtis – pigios, menkai kvalifikuotos darbo jėgos eksportas?

Taigi Lietuvoje veikia labai gerai organizuota nusikaltėlių gauja, kuri jau išvarė iš Lietuvos bene pusę darbingų žmonių, išardė tūkstančius šeimų, bando pakeisti Lietuvos tautinę struktūrą (jau dabar emigrantų – daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos – skaičius artėja prie 200 tūkstančių), pasikėsino net į lietuviškąjį raidyną, į lietuviškus vietovardžius. Neseniai vadinamieji „socialdemokratai“ parengė įstatymo pataisą, kad tose vietovėse, kur daug kalbančių „po prostu“, būtų leista gatvių ir vietovių pavadinimus užrašyti taip, kaip užsimano dalis ten gyvenančių, pavyzdžiui: Druskieniki, Valkieniki ir t.t. Deramasi su kinais (gal kas nors dar nepamiršo, kad jau daugiau kaip penktadalis pasaulio gyventojų yra kinai) dėl investicijų iš Kinijos.

Įžūliausiu būdu buvo pasityčiota iš Žemės referendumo. Niekam nepranešama, kiek žemės Lietuvoje jau valdo ne Lietuvos piliečiai. O kiek įvairaus kitokio verslo (įskaitant bankus) valdo ne Lietuvos piliečiai? Tai kas dar liko mums – Tautai? Kuo mes jau šiuo metu esame paversti? Kam šiuo metu ruošiamasi perduoti (pusvelčiui parduoti) ištuštinamą Lietuvą?

Todėl noriu paklausti tų, kurie Kovo 11-osios išvakarėse susirinkote į Karininkų Ramovę: ar dar ilgai aiškinsitės, kas prie ko turėtų „prisijungti“, kas su kuo „susijungti“, kas naujam dariniui turėtų vadovauti, ir iš viso, kaip tas naujas darinys turėtų vadintis? Bet ar tai šiandien svarbiausia? Gal kaip nors atsikvošėkime ir apsidairykime, kuo jau dabar paversta Lietuva? Kaip Tautos Namų ardymą dar galima sustabdyti? Kaip atkurti pasitikėjimą savimi ir savo artimaisiais, kaip susitelkti bendram darbui? Sudarykite „LIETUVOS TARYBĄ“, į kurios kvietimą visi galėtume atsiliepti: ir mokslininkai, ir žemdirbiai, ir Vilniaus forumas“, ir tautinės tapatybės nepraradę, globalizmo neapkvailinti vilniečiai, ir vilties dar turintys Skuodo žemaičiai, ir tautininkai, ir pagaliau visi, nepraradę proto ir sąžinės. Tie, kurie turite savo „POZICIJĄ“, „PRO PATRIA‘, ALKĄ.

Prof. dr. Jonas Jasaitis

Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas
„Mokslo Lietuva“ redaktorius