infa.lt

Romo Juškelio fotografijų ciklas “Kauno fortai“. John Berger apie tuščias ar užpildytas erdves

Romo Juškelio fotografijų ciklas “Kauno fortai“. John Berger apie tuščias ar užpildytas erdves

kovo 22
01:02 2018

„Tai, ką matom, mus įjungia į save, nes tai mes matom, bet ir palieka nuošaly, nes mes nesame visur vienu metu.

Noras būti mačius – okeaną, dykumą, Šiaurės pašvaistę – turi giluminį ontologinį pradą. Taip pat, mes ne visada liekam matantys, ką matėm: esam pasmerkti pergyventi netektį, išnykimą. Ir mūsų kova už tai, kas matyta ir išnykę, kad tai neprapultų atgal į buvimą niekad matytu, apibūdina mus kaip žmones.

Matoma leidžia tikėti to, kas (tuo momentu) nematoma, realumu. Dar daugiau, skatina vystymąsi mūsų vidinės akies, kuri pastoviai sutvarko, kaip vidiniame interjere įrengia viską, kas mūsų matyta, kad tai būtų ant visai apsaugota nuo išnykimo erdvėje.

Ir pats gyvenimas, ir visa, kas matoma, savo egzistavimu yra skolingi šviesai.“

„Tie, kurie klauso mūsų pasakojimų, mato viską, apie ką eina kalba, kaip pro objektyvą. Šitoks objektyvas ir yra gero pasakotojo paslaptis. Ir jo linzės nušlifuojamos, pasakojant, kiekvieną kartą iš naujo. Nušlifuojama, kad tiktų tarp laikino momento ir belaikio laiko… Mūsų trumpame mirtingame gyvenime mes kaip tik ir esame tokie linzių šlifuotojai.“

„Istorija nuo Prancūzų Revoliucijos laikų pakeitė savo veiklos profilį. Kažkada buvusi praeities saugotoja, dabar ji yra tapus ateities pribuvėja. Pagrindinė paveikslo/atvaizdo funkcija, iki neseniai, buvo užfiksuoti, padaryti kaip ir visada egzistuojančiu tai, kas tuoj pat ar vis tiek kažkada turės išnykti.“

„Kas atskiria sapną ar būklę tarp sapno ir atsibudimo nuo normalios dieninės realybės būvio, yra tai, jog joje nėra atstumo tarp žodžio ir jo reikšmės. Tai – pradinė pasaulio įvardijimo erdvė.

Kas yra mirusieji? – Visa tai, kas nėra gyvieji. Mirusieji yra gyvųjų įsivaizduoti. Ir mirusiems, ne taip kaip gyviesiems, perėjimas iš vienos teritorijos į kitą neturi nei ribos, nei barjero.“

„Rembrantui biblijinis siužetas visada yra šiuolaikinis. Tarp jo tapytų Henrikjės atvaizdų yra tokių, kurie palieka mane be žodžių. Ne todėl, kad jo genijus man sutrukdo, bet dėl to, kad patirtys, pastūmėjusios autorių juos sukurti ir tai, ką jos simbolizuoja – geismą, suvokiantį save kaip ne mažiau seną, nei pasaulis aplinkui, švelnumą, suvokiantį save kaip tai, kuo pasaulis ramiai galėtų ir užsibaigti, vis naujus atradimus akiai, kaip lyg žiūrėtų pirmą kartą, į jų meilę, į pažįstamą kūną – visa šitai egzistuoja dar prieš susiformuojant tai išreiškiantiems žodžiams. Ir tie žodžiai nereikalingais ir pasilieka. Nėra kitų paveikslų, šitaip ryžtingai vedančių prie spengiančios tylos.

Ir vis tiek, dažnai Henrikje atvaizduota, įsigilinus į savo darbus. Dailininko žvilgsnyje į ją yra didžiausias intymumas, bet tarpe jų intymumo nėra. Paveikslai kalba jo meilę, ne apie jos meilę jam.“

„Apie fotografiją galima pasakyti, jog ji sustabdė, užfiksavo realiai egzistavusį momentą. Kas ją priartina prie meno formų yra tai, kad ji nuo to momento konkretumo nutolo tiek toli, kiek tik gali. Momentas tampa niekada nebuvusiu, t.y. esančiu visada.

