infa.lt

Dr. Jonas Basanavičius. Kodėl Jį pamirštame?!

Dr. Jonas Basanavičius. Kodėl Jį pamirštame?!

vasario 15
01:00 2018

Jonas Basanavičius

Ruošiamės švęsti žiniasklaidoje iki begalybės eskaluojamą „Lietuvos atkūrimo šimtmetį“. Dauguma šiuometinės valdžios atstovų neriasi iš kailio reklamuodami šią svarbią mums visiems datą, pamiršdami tuos, kas iš tikro nusipelno šlovės spindulių. Vienas iš jų – tikrasis mūsų tautos patriarchas – dr. Jonas Basanavičius.

Paklausus žmonių, ką jie žino apie dr. J. Basanavičių, dauguma atsako, kad jis buvo Nepriklausomybės akto signataras, daktaras ir „Aušros“ įkūrėjas. Taip, tai yra nemenki nuopelnai, tačiau mažai kas nutuokia, kokius milžiniškus darbus gerbiamas daktaras yra nudirbęs mokslinių tyrinėjimų srityje, kokį kultūrinį ir etnografinį palikimą padovanojo ateities kartoms. Ir tai nenuostabu, nes žiniasklaida jį visiškai ignoruoja! Įvedus į paieškos laukelį jo pavardę didžiuosiuose mūsų informacijos portaluose, rasime tik senus straipsnius, kuriuose jo paveikslas tapomas ne pačiomis ryškiausiomis spalvomis.

Niekas geriau nepapasakotų apie mūsų patriarcho nuopelnus, nei jo ilgametis bendražygis, pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, kuris taipogi nėra lepinamas žiniasklaidos dėmesiu artėjant jubiliejui. Siūlau prisiminti jo kalbą pasakytą 1927 m. per dr. J. Basanavičiaus laidotuves:

Šiandien dr. Jono Basanavičiaus laidotuvės. Susirinkę čionai jo palydėti, juntame jo galingą dvasią; juntą ją visi, kurių širdys lietuviškai plaka. Bet jo kūnas toli nuo šios vietos; jį skiria nuo mūsų užburta riba. Lietuvių atgimimo patriarchas guli amžinu miegu užmigęs, mylimajame Vilniuje. Ir bedūsaudami, savo akis esame pražiūrėję. Belaukdamas savųjų ateinant, dr. J. Basanavičius baigė tenai savo kilnų, turtingą gyvenimą. Jam nepritrūko lig pat galo vilties, kad Lietuvos vėliava tikrai suplevėsuos Gedimino pilyje, bokšto aukštumoje. Kelintą dieną gedime mūsų tautos atgimimo tėvo ir juo didžiuojamės, kad mus apmirusius pažadino naujan gyveniman. Kiek daug skirtumo rados Lietuvoje per tas kelias dešimtis metų, kada dr. J. Basanavičius pradėjo mūsų tautos budinimo darbą ir kada jį baigė. Tuomet lietuvių žemę klojo pilkas rūkas ir tviskėjo tik gili aušra, o dabar visa diena išaušus ir saulė šviečia gausingais spinduliais. Dr. J. Basanavičius kaip Mozė vedė mus iš tyrumų pažadėtojon žemėn, laisvojon Lietuvon. Drauge su kitais jaunikaičiais vyrais tarė jis anuomet: pajudinkime, vyrai, žemę, ir lietuvių žemė pajudėjo, lietuvių sąmonė budo iš tautiško miego.

Pažvelgęs į mūsų ūkanotą dabartį, jis rodė į mūsų skaisčią praeitį, sakydamas visiems: žiūrėkite ir stebėkitės, kokios gražios esama senovės! Pamilkite ją, o ta meilė atgimdys mums naują, gražią ateitį.

Jis geriausiai suprato, kad tauta yra ne dabartis, bet ir praeitis – senovė. Norint pažinti, kas yra tauta dabar, reikia pažinti ir atjausi, kas ji pirma yra buvusi. Šitą mintį skelbė visą amžių. Jis ieškojo lietuvių prosenovės Mažojoje Azijoje, Balkanuose, kad galėtų atrasti Lietuvą Neries ir Nemuno pakrantėse prie Baltijos jūrų. Jo romantizmas buvo sveikas daiktas ir savo vertės nepraras. Lietuvių kalbos gaivinimas, jos senųjų formų pamėgimas, jos kėlimas iš paniekos, – iš viso, jo įsimylėjimas senovę buvo mūsų tautos kėlimas iš apmirusiųjų. Iš mūsų pasakų, dainų ir priežodžių, iš kryžių, juostų ir audimo raštų gausingai trykšta mūsų liaudies tautinė dvasia. Viso to vertą suprato ir atjautė lietuvių tautos atgimimo tėvas: iš senovės palaikų auga nauja gaji tautos kūryba, senovės matmenis ataudžia naujas dvasios kvėpavimas.

