infa.lt

Seimo narys Robertas Šarknickas

Nuolat stebiu Seimo darbą ir visi tie pykčiai jame primena automobilių statymo daugiabučių namų kiemuose ypatybes, kai tu statai automobilį visada vienoje ir toje pačioje vietoje, o kažkam nelaiko nervai, nes irgi nori, gviešiasi tos vietos. Būtent taip Seime daro konservatoriai – chaosus, perversmus, kadangi nori valdyti ir nuolat keršyti už pralaimėtus rinkimus. Tai akivaizdu. Nematyti savo „sielos virtuvės“ (paėmiau šiuos du žodžius nuo Nėries upės kranto – pamačiau per Seimo langą, dėkui autoriui) yra nepadoru. Jei atvirai, gaila tų kelių konservatorių, kurie sąžiningai dirba Lietuvai. Toks piktas kolegų elgesys nubraukia atliktus, kad ir nedidelius, bet svarbius, darbus. Užjaučiu.

Trukt už vadžių – vėl iš pradžių, o gal ne tai, atsiprašau? Nuo tada, kai kažkada buvau minėjęs, kad nuo pirmų dienų Lietuva yra skaldoma opozicijos, konservatorių, kaip ir per ankstesnes kadencijas, niekas nepasikeitė. Ko gero, pabaigos nematysime dar daug metų, kol jie bus opozicijoje ar pozicijoje (esmės nekeičia). Gydytojas įvardintų, kad tai liga (sunku net įvardinti šią diagnozę), bet linkiu pasveikti Tėvynės labui. Sutinku, kad visos partijos nuo Sąjūdžio laikų neišvengdavo ir neišvengia klaidų.

Lietuvių emigrantų Lietuvoje yra daug daugiau nei užsienyje. Dalis žmonių yra emigravę į save, kiekvienas pamiršo, kad šalia yra kitas žmogus. Dabar nesugebama imigruoti į kitą žmogų, kuriam reikalinga pagalba, pagarba, nesugebama ištiesti pirštų, duoti, dalintis ir būti godžiam meilei. „Sielos virtuvė“ yra reikalinga kiekvieną dieną ruošti maistą, kad pasisotintų tavo siela ramybe, atjauta ir supratimu.

Beje, pamenu, mes, studentai, buvome sulipę ant tarybinių sunkių medinių palangių ir per atidarytus viršutinius langelius iškišę rankas su pergalės ženklu rodėme į praeinančią minią su kartu priešakyje žingsniuojančiu Vytautu Landsbergiu. Visa tai vyko iš Muzikos ir teatro akademijos patalpų, tuometinės konservatorijos. Ir dabar, kai einu su šeima pasivaikščioti, praeinant akys žiūri į antro aukšto langus, ir matau tą Lietuvą, kuri tuo metu ypatingai degė mūsų širdyse, vienybėje. Deja, dėl nuolatinio opozicijos skaldymo Seime, trūksta mūsų visuomenėje vienybės. Šią problemą gali išspręsti tik tie, kas kritikuoja protingai, nepildami purvo.

Prašau vertinti viską adekvačiai. Pripažinkim, kiekviena partija turėjo ir turi savo klaidų. Turi tų klaidų ir jauni žmonės: Greta Kildišienė, Tadas Langaitis, galimai: Mykolas Majauskas, Eligijus Masiulis ir nelabai jau jauni: Bastys, Pūkas, na, tebūnie Jums ir Ramūnas, jei pasitvirtins.

Noriu akcentuoti, kad didžiosios permainos tęsis ir toliau, tad žinome, kad puldinėsite mus ir toliau, kursite romanus, nebūtas istorijas. Mes nesustosime, bet kviečiame ir Jus, konservatoriai, kartu kurti valstybę – kito kelio daugiau nėra, nebegalime leisti vogti iš paprasto žmogaus skurdžios kišenės likusius kelis pinigus.

Bet koks valdančiųjų daugumos judesys į teisingesnį Lietuvos kelią yra toliau trypiamas su purvais. Niekada nemaniau, kad trispalvė, kurią kiekvienas Seimo narys iki šiol dovanoja savo apygardose jau gerus metus, bus taip trypiama.

Jei apskritai, pasiilgau Jūsų gerų darbų ir draugiškos pagalbos Lietuvai ir skirtingoms nuomonėms.

LRS