Kadangi toks atvaizdas yra statiškas, jis gali garantuoti apčiuopiamą, stabilią harmoniją. Tiktai tai, nejudėjime visiems laikams, gali būti šitaip galutinai sukomponuota ir todėl šitaip kupina paties savęs, užsipildę savimi.

Judėjimas tarp pasakojimų ir metafizikos yra pastovus ir abipusis.

Kas mus skiria nuo charakterių, apie kuriuos rašome (objektų, kuriuos vaizduojame ar į kuriuos žiūrime) yra ne tai, kad mes žinome daugiau, objektyviai ar subjektyviai pažiūrėjus, bet jų, tų charakterių ar objektų gyvenimas pasakojamo pasakojimo laike, atvaizdo egzistavimo laike. Šitas skirtumas leidžia autoriui žinoti viską vienu metu, pradžią, pabaigą ir visa kita – tame autoriaus jėga. Tik, šita atskirtis autorių palieka lygiai taip pat ir bejėgiu: mes negalime kontroliuoti charakterių ar objekto gyvenimo, kai imame apie juos kalbėti ar juos vaizduoti. Mums belieka juos sekti iš paskos ir iki galo. Per laiką, kūrinyje, ir kiek kūrinys gyvuoja, ir kiek gyvensime mes… Vadinasi, pasakojimo laikas priklauso jiems, ir, pasakojimo egzistavimo pasaulyje laikas irgi yra jų, o ne mūsų laikas.

Gyvenimo prasmė ne ilgyje, bet gylyje ir intensyvume. M.Prustas tai supranta labai gerai.

Antkapių užrašai yra ne gyviesiems, jie žino ir taip. Jie – praeiviams, atsitiktiniams, bet smalsiems.

Moderni laiko transformacija, iš sąlygos į savarankišką jėgą, prasideda su Hegeliu. Marksas tikėjo, jog žmogaus potencialas, artėjanti šlovinga žmonijos ateitis, užims jos vietą ir pakeis amžinybę.

Šiandien Vakarų kapitalistinė kultūra nebevadina savęs kultūra, ir tampa ne kuo daugiau, kaip momentaliu viso ko išsipildymu. Laiko jėga parodoma kaip viso ko suprematas, anihiliatorius, kuriam niekas neturi galimybės pasipriešinti. Planeta ir Visata baigiasi. Chaosas auga su kiekvienu praeinančio laiko vienetu… Galutinė situacija, kurioje entropija bus maksimali, kurioje iš viso nebeliks jokio veiksmo, vadinsis „karšta mirtis“. Termodinamikos dėsniai yra laiko dalis, su jais nepasiginčysi. Gal tik galima suabejoti jų finalumu. Nes, ir pradžia, ir pabaiga yra už laiko ribų.

Adomas ir Ieva pastoviai išvejami iš Rojaus. Ir su tuo pačiu atkaklumu kas naktį grįžta.“

(iš John Berger „and our faces, my heart, brief like photos“)

Romo Juškelio „Kauno tvirtovė“ – ko gero labiausiai autoriaus asmenybę atspindintis ciklas. Autoriaus domėjimasis istorija, paslaptingomis vietomis, nežemiškomis civilizacijomis persipina šiuose kūriniuose.

Fotomeninkas kruopščiai rinko Kauno tvirtovės istorijos faktus, sudarinėjo išlikusių Kauno tvirtovės objektų sąrašus, su prožektoriumi rankoje išvaikščiojo beveik visus jų požemius. Nepaisant istoriko metodikos, Romo Jušklelio ciklas „Kauno tvirtovė“ nė kiek nepanašus į dokumentinį reportažą apie karinį kultūros paveldą. Individualus autoriaus požiūris Kauno tvirtovę paverčia veikiau nežemiškos – kosminės civilizacijos buveine.

Čia pateikiama keletas skenuotų Romo Juškelio autorinių sidabro bromido atspaudų. Tik atvaizdai negali net pradėti perduoti originalų daromo poveikio, nešamo energetinio krūvio, sukurto ir tuo, jog autorius savo laiku nuosekliai, ilgai ir kruopščiai dirbo prie kiekvieno iš jų. Jie – gyvas įrodymas, jog autoriniai atpaudai yra nepakartojami, neįkainuojami… Išlaikantys jo energiją.

