infa.lt

Dr. Jonas Jasaitis. Valstybės strategija – regioninės politikos klystkeliai (1)

Dr. Jonas Jasaitis. Valstybės strategija – regioninės politikos klystkeliai (1)

kovo 07
01:01 2018

Prof. dr. Jonas Jasaitis

Gyvename vis labiau aštrėjančių prieštaravimų kupinoje aplinkoje. Viešojoje erdvėje gausybė vienas kitą paneigiančių faktų. Neretai koks nors trečiaeilės reikšmės nutikimas įspraudžiamas į pirmuosius žiniasklaidos puslapius ir taip išpučiamas, lyg tai būtų pats didžiausias visuomenės rūpestis. Interneto svetainėse, televizorių ir nešiojamų telefonų ekranuose skandaliukų fone įkyriai šmėkščioja kokia nors žinomesnė pavardė, smulkmeniški autoavarijų ar naktinių policijos reidų aprašymai… Ar tikrai nieko daugiau nesugebame parodyti?

Nejaugi vis niekaip nesubręstame ir nesuvokiame, kad tokioms, atsiprašant, naujienoms vieta – priešpaskutinio puslapio kampe, tarp vietinių renginukų ir smulkaus verslo skelbimų, kryžiažodžių, horoskopų, anekdotų ir kitų panašių „įvairenybių“. Kam tai dar įdomu, kas turi daug laisvo laiko, prašom – tegu žiūri, skaito, mėgaujasi. Tačiau pas mus vadinamųjų „sensacijų“ gausoje bandoma sukelti sumaištį, vertinant net tokius pamatinius dalykus, kaip šeima, tauta, valstybė, dorovė.

Nagrinėjant solidžiame dienraštyje ar net ką tik parengtoje „Baltojoje knygoje“ (2017-2030) dėstomus regioninės politikos bruožus visam ateinančiam dešimtmečiui, sunku atsikratyti įspūdžio, kad čia ne horoskopų kūrėjų „įžvalgos“, nes visa kalba sukasi tik apie vietoves, esančias prie vienos transporto magistralės – Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Jokie kitų regionų specifikos, vidinių išteklių, investicinio ar gamtinio patrauklumo bruožai neišryškinti. Kalbama tik apie mistines vietines iniciatyvas, kurios nežinia iš kur galėtų atsirasti.

Visos frazės apie tvarią ir darnią regionų raidą akivaizdžiai prieštarauja konkretiems centrinių valdymo institucijų veiksmams, dangstomiems efektyvaus finansų valdymo, išteklių konsolidacijos ir institucijų optimizacijos etiketėmis. Jau galima paskaičiuoti, kiek iki šiol atokesniuose regionuose dar buvusių darbo vietų išnyko tik per praėjusius 2017-uosius metus. O kokios regionų tolygią raidą skatinančios struktūros juose atsirado? Ar bent viename regione įkurtas nors vienas naujas mokslinio tyrimo padalinys, kurio paskirtis – efektyvūs vietinių išteklių panaudojimas? Todėl ir „Baltojoje knygoje“ deklaruojami „per protingą laiką pasiekiamų paslaugų“, darbo ar mokymosi vietos pažadai labiau primena būrėjų kortomis ar apsišaukėlių „aiškiaregių“ išvedžiojimus. Neveltui praėjusių metų pabaigoje viešojoje erdvėje išpopuliarėjo posakis, kad Vilniaus biurokratai, jei tik galėtų, tai ir Baltijos pajūrį prie sostinės atsitemptų.

Reklama


Regionų ištuštėjimas, lydimas masinio mokyklų, kultūros centrų, sveikatos priežiūros ar gyventojų saugumo paslaugas teikiančių įstaigų uždarymo, vyksta jau pustrečio dešimtmečio. Masinė emigracija – ne šių procesų priežastis, o nestrategiško valdymo pasekmė. Štai dabar jau visai atvirai ir itin įžūliai žlugdomas Šiaulių universitetas dar prieš mažiau nei dešimtmetį turėjo beveik 12 tūkstančių studentų, o dabar turi bene septynis kartus mažiau. Naujausiais ministerijos sprendimais paverstas kažkokiu monoprofiliniu kvaziproftechniniu dariniu. Jokia emigracija tokių mažėjimo tempų ir tokių „reformų“ pateisinti negalima.