Kokių neišmanėlių būta kai kurių mūsų ano meto jaunų inteligentų, pašiepusių dr. J. Basanavičių, kad jis berankiojas jau nudėvėtas, kaip lietuvių lapines kepures, nuobodžias pasakas ir dainas, savo metą atgyvenusias. Atsilikęs esi, nepermanai naujos gadynės ūpo, dyką darbą dirbi, iš jo nebus naudos mūsų liaudžiai! Taip šaukė būrys jaunuolių, bet dr. J. Basanavičius jų nepaklausė. Nei rusų radikalios srovės, taikiusios apsemti Lietuvą, nei vakarų Europos socialinės teorijos neįstengė jo iškreipti iš tautiškos lietuviškos linkmės, kurią jis buvo pasirinkęs. Ir, betgi, jis glaudžiai buvo sutapęs su lietuvių gyvenimu visur, kur tik reikšdavosi gyvybė. Mes matome jį stovint priešakyje kiekvieno mūsų kultūros ir politikos žygio. Jis ir atsiskyrėlis mokslininkas ir gajus visuomenės narys. Pakelta liaudis ligi tautos laipsnio, susiejusi dabartį su praeitimi – štai jo darbštaus gyvenimo tikslas.

Įgijęs mokslo, likimo mestas svetimon šalin, atplėštas nuo savųjų, jis nepaskęsta svetimose jūrėse, kaip daugelis jo tautiečių skendo. Atkakliai jis irias prieš srovę ir nenustoja veiklios lietuvio sąmonės. Svetur gyvendamas užužiebia „Aušrą“, skelbia lietuvių prosenovės garbę, save ir kitus jąja gaivina. Po ilgų kelionės metų pasiilgsta, kaip Odisėjas, savo tėviškės, kuriam mieliau išvysti savo namų dūmai, nekaip gėrėtis svetimų kraštų linksmumais ir viliojimais. Nukritus nelaisvės pančiams nuo lietuvių spaudos, dr. J. Basanavičius grįžta Lietuvon ir dirba jai čionai dar dvidešimt su viršum metų. Dirbo Vilniuje sau vienas ir su kitais, kol neatėjo paskutinė jo gyvenimo valanda.

Štai kodėl jis mūsų tautos vadas, jos žadintojas ir kūrėjas. Jis ne veltui yra gyvenęs šiame pasaulyje, o lietuvių tauta ne veltui yra mums jį davusi. Jam pagarba, o jai šlovė. Mūsų tautos ir valstybės atstovai lenkiasi prieš jo nuopelnus tėvynei. Šis mažas paminklėlis, mūsų karių jam pastatydintas, primena jo didį dvasios darbų palikimą, kaip atsilyginimą tautai, suteikusiai jam prakilnią sielą. Ką jis plunksna išrašė, tai mūsų kariai kalaviju išpildė.

Prieš paminklą žuvusiems kariams sužimba ugnis ir dūmai pakyla aukštyn, o priešais mūsų vaidila patriarchas, pakėlęs akis į dangų, meldžiasi už tautą, kad ji pasiektų visa, kas jai pridera. Čia bokšto sienoje įrašyti Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus simboliai, o Vilnius dar nelaisvėje tebėra.

Pro sidabringas bei auksingas lietuvių dainas dr. J. Basanavičius „Aušra“ sušvito lietuvyje, sušildė jo sielą, apibrėžė ir atgaivino ją. Jis pats senatvės saulei sėdant, garbingai spinduliais jos lydimas, nuvyko dausosna. Kol gyva tauta jį minės už jo tėvynės meilę, didžiais darbais parodytą.“

Nuo mažens J. Basanavičius užsikrėtė domėjimusi Lietuvos istorija. Tai ypač atsiskleidė jo darbo Bulgarijoje metu, kur jis ne tik lankė muziejus, ieškodamas mūsų protėvių šaknų ir skaitydamas visas istorines knygas, kokias tik galėdavo gauti, bet ir pats užsiėmė archeologiniais kasinėjimais. Susitikinėjo ir susirašinėjo su to meto labiausiai išsimokslinusiais Europos žmonėmis.