Lietuvoje gal dar negreit bus sutvarkyti visi užžėlę parkai ir atmūrytos apgriuvusios sienos, bet fortai – senos karinių įtvirtinimų istorijos dalys – yra kaip tik tuo dekoru, kokio reikėtų, kad įsimylėtum praėjusių laikų romantiką – požemiai, kazematai, aprasoję sienos, nuo skliautų kabantys šikšnosparniai, nežinia nuo ko ataidintys, atsimušantys garsai, tamsa ir vaiduoklių tikimybė..

Kaunas, tuometinis Rusijos imperijos gubernijos centras, buvo pasirinktas gynybiniams įtvirtinimams statyti dėl Nemuno ir Neries santakos, ir tapo moderniausia ir pilniausiai įgyvendinta carinės Rusijos karine tvirtove .

Miestą buvo numatyta apjuosti 7 fortų ir 12 baterijų žiedu – jie dėstėsi beveik taisyklingo ovalo forma maždaug vienodais atstumais. Tarp fortų buvo statomi dar ir betoniniai bunkeriai, saugyklos ir artilerijos baterijos, ginkluotos sunkiosiomis haubicomis.

Enciklopedijoje skaitome, jog 1889 m. pastatyti I–VIII fortai. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą buvo pradėti statyti dar treji, pastatyti kareivinių miesteliai, Panemunėje įrengtas pirmas Kaune aerodromas, Šančiuose – arklidės, grūdų sandėliai, gaisrinė… Kelis kartus didesnėje nei miestas teritorijoje išsidėstę gynybiniai objektai bei kitos paskirties pastatų kompleksai sąlygojo kelių tinklo susiformavimą. Kauno Naujamiestyje įsikūrus svarbiausioms tvirtovės įstaigoms ir pastačius Įgulos Soborą, faktiškai buvo užbaigtas formuoti naujas Kauno miesto centras. Mieste išlikusios didelės kareivinių, maisto produktų, drabužių, ginklų, sprogmenų sandėlių teritorijos, karinė geležinkelio stotis, telefono – telegrafo pastatai…

Įdomu, kad gyvename pasaulyje, aprėpiančiame vis kitus, senesnius pasaulius – reikia tik mokėti žiūrėti ir žinoti, ko ieškoti. Nors nesusimąstantiems tai šiuolaikinis Kaunas ir atrodo, tik šiuolaikinis.

Kovinė Kauno tvirtovės istorija, jos šlovės valandos, yra mūsų gal net mažiausiai žinomos…

1915 m. rugpjūčio pradžioje pietinių fortų prieigose prasidėjo kautynės su vokiečiais… Sprogus patrankų sviediniams kariai trokšdavo nuo betono ir plytų dulkių sūkurių. Trūko maisto, ginklų. Gynėjų dalinių nuostoliai siekė iki 75 %, kariai stichiškai ėmė trauktis iš pozicijų….

Rugpjūčio15 d. apšaudytas Kauno senamiestis, mieste prasidėjo gaisrai, Vokietijos kariuomenė užėmė 3 stacionariąją bateriją, netrukus – II fortą, šiek tiek vėliau – I ir III fortus. Kiek ilgiau carinė kariuomenė laikėsi VIII ir IX fortuose.

Po karo tvirtovė prarado karinę paskirtį, fortai stovėjo tušti.

Prasidėjo jų panaudojimo taikos metu – Nepriklausomoje Lietuvoje – galimybių ieškojimas: kai kuriuose įrengti butai varguomenei, VI forte – karinis kalėjimas, VII – Centrinis valstybinis archyvas, V – dirbtuvės, I – dujų kamera, IX – Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo skyrius.

Ir tada jau buvo tik vienas žingsnis iki to, kad Antrojo pasaulinio karo metais VI, VII ir IX fortai paversti koncentracijos stovyklomis – apie tragiškąjį fortų istorijos puslapį žinome geriau, bet viso jo baisumo vis tiek, įsivaizduoti neįstengiame…

Vieta yra daugiau, nei aplinka, erdvė, nors ji ir apsupa, kažką ar mus…Vieta pratęsia buvimą arba sudaro galimybę veiksmui tęstis, rastis jo pasekmėms. Vieta yra tuščios erdvės priešingybė. Vieta yra tai, kur kažkas vyksta ar įvyko.

Menininkas nenuilstamai stengiasi atrasti, aptikti vietą, kuri sutalpins ar apgaubs jo kūrybos aktą… Idealiai turėtų būti tiek vietų, kiek yra meno kūrinių. Tik bėda, jog kūrinys ne visada tampa vieta (netampa ja automatiškai). Kai kūrinio vieta paversti nepavyksta, jis arba atstovauja, kas jame atvaizduota, arba yra dekoracija, interjero elementu.