Visai suprantamas Vilniaus ir Kauno universitetų atstovų, užimančių įtakingas pozicijas centrinėse institucijose ir viešojoje erdvėje, susirūpinimas dėl mažėjančio stojančiųjų skaičiaus, todėl bet kurio papildomo žaidėjo pašalinimas atrodė pateisinamas, lyg jiems patiems gresiančio mažėjimo bent laikinas atitolinimas. Tik ar ilgam? Bet kodėl prie strategiškai svarbiame vidurio Lietuvos regione veikusio jauniausio ir sparčiai stiprėjusio universiteto sunaikinimo taip noriai prisidėjo ministerijos ir kitų centrinių institucijų atstovai? Kodėl prieškario Lietuvos valdžia realiais veiksmais stengėsi tolygiai visoje valstybės teritorijoje išdėstyti universitetinio ugdymo įstaigas, o dabartines viena kitą keičiančios „vienkadencines“ ar dar trumpiau veikusios vyriausybės tęsė centralizavimo politiką, kol susiformavo du visiškai skirtingai vertinami dariniai – Vilnius ir „kita Lietuva“?

Šiauliuose universitetinio ugdymo įstaigos veikė jau beveik aštuonis dešimtmečius, o tokio ugdymo ištakos šiame krašte siekė dar XVII amžių. O dabar, kai vis labiau artėja ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri iš esmės pakeis dirbančiųjų funkcijas, išstumdama iš jų menkos kvalifikacijos tereikalaujančias operacijas, staiga kažkam pasirodė, kad vidurio Lietuvai gilaus ugdymo nebereikia. Juk puikiai suprantama, kad planuojamos nemokamos bakalauro studijos neišspręs nė ketvirtadalio ugdymo prieinamumo vietiniam jaunimui problemų.

Neseniai baigėme Skuodo rajono švietimo įstaigų ir ekonominės veiklos perspektyvų tyrimą. Padėtis – tragiška. Tai rajonas, kuriame nebeliko inžinierių korpuso, katastrofiškas jaunų gydytojų, mokytojų, kultūros darbuotojų stygius. Suprantama, kodėl čia nesikuria jaunos šeimos, kodėl vis mažėjantis abiturientų būrelis su gimtine savo ateities nebesieja. Bet štai, jei Švietimo ir mokslo ministerija Šiauliuose paliktame mistiniame „universitetinio ugdymo padalinyje“ mato tik vieną – specialiosios edukologijos kryptį, tai ar Šiauliams projektuojamas Skuodo likimas? Konkretūs veiksmai tokį nuogąstavimą patvirtina, nes Šiaulių universiteto nėra tų universitetų sąraše, kuriems skiriamas finansavimas mokslinio tyrimo užduotims vykdyti. Ministerijos rašte pasakyta, kad finansavimas skiriamas tik toms institucijoms, kurios turi mokslinį potencialą. Vadinasi, jau dabar nuspręsta, kad Šiauliams tokio potencialo nebereikia, nes tie tyrėjai, kurie čia dar dirba, lėšų savo mokslinei veiklai tęsti nebegaus.

Ar vidurio Lietuvai nebereikia inžinierių, muzikų, dailininkų, filologų, mokančių po kelias užsienio kalbas, t. y. tų specialistų, kuriuos iki šiol Šiaulių universitetas ruošė? Ar tikrai manoma, kad visi šio didžiulio, bet sparčiai tuštėjančio regiono abiturientai sulėks į Vilnių ir Kauną, juo labiau žinodami apie vis keliamą priėmimo į universitetus „kartelę“. Apklausos rodo, kad 80 proc. (o kai kur ir daugiau) šių metų abiturientų renkasi užsienį. Daugelis iš jų ten planuoja ne studijuoti, o dirbti. Kuo jie dirbs, neįgiję profesijos? Pagalbiniais, žemiausių kvalifikacijų darbininkais? Ar Lietuva ir toliau plės jaunimo raumenų eksportą? O gal tarp tų, kurie dar mokosi nuo Vilniaus – Kauno – Klaipėdos magistralės nutolusių regionų mokyklose, yra tokių, kaip T. Grotusas (Theodor von Grotthuss), Simonas Daukantas, Aleksandras Griškevičius, broliai Biržiškos ir daugybė kitų. Pasidomėkime, kur gimė, augo, mokėsi ir pirmuosius talento bruožus atskleidė ne tik praeitų amžių, bet ir dauguma dabartinių akademikų.

