infa.lt

Priešingai oficialaus Vilniaus pastangoms suburti antibaltarusišką regioninę koaliciją, siekiant uždrausti „nesaugią elektros energiją“ iš statomos Astravo atominės elektrinės (AE), Latvijos valdžia intensyvina „branduolinį dialogą su Minsku“, – rašo latvių vesti.lv portalas.

Pereitų metų Latvijos URM vadovo vizitas į Minską įsiminė skandalinga Lietuvos URM ministro reakcija, kai Linas Linkevičius išreiškė demonstratyvią nuostabą Latvijos pozicija Baltarusijos AE atžvilgiu, – primena latvių portalas. Rygai beapeliacine forma buvo nurodyta į tai, jog „minimas klausimas yra principinis ir neturėtų būti vertinamas dvipusės problematikos požiūriu, reikalaujant visos ES dėmesio“.

Kokios gi oficialaus Vilniaus reakcijos reikėtų laukti šiandien, dėl Latvijos premjero Mario Kučinskio vizito į Minską ir jo derybų su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka, rezultatų?

Baltarusijos lyderis aukščiausio lygio susitikimą pavadino „sveikintinu ir simbolišku“, kas iš esmės atitiko tikrovę: tai buvo pirmasis per devynerius metus Latvijos vyriausybės vadovo vizitas į Baltarusiją. Susitikimo leitmotyvu tapo ekonomikos darbotvarkė. Baltarusijos prezidentas atkreipė Latvijos premjero dėmesį į Baltarusijos pasirengimą vystyti santykius su Latvija kompromisų pagrindu, kad abi valstybės „būtų labiau nepriklausomos nuo angliavandenilių“.

Pagrindinis Lukašenkos pasiūlymas susiveda į tai, jog Baltarusija pasiruošusi padėti su krovinių tiekimu per Latvijos uosto infrastruktūrą, mainais į dialogo vystymą tokiuose „turinčiose ypatingą aktualumą“ Minskui temose, kaip „atsinaujinanti energija ir elektros energija“.

Latvijos ministrų kabineto vadovas savo ruožtu išreiškė viltį tuo, jog jo vizitas suteiks „kažkokį pagreitį dvipusiams santykiams, o taip pat leis atrasti naujas galimybes neskaitant tranzito ir logistikos“. Derybų pusės susitarė mėnesio eigoje aptarti konkrečius naujos bendros darbotvarkės punktus.

Turint omenyje dabartinį prekybinių-ekonominių santykių lygmenį, atrasti naujus tarpusavio sąlyčio taškus šalims nebus sudėtinga. Jų tarpusavio prekių apyvarta 2017 metų duomenimis sudarė 450 mln JAV dolerių. Latvija Baltarusijai yra antruoju pagal svarbą logistikos tašku regione. Krovinių apimtys, pervežtos geležinkelio transportu tarp Baltarusijos ir Latvijos per 2017 metus sudarė 23 mln tonų.

Šiandien „Latvijos geležinkeliai“ apkrauti baltarusiškais kroviniais tik pusiau. Laisvi pajėgumai galėtų būti pajungti Baltarusijos eksportuojamo krovinių srauto diversifikacijos dėka, kurio liūto dalis vyksta per Klaipėdą (2017 metais – 14 mln tonų krovinių, tai yra trečdalis visos krovinių apyvartos).

Baltarusijos valdininkai ne kartą yra užsiminę apie tokią galimybę, ryšium su Vilniaus vykdoma nedraugiška politika Astravo AE statybų klausimu.

Papildomą krovinių srautą Latvijai gali pasiūlyti ir tarptautinis projektas, kurio operatoriumi nuo Baltijos šalių realizuojant šiaurės maršrutą „Ekonominės Šilko kelio juostos“ iš Kinijos iki Baltijos jūros išrinkta būtent Ryga. Naujuoju konteineriniu transkontinentiniu maršrutu, kurio didžioji dalis praeina Rusijos teritorija, keliaus kroviniai iš Kinijos ir Kazachstano į Rygos uostą, o toliau jūrų susisiekimo maršrutais į Europą (Roterdamo uostą).

Taip pat Minskas yra stambus naftos produktų eksportuotojas Latvijos uostų ir tyranzito per Latvija kryptimi. Siekdama logistikos optimizacijos, valstybinė „Baltarusijos naftos kompanija“ dar 2015 metais įsigijo dalį valdančioje Rygos naftos pilstymo terminalą kompanijoje WT OIL Terminal, investavusi ir lėšas į jo modernizavimą.

Visa tai yra tvirtas pamatas tolesniam santykių tarp Baltarusijos ir Latvijos vystymui, tame tarpe ir atominės energetikos srityje, rašo vesti.lv portalas.

Konkrečiai, Mario Kučinskio vizitas į Minską ir pademonstravo didelį Rygos susidomėjimą aktyvizuojant ekonominį bendradarbiavimą su savo kaimyne visomis kryptimis. Tą patvirtino ir Latvijos pasiuntinys Baltarusijoje Martinis Virsis savo interviu programai „Kontūrai“, kalbėdamas apie „naują santykių lygmenį“ tarp dviejų valstybių.

Neliko nepastebėtas ir Baltarusijos vadovo reveransas Latvijos vadovybės pusėn, kuris derybų eigoje ypač pabrėžė konstruktyvią oficialiosios Rygos poziciją Baltarusijos AE statybų atžvilgiu, kuri „gali tapti viso regiono turtu“. „Mes elektrinę vis tiek pastatysime. Mes gi ją statome remdamiesi tarptautinės teisės principu. Ir aš dažnai sakau: galvokime kartu kaip ja pasinaudoti“, – pranešė Aleksandras Lukašenka.

Apie tai, jog šalys imasi konkrečių žingsnių energetinio dialogo derinimo kryptimi, sako ir vienas iš šešių premjerų pasirašytų dokumentų apie bendradarbiavimą branduolinio saugumo sferoje.

Šio dokumento pasirašymas iš Latvijos pusės, yra kažkas neįsivaizduojamo Lietuvos politinės vadovybės akyse, kuriai Baltarusijos AE diskreditacija tapo įkyria idėja. Savo uolumu Lietuvos politinis elitas priėjo iki to, jog paskelbė šį energetinį infrastruktūrinį Baltarusijos projektą grėsme nacionaliniam saugumui.

Latvija gi, priešingai, pamatė tame palankios partnerystės galimybę, teigia latvių žurnalistas.

Baltarusijos-Latvijos susitikimo aukščiausiu lygmeniu rezultatai pademonstravo oficialiosios Rygos pasirengimą kurti pilnavertį dialogą su Minsku be kažkokių išankstinių sąlygų, tame tarpe ir energetikos sferoje. Pakankamai laiku. 2018 metų pabaigoje Astrave suplanuotas pirmojo reaktoriaus įjungimas, reziumuoja vesti.lv.