Kaip kūrinys tampa vieta? – Nepakanka, kad menininkas ieško vietos realybėje – ne Delfo mieste Vermejeris randa Delfo miestą… Taip pat jis negali jos rasti mene – nepaisant postmodernistų tikėjimo, referencijos ar citavimo veiksmas vietos nesukuria. Kai vieta atrandama, ji randasi kažkur ant ribos, pasienyje tarp natūros ir meno. Tai kaip duobė smėlyje, per kurią ta riba nėra pažymėta ar išnykusi: šioje erdvėje meno kūrinio vieta ir prasideda.

Prasideda bandant, praktikuojantis, kažką darant, kuriant rankomis… Ir ranka toliau ieško akies pritarimo, paskatinimo, kol kūrėjas visu savo kūnu pasirodo įtrauktas į kuriamą erdvę. tada yra galimybė, kad ji taps vieta. Gana gera galimybė…

Nuo renesanso laikų įsivyravus perspektyvos idėja atnešė su savimi logiškai iš jos išplaukiantį žiūrėjimo tašką “kaip iš už kadro”. Tai vyrauja jau keletą šimtmečių… Meno kūrinys kaip padaryta vieta, tokia buvo teorija, bet praktikoje menininkai dažnai pasielgdavo priešingai: pvz, Tintoretto. Jo paveikslai įtraukia, juose galima rasti ir tašką, iš kurio autoriaus žiūrėta – perspektyva apsukta atvirkščiai, todėl žiūrovas irgi pasijunta kūrinio viduje.

Kaip menininkas dirba nežinojimo tamsoje?- Jis turi pasiduoti… Dažnai jis vaikšto ratais vietoj to, kad eitų į tikslą. Jis meldžia pagalbos iš kitur (vėjo, termitų, dykumos smėlio). Jis susikuria pašiūrę, iš kurios eina į žvalgybą, kad įsimintų, atrastų vietovės padėtį – ir visa tai jis daro su pigmentu, teptuko potėpiais, skudurais, peiliu, pirštais. Tai – grynai rankų darbo procesas, bet tai, ką jis nori paliesti, normaliai paliesti nėra įmanoma. Čia ir yra tikroji paslaptis. Vien dėl to yra verta tapti menininku.

Kai kūrinys tampa vieta, tada yra reali galimybė, kad veidas to, ko menininkas ieškojo, ten pasirodys. Tai – laukimas, ieškojimas žvilgsniu: to, ką autorius tikisi sutikti, kam į akis niekada negali pažvelgti tiesiogiai – tai gali atsiskleisti tik per jam sukurtą vietą…

Ką kiekvienas tikras meno kūrinys paliečia, yra nebūtis, tuštuma, kurios, jei nebūtų sukurtas kūrinys, mes nebūtume pastebėję. Ir mums tai būtų didelis praradimas… Menininko paieškos yra nukreiptos į vietą, kuri tą tuštumą galėtų sutalpinti savyje. Jei jis randa tą vietą, jis ją sutvarko, paruošia ir meldžia, kad nebūties, tuštumos veidas pasirodytų.

(iš John Berger “The Shape of the Pocket”)

parinko ir išvertė Gaiva Paprastoji


Žymos

1 Atsiliepimas

  1. Paulius    -  2018-03-22, 19:42

    Puikios estetinio plano nuotraukos – Romo Juškelio kaip fotomenininko stiprioji pusė!Labai geras tekstas – dideliausiai dėkui autorei. Visumoje tai gražus in memoriam Romui!

Rašyti Atsiliepimą

Portalą nuo spamo saugo Akismet. Plačiau, kaip apdorojami komentarų duomenys.

Apklausa: Kokio prezidento norite?

Už kurį kandidatą balsuotumėte Lietuvos prezidento rinkimuose?

Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

    Kodėl kelyje vairuotojams privalo būti „nulio promilių“ reikalavimas?

Kodėl kelyje vairuotojams privalo būti „nulio promilių“ reikalavimas?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika: Pabaigos pradžia (2)

Algimantas Rusteika: Pabaigos pradžia (2)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Seimo narė A. Širinskienė įtaria G. Landsbergį slepiant įtartino sandorio už beveik milijoną eurų aplinkybes

Seimo narė A. Širinskienė įtaria G. Landsbergį slepiant įtartino sandorio už beveik milijoną eurų aplinkybes

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Gali būti, jog neužilgo gražiausi planetos žmonės nebebus žmonėmis

Gali būti, jog neužilgo gražiausi planetos žmonės nebebus žmonėmis

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Norite gerovės valstybės? O ar žinote kas gali ją mums sukurti?