Kuriant efektyvią šiuolaikišką valstybės strategiją, pirmiausia reikia suvokti, kad ją įgyvendins ir jos vaisiais naudosis piliečiai, kuriuos būtina vertinti ne tik fiziniu ar statistiniu, bet ir dvasiniu aspektu. Vertinti kaip žmones, kurie turi ne tik fiziologinius, bet ir dvasinius poreikius, nesutelpančius nei į „Maslow‘o piramidę“, nei į jokią kitą abstrakčią schemą. Žmones, kurie turi unikalius jausmus ir gebėjimus, savitą pasaulio dabarties ir ateities suvokimą. Štai čia ir yra didžiausia daugelio ligšiolinių „strategijų“ kūrėjų tragedija, kad savo veiklos galutinį rezultatą jie suvokia kaip gamybinių įmonių ir jų valdymo institucijų sankaupą, kaip galimybę gauti finansinį pelną. Todėl tose strategijose operuojama fiziniais dydžiais, ekonometrijos formulėmis, koreliacijos koeficientais ir pan. Bet jose dažniausiai nėra to, kas svarbiausia – gyvo žmogaus su visų jo poreikių ir lūkesčių kompleksu. Ir tik tada, kai strategija grindžiama tų poreikių ir lūkesčių analize, kai žmogus tampa ne tik strategijos objektu, bet ir subjektu, gali atsirasti pasitikėjimas strategijų kūrėjais. Galima ir net būtina domėtis dirbtinio intelekto atveriamomis naujomis galimybėmis, bet tikroji sėkmė slypi tik natūralaus intelekto ir jausmų pasaulyje. Kaip mama, laikydama rankose savo naujagimį, tiki jo gražia ateitimi, tai ir valstybės strategijų kūrėjai pirmiausia turi galvoti apie tautos laimę.

Prof. dr. Jonas Jasaitis


Žymos

1 Atsiliepimas

  1. Ryšard Maceikianec    -  2018-03-08, 08:37

    Ta nusikalstoma veiklą prieš
    Lietuvą gali paaiškinti KGB bendradarbių sąrašai. Kito paaiškinimo rodos nėra.

Rašyti Atsiliepimą

Jei norėtumėte paremti…

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt“ buvo jums nors truputį naudinga, – jūs galite prisidėti ir paremti jos rengimą SMS ar kitu Jums patogiu būdu

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

    Gyvybė turi būti pavaldi minčiai (2)

Gyvybė turi būti pavaldi minčiai (2)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Konservatoriai gąsdina vyriausybę Kremliaus energetiniu šantažu

Konservatoriai gąsdina vyriausybę Kremliaus energetiniu šantažu

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Prezidentas Rolandas Paksas. Riba, kai turime ištarti „gana“, jau peržengta

Prezidentas Rolandas Paksas. Riba, kai turime ištarti „gana“, jau peržengta

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Konservatoriai reikalauja atsisakyti seminaro Mokslų Akademijoje, kadangi jis, pasak TS-LKD, bus apie Astravo AE

Konservatoriai reikalauja atsisakyti seminaro Mokslų Akademijoje, kadangi jis, pasak TS-LKD, bus apie Astravo AE

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Gyvybė turi būti pavaldi minčiai (1)

Gyvybė turi būti pavaldi minčiai (1)

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Petras Gražulis: „TT pirmininkas R. Žemaitaitis senokai dirba konservatoriams ir atstovauja jų interesus Seime!..”

Petras Gražulis: „TT pirmininkas R. Žemaitaitis senokai dirba konservatoriams ir atstovauja jų interesus Seime!..”