Jis visa širdimi juto, kad mūsų tauta turi didingą praeitį ir norėjo tai perduoti visiems lietuviams, kurie tuo metu buvo nustumti į mužiko statusą. Suprato, kad nepakėlus savigarbos, meilės savo tėvynei, neįmanoma kurti tautinės valstybės. Ten jam kilo idėja įkurti lietuvišką laikraštį, kurį jis simboliškai pavadino „Aušra“.

Leidinio įtaka buvo tokia stipri, kad Vincas Kudirka po 10 metų nuo „Aušros“ pasirodymo parašė patį gražiausią savo feljetoną: „Iš mano atsiminimų keletas žodelių, kuriuos, kaip liudijimą padėkavojimo iš tikros širdies mūsų vyrui J. Basanavičiui, pirmajam „Aušros“ redaktoriui, aukoju“.

Tame savo feljetone Vincas Kudirka labai gražiai nupiešia savo pasidavimą Basanavičiui:

„„… patekau į Marijampolės gimnaziją, tuo laiku, kada mokslo įstaigose buvo jau įvesta vieton lenkiškos kalbos priverstina maskoliškoji kalba, bet dar įsibėgėjusi lenkų šlėktiškoji dvasia negalėjo nusilaikyti, apsiaubdama kiekvieną lietuvį, patekusį į gimnaziją. Vos spėjau apsivilkti mėlyną munderaitę su baltais sagučiais ir susimaišiau su draugais mokiniais, pajutau, kad mano dvasioje kažin kas darosi. Kas dedasi, numanyti ir išreikšti negalėjau, tik jaučiau, kad man gėda atminti kas aš buvau, o ypač bauginausi, kad draugai nepatirtų, jog aš moku lietuviškai. Tas dalykas galėjo mane išduoti artojaus sūnų esant. Žinoma, išlikimo instinktas liepė man niekad neatsiliepti lietuviškai ir saugotis, kad nepamatytų, kad mano tėvas vilki sermėginę ir temoka lietuviškai. Dėl to gi stengdavausi kalbėti, nors blogai, lenkiškai, o nuo tėvų ir giminių, kurie atvažiuodavo manęs atlankyti, šalindavausi iš tolo, jeigu tik pasergėdavau, kad kas iš draugų ar ponų mato; šnekėdavau su jais ramiau, tik pasislėpęs kur užkampyje. Tapau, mat, lenku ir sykiu ponu – tekau lenkiškai dvasiai… buvau jau V klasėje.

Sykį į lietuviškos kalbos pamoką (lankydavau tas lekcijas, kaip ir kiti, net patys lenkai, tik dėl to, kad turėčiau teisę gauti universitete lietuvių stipendiją), ateina Basanavičius jau tada studentas Maskvos universiteto. Įėjęs pasisveikino su mokintoju ir prakalbėjo į mus lietuviškai. Parodė gražumą lietuviškos kalbos ir atkartojo keletą vietų iš eilių, kur lietuviška kalba tiesiog perima gamtos skambėjimus, paukščių balsus: Ieva, Ieva, neganyk po pievą… arba Jurgut, kinkyk, paplak, nuvažiuok… Atkartojo ir daugiaus vietų, tik visų nepamenu. „Komedyant!“ – pamislijau sau lenkiškai ir apkaitęs nusikreipiau į šalį ir ėmiau sau skaityti visai ką kitą…

Pabaigiau gimnaziją su ta mislia ir jausmu, kad lietuviu būti lyg nepritinka, ypač jog tada visi tyčiojosi iš kokių ten litvomanų ir drabstydavo į akis su Muraška. Sakydavau, kad aš sykiu lietuvis ir lenkas, nes istorija sujungė lenkus su lietuviais. Mat prisipažinimu pusiau prie lenkystės tariau atpirksiąs nors pusę tos kaltės, kad aš lietuvis. O veidmainingas besiteisinimas pagedusio jauno vaikino! To paviršutinio teisinimosi prieš kitus ir prieš patį save man išteko, ypač jogei nepasitaikė nė vienos apystovos, kuri būtų privertusi mane dirstelti į tuos dalykus giliau. Su tokiomