infa.lt

Lietuvos užsienio reikalų ministro, Lino Linkevičiaus, nestebina tai, jog Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos kaltina Rusiją įsikišus į jų vidaus reikalus. „Lietuvoje, – tvirtina jis, – mes jau daugiau, nei 10 metų kenčiame nuo kiberatakų ir rusofilinės informacijos platinimo. Mes supratome šį pavojų kur kas anksčiau, nei kiti. Bet geriau vėliau, nei niekada“. L. Linkevičius praėjusį pirmadienį lankėsi Ispanijoje ir įspėjo apie būtinybę užkardyti Kremliaus agresiją bei paragino savo kolegas iš ES: „Mes, europiečiai, turime padėti daugiau pastangų savo pačių gynybai“, rašo ispanų leidinys elpais.com.

„Visi mes pažeidžiami, tad vienaip ar kitaip mums gresia įsikišimo pavojus“, – pasakė ministras savo susitikimo su žurnalistais Lietuvos pasiuntinybėje Madride metu, pabrėždamas, jog „netradicinės rizikos“, kaip, pavyzdžiui, melagingų naujienų (fake news) platinimas, tampa tikrų iššūkiu Europos Sąjungos šalių saugumui. Linkevičius neturi pasiūlyti paruoštų kovos su dezinformacija variantų, tačiau mano, jog labai svarbu turėti teisingus duomenų šaltinius ir ryžto stoti į kovą, paneigiant melagingus gandus.

Praėjusių metų vasario mėnesį Lietuvos vyriausybė pravedė tyrimą siekdama nustatyti, kas kaltas platinant melagingą kaltinimą, esą vokiečių kareivis iš NATO dalinio dislokuoto Lietuvoje išprievartavo penkiolikmetę mergaitę. Kaltininkas nebuvo nustatytas, tačiau visų žvilgsniai iškart buvo nukreipti į Rusijos pusę. Baltijos valstybė, su beveik trimis milijonais gyventojų (taip rašo elpais.com) ryžtingai gina teisingos informacijos būtinybę savo santykiuose su kaimynine šalimi, ką Lietuvos URM vadovas ir reziumavo sportiniais terminais: „Vieni žaidžia pagal futbolo taisykles, o kiti pagal regbio“. Ir užbaigė ta pačia dvasia: „Manau, jog mes kol kas pralaimyme šį informacinį karą, nors turime sugebėjimų laimėti“.

2017 metais Lietuva trims mėnesiams pristabdė rusiško TV kanalo PTP Planeta transliaciją. Linkevičius tikina, jog ši priemonė nebuvo nukreipta prieš žodžio laisvę, ir tvirtina, jog „jog melas tai ne alternatyvi nuomonė, o ginklas“. Jis neatmeta to, kad rusakalbiai Lietuvos gyventojai (o tai apie 6% šalies gyventojų) gali būti labiau veikiami tokio pobūdžio manipuliacijų, ir ragina visus likusius Europos gyventojus rimtai vertinti į šį pavojų, kad galima būtų nuolat jam priešintis.

Valdininkui, kuris priėmė Rusijos intervenciją į Krymą ir 2014 metais sekusį pusiasalio prisijungimą, kaip įspėjamąjį signalą, išlaidų didinimas gynybai yra labai svarbu.

Šiais metais, pasak jo, išlaidų gynybai augimas Lietuvoje pasieks 2% nuo BVP – atitinkamai NATO rekomendacijoms, – o 2016 metais šalyje vėl buvo sugrąžintas privalomas šaukimas į karo tarnybą. Tai atsakas į karinių Rusijos pajėgų Kaliningrade sustiprinimą. Linas Linkevičius įsitikinęs: „Lietuviai turi žinoti, kad šalies gynyba yra jų pareiga“.

Įdomu tai, kad Lietuvos pastangų simboliu, stiprinant savo pozicijas Baltijoje, tapo suskystintų gamtinių dujų terminalo 2014 metais statyba. Objektas su iškalbingu pavadinimu „Nepriklausomybė“ skirtas sumažinti energetinę šalies priklausomybę ir, pasak ministro, jau duoda savo vaisius: „Tai buvo tikra revoliucija. Dabar mes jaučiamės labiau laisvi. Energetikoje juk taip pat, kaip ir informacijos sferoje: visada geriau turėti daugiau, nei vieną šaltinį“.

Šio pokalbio metu politikas prisimena ilgą savo šalies istoriją kelyje į nepriklausomybę ir pilną demokratiją viso praėjusio šimtmečio eigoje. Vokiškosios ir tarybinės okupacijos šešėlis ilgai tvyrojo virš Lietuvos: „Po vienos agresijos sekė kita. Mūsų likimas visada būdavo sprendžiamas kitų“. Praėjus keletui dienų po svarbiausios Lietuvos nacionalinės šventės – nepriklausomybės šimtmečio jubiliejaus, atkurtos iškart po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, L. Linkevičius išreiškia santūrią euforiją: „Mes, lietuviai, kaskart galime jaustis vis labiau pasitikintys savimi, tačiau neatsipalaiduojame“.

Nuosavos „melagingos naujienos“

Tačiau visokiausi montažai ir failų iškraipymai atsiranda Lietuvoje ne tik iš trečiųjų šalių. Vasario 10 dieną Lietuvos turizmo departamento vadovė Jurgita Kazlauskienė atsistatydino po to, kai paaiškėjo, kad jos žinyba naudojo savo šalies reklamai Suomijos ir Slovakijos fotografijas.

Atsakydama į kritiką, atsakinga už projektą medijos-agentūra tvirtino, jog šios nuotraukos buvo pakankamai geros, kad perduotų emocijas, kas, pasak agentūros France-Presse pranešimo, iššaukė pašaipas ne tik lietuvių socialinių tinklų naudotojų, bet ir vyriausybės narių tarpe.

Kampanija pavadinimu „Real is beautiful“ (Dabartis nuostabi) buvo pradėta Facebook’e, ir, kai buvo aptikta falsifikacija, ėmė daugėti tinklo naudotojų skaičius, kurie prisijungė prie jos su grotažyme (hashtagu) #realisbeautiful.