Arvydas Daunys. Norite gerovės valstybės? O ar žinote kas gali ją mums sukurti?

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Konservatoriai A. Bilotaitė ir A. Anušauskas siūlo neskubėt su nuteistųjų amnestija

Konservatoriai A. Bilotaitė ir A. Anušauskas siūlo neskubėt su nuteistųjų amnestija

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Seimo narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į VSD dėl, esą šmeižto kampanijos

Seimo narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į VSD dėl, esą šmeižto kampanijos

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Dovilė Šakalienė džiaugiasi, kad iš tėvų per mėnesį buvo atimta (išgelbėta) 600 vaikų

Dovilė Šakalienė džiaugiasi, kad iš tėvų per mėnesį buvo atimta (išgelbėta) 600 vaikų

atsiliepimų 27 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Tragikomedija:  „Maištas laive „Independence“

Algimantas Rusteika. Tragikomedija: „Maištas laive „Independence“

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Algis Džiugys. Naujosios tvarkos geopolitika

Algis Džiugys. Naujosios tvarkos geopolitika

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Ekonomikos augimo lėtėjimas – gerai tai ar blogai?

Arvydas Daunys. Ekonomikos augimo lėtėjimas – gerai tai ar blogai?

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    R. Juknevičienė pasijutusi įžeista po LRT laidos nutarė atkeršyti M. Puidokui, viešai apkaltindama korupcija jo tėvą

R. Juknevičienė pasijutusi įžeista po LRT laidos nutarė atkeršyti M. Puidokui, viešai apkaltindama korupcija jo tėvą

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Kad Lietuvoje daugėtų gyventojų

Kad Lietuvoje daugėtų gyventojų

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Viktoras Orbanas: Briuselio elito dienos suskaičiuotos

Viktoras Orbanas: Briuselio elito dienos suskaičiuotos

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. Lietuva tampa ekonominių eksperimentų laboratorija

Rolandas Paksas. Lietuva tampa ekonominių eksperimentų laboratorija

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Apmokestindama nepasiturinčius gyventojus valdžia kovos su klimato kaita

Arvydas Daunys. Apmokestindama nepasiturinčius gyventojus valdžia kovos su klimato kaita

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Prezidentas Rolandas Paksas: „Propagandinės „fake news“ žiniasklaidos credo – kas ne su mumis, tas prieš mus!..“

Prezidentas Rolandas Paksas: „Propagandinės „fake news“ žiniasklaidos credo – kas ne su mumis, tas prieš mus!..“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kodėl moterys neturėtų nešioti kelnių

Kodėl moterys neturėtų nešioti kelnių

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Kai buvom okupuoti – į pensiją išeidavom, o dabar mus išneš

Algimantas Rusteika. Kai buvom okupuoti – į pensiją išeidavom, o dabar mus išneš

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. Tiesa mus išlaisvina, o nežinojimas paverčia vergais

Rolandas Paksas. Tiesa mus išlaisvina, o nežinojimas paverčia vergais

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Tariamos tolerancijos akligatviuose

Tariamos tolerancijos akligatviuose

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ar  „Atgimimo prezidentu“ vadinamas Arvydas Juozaitis pateisins su juo siejamas viltis bei lūkesčius?

Ar „Atgimimo prezidentu“ vadinamas Arvydas Juozaitis pateisins su juo siejamas viltis bei lūkesčius?

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Sandra Bernotaitė. Dainuojanti žemė

Sandra Bernotaitė. Dainuojanti žemė

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Valstiečiai su socialdarbiečiais sieks apsaugoti Lietuvos rinkimus nuo galimo Rusijos kišimosi

Valstiečiai su socialdarbiečiais sieks apsaugoti Lietuvos rinkimus nuo galimo Rusijos kišimosi

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Duokim dvigubą ar penkiagubą pilietybę visiems! Ir, kilus kritinei situacijai, Rusija suteiks pilietybę savo […]

Duokim dvigubą ar penkiagubą pilietybę visiems! Ir, kilus kritinei situacijai, Rusija suteiks pilietybę savo […]

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Harvis Veinšteinas: „Aš siūliau vaidmenis už seksą, bet taip daro visi iki pat dabar“

Harvis Veinšteinas: „Aš siūliau vaidmenis už seksą, bet taip daro visi iki pat dabar“

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Viskas ką reikia žinoti apie tai, kaip išeiti iš sistemos

Viskas ką reikia žinoti apie tai, kaip išeiti iš sistemos

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Kažkokius keistus čia vyrus apklausinėjo... "Dauguma jų prisipažino, jog nejaučia jokio pasitenkinimo iš sekso." -...