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius: Pasaulio futbolo čempionatas 2018 Rusijoje – „kvaila idėja“

Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius: Pasaulio futbolo čempionatas 2018 Rusijoje – „kvaila idėja“

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Socialdemokratai sako, kad laikas baigti Lietuvoje demonizuoti moterų teises, menkinti jas, nurašant kaip feminisčių reikalus

Socialdemokratai sako, kad laikas baigti Lietuvoje demonizuoti moterų teises, menkinti jas, nurašant kaip feminisčių reikalus

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Apie Tulpes ir kitus nešvarumus

Lidžita Kolosauskaitė. Apie Tulpes ir kitus nešvarumus

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Petras Gražulis: „partija „Tvarka ir teisingumas“ be Rolando Pakso tėra medžiotojų būrelis“

Petras Gražulis: „partija „Tvarka ir teisingumas“ be Rolando Pakso tėra medžiotojų būrelis“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Eurovizija: Dainuojantis feminizmas

Lidžita Kolosauskaitė. Eurovizija: Dainuojantis feminizmas

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Prezidentas Rolandas Paksas. Tamsūs laikai. Ir vis dėlto aš tikiu

Prezidentas Rolandas Paksas. Tamsūs laikai. Ir vis dėlto aš tikiu

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Prezidentas Rolandas Paksas: „Šaukiu aš Tautą!..“

Prezidentas Rolandas Paksas: „Šaukiu aš Tautą!..“

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Patyčių Lietuva

Algimantas Rusteika. Patyčių Lietuva

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    R.Juknevičienė nori abiturientus siųst į kariuomenę iškart po mokyklos suolo

R.Juknevičienė nori abiturientus siųst į kariuomenę iškart po mokyklos suolo

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Liberalė teigia, jog 90% netradicinės orientacijos moksleivių svarsto apie emigraciją po mokyklos

Liberalė teigia, jog 90% netradicinės orientacijos moksleivių svarsto apie emigraciją po mokyklos

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Ramūnas Karbauskis: „Nuslėptus A. Kubiliaus šeimos ryšius su Baltarusija turi įvertinti ne tik etikos sargai, bet ir Seimas“

Ramūnas Karbauskis: „Nuslėptus A. Kubiliaus šeimos ryšius su Baltarusija turi įvertinti ne tik etikos sargai, bet ir Seimas“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Pabaigos pradžia

Algimantas Rusteika. Pabaigos pradžia

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Prezidentas Rolandas Paksas: Vienintelis dalykas, ko dar bijo valdžia, yra Tauta

Prezidentas Rolandas Paksas: Vienintelis dalykas, ko dar bijo valdžia, yra Tauta

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Diskusija: Ar normalu, kai šunys viešose kavinėse sėdi prie žmonėms skirto stalo ant žmonėms skirtų kėdžių?

Diskusija: Ar normalu, kai šunys viešose kavinėse sėdi prie žmonėms skirto stalo ant žmonėms skirtų kėdžių?

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą
    Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis konservatorių suvažiavime teigė: „demokratijos pagrindas – tai partijos“

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis konservatorių suvažiavime teigė: „demokratijos pagrindas – tai partijos“

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Paklusniam. Mokesčiai-atvira vagystė grasinant prievarta nepaklusus. Nemokėk, pats savimi rūpinkis ir greitu laiku...

Kaip grazu, zmogaus prigimties nesustabdysi, net atsiauriam kapitalizme zmones buriasi ir gyvena komunomis....

O tai kas mokesčius mokės, jei visi taip gyvens? Už infrastruktūros, mokslo, ligoninių išlaikymą? Kariuomenės...

Visada laukiu Gaivos rašinių, jie visai kitokie nei esame įpratę skaityti. Labai įdomūs ir verčia...

Sitas Satkevicius yra pavaldus Rusijos jegoms ir pastoviai kirshina Tauta.Netikekit shituo-apsishaukeliu! Pastoviai juodina Lietuva ir...

Teisingai parašėte . Ačiū ....

gal einant i rinkimus reiktu uzsienio psichiatru patikrinimo, nes musu nupirkti...

O nevertėtų tuo pačiu ir sutrumpinti tarnybą? Nes dabar jaunuoliai 9 mėnesius bimbinėja, nes tiesiog...

Linkiaučiuk, verčiau pradėk bėgioti ir nustok nesveikai maitintis, nuo ko politikavimas įgauna atvirkštinę prasmę. Ujjj,kaip...

Kas tai Šakalių Doviliukei matosi? Kas nežino Lietuvoje ar pasaulyje "barakudų" temos? Jos tokios švelnios,...

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Dr. Jonas Jasaitis. Valstybės strategija - regioninės politikos klystkeliai (1)* - nuoroda: http://infa.lt/20934/dr-jonas-jasaitis-valstybes-strategija-regionines-politikos-klystkeliai-1/