infa.lt

© infa.lt nuotr.

Mindaugas Jonušas

Socialinė pagalba teikiama žmonėms netekusiems darbingumo, asmenims turintiems specialiųjų poreikių, rizikos šeimoms, nesugebančioms tvarkyti savo gyvenimo, neprižiūrintiems savo vaikų bei turintiems priklausomybių žmonėms. Jei jaunoji karta būtų nuo mažens mokoma galvoti ne tik apie šią minutę, bet ir apie ateitį, nesirinktų abejotinų džiaugsmų – socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų teikėjų pagalbos, galbūt, sulauktų tie, kuriems ji labiau reikalinga, bet jie negali jos gauti.

Trūksta informacijos

Žmonės su negalia, nuošalių vietovių vyresni gyventojai nėra palikti likimo valiai. Transporto paslaugas jiems teikia žmonių su negalia draugijos, mokesčius susimokėti padeda paštininkė, socialinių paslaugų skyriuje galima įsigyti kompensuojamosios technikos.

Vienas socialines paslaugas teikia visuomeninės karitatyvinės organizacijos, kitas – specialios įstaigos. Yra organizacijų teikiančių nemokamas paslaugas.

Darbas, artimo žmogaus slauga, reikalauja ir laiko, ir energijos. Jei būtų pateikiama reikalinga informacija dažniausiai lankomoje socialinėje įstaigoje plačiąja prasme, tas labai palengvintų slaugančiųjų būtį. Panašu, jog informacijos nepakanka ir žmonėms, kurių profesinė veikla susijusi su socialiniu darbu. TV diskusijų laidoje buvo išsakytos nuomonės, kad namuose negalima įsigyti slaugai reikalingos įrangos.

Lankomoji pagalba vienišam, darbingam asmeniui ligos ar traumos atveju

Nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo tokių atvejų, kai jam susirgus arba po traumos būna reikalinga lankomoji pagalba, kompensacinė technika. Tačiau jis oficialiai nėra žmogus su negalia ir socialinių paslaugų centrai jam pagalbos neteikia.

Žmonių amžius ilgėja, pagyvenę žmonės ir po septyniasdešimtmečio gyvena savarankiškai. Tačiau, jų gyvenimas būtų saugesnis, jei jiems būtų teikiamos tam tikros socialinės paslaugos, o teisė į jas atsirastų dėl amžiaus. Sakoma, kad atrofiniai procesai prasideda ir spartėja klimakso periodu: retėja kaulai, lėtėja reakcija, blogėja klausa, rega, atmintis, dėmesys,  – žmogus peržengęs septintą dešimtį jau turi ir chroniškų ligų, juos vargina galvos svaigimas, jie blogiau nulaiko pusiausvyrą.

Todėl, nesvarbu, kiek jis surenka, medikų požiūriu, blogųjų sveikatos taškų – jam pavojinga valyti aukštų baldų paviršius.
Tokiems žmonėms nepatartina eiti apsipirkti, kai žiemą itin slidūs netvarkyti nedidelių gyvenviečių keliai. Kas jiems turėtų padėti, kai ima stipriai skaudėti sąnarius, peršalus? Kas galėtų pasaugoti atsarginį buto ar namo raktą, kad žmogui pargriuvus ir lūžus kaulams, nereikėtų laužti durų, kai būtina pagalba? Kas galėtų atlikti buitinių prietaisų profilaktinę patikrą, kad žmogui nekiltų pavojus, o šalia pagyvenusio kaimyno saugiai gyventų kiti kaimynai.

Krizinės situacijos

Vieniems anksčiau, kitiems vėliau, ateina metas, kai būtina slauga ar priežiūra. Kaimynai mato senelį, senutę ar senukų porą žvaliai vaikštinėjančius. Jiems neatrodo, kad senukams reikėtų pagalbos. Pirminiai sveikatinimo centrai nebevyksta pagal iškvietimus į namus. Todėl šeimos gydytojas per keliolika minučių bendravimo kabinete negali sužinoti kaip pacientai tvarkosi buityje, ar neužmiršta vartoti vaistų, ar saikingai juos vartoja, ar neišgeria jų daugiau negu reikia dėl atminties sutrikimų. Neretai tokie žmonės turi savotiškų fobijų – slepia savo būklę nuo pašalinių dėl įvairių fobijų: anot jų, socialinį darbuotoją paperka nusikaltėliai, kad praneštų kur gyvena vieniši senukai, slaugos ligoninių personalas įgudęs numarinti senukus ir pan.

Taigi, pagalbos reikia ne tik tiems, kurie nebeskiria žiemos nuo vasaros, negali pasakyti datos, nebesikelia iš lovos. Pirmiausia reikia psichologiškai paruošti žmones kreiptis pagalbos. O gal galėtu būti skubios pagalbos centrai, teikiantys socialinę pagalbą vienišiems, bet prarandantiems socialinius įgūdžius žmonėms. Laikas nuo laiko yra keičiamos lengvatinių vaistų receptų knygelės. Naujo pavyzdžio knygelėse galėtų būti keletas puslapių, kuriuose būtų nurodoma, kokios pagalbos gali tikėtis žmogus. Reikėtų apmąstyti, kaip kiek galint operatyviau ją suteikti. Dabar, panašu, jog viena ranka pasirengusi teikti pagalbą, kita – slapstosi ir bando visaip išsisukti.