Visa tai tik marketinginiai dalykai, skatinantys greičiau išmesti produktą ir pirkti naują......

Hm

Per paskutinius 50 metų darbo našumas padidėjo vidutiniškai 2,5 karto, ar tikrai tiek pagerėjo dirbančiojo...

Kokį tu viršininką gali pasamdyt avigalvi? Ant to jis ir viršininkas, kad pats tave samdo....

Jei ji nusižudė, valdžia vis tiek to niekada nepaskelbs, nes tai būtų visos jų vykdytos...

J vatnikai, koks jum vergas, jai bet kuris vargas panorėjęs gali pasisamdyti savo viršininką, kuriam...

Man atrodo, kad paimti ir grąžinti vaikai - tie, kurie buvo paimti iš tėvų "per...

Įdomu kada Mis Visata konkurse laimės bent viena ne žemės gyventoja :D...

Aš asmeniškai netikiu, kad jie sugebės per mėnesį laiko tą sutvarkyti. Bus įdomu pasekti susirašinėjimą,...

Paskelbė video kreipimąsi ir nusižudė. Kalbama apie savižudybę, o žmogžudystės versija atmetama, kad neduok Dieve...

Kas rytą bėgioju paupiu visame aprašytame ruože ir kiekvieną kartą tenka numesti tempą iki žingsnio...

Hm

Kaip vadinasi taip ir atrodo - šudu......

VL lietuvių neblokuoja - jiems ten dzin. Bent kol kas...

Visiškas tolerantiškos politikos fiasko. Kai atvykėliai pradeda prievartaut vietines politikes ir jiems už tai nieko...

    Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Parengtas projektas dėl lauko darželių Lietuvoje įteisinimo

Parengtas projektas dėl lauko darželių Lietuvoje įteisinimo

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Pirmokė turėjo keliauti pas direktorių, nes kreipėsi į tos pačios klasės vaiką žodžiu, priskirtinu kitai lyčiai

Pirmokė turėjo keliauti pas direktorių, nes kreipėsi į tos pačios klasės vaiką žodžiu, priskirtinu kitai lyčiai

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Mokyklas ir darželius pasieks plakatai, padėsiantys atpažinti smurto prieš vaiką požymius ir skatinsiantys imtis veiksmų

Mokyklas ir darželius pasieks plakatai, padėsiantys atpažinti smurto prieš vaiką požymius ir skatinsiantys imtis veiksmų

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Tėčiai vaikus prižiūrės priverstinai – teks augintis krūtis?

Tėčiai vaikus prižiūrės priverstinai – teks augintis krūtis?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Aš numiriau prieš beveik devynerius metus ir supratau, jog yra tai, kas nemiršta

Aš numiriau prieš beveik devynerius metus ir supratau, jog yra tai, kas nemiršta

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Valstybės globon paimtas vaikas gali augti ir kitame Europos krašte? Vaikų globos rinka diktuoja savas sąlygas

Valstybės globon paimtas vaikas gali augti ir kitame Europos krašte? Vaikų globos rinka diktuoja savas sąlygas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Daily Mail: Britanijos policija įspėja tėvus dėl Rusijoje vykstančio „žaidimo“ nusinešusio virš šimto paauglių gyvybių

Daily Mail: Britanijos policija įspėja tėvus dėl Rusijoje vykstančio „žaidimo“ nusinešusio virš šimto paauglių gyvybių

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Švelni kurianti jėga – moteriškumas

Švelni kurianti jėga – moteriškumas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Santykių traumos terapija – skausmo pašalinimas

Santykių traumos terapija – skausmo pašalinimas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Romo Juškelio fotografijų ciklas “Kauno fortai“. John Berger apie tuščias ar užpildytas erdves* - nuoroda: http://infa.lt/21336/romo-juskelio-fotografiju-ciklas-kauno-fortai-john-berger-apie-tuscias-ar-uzpildytas-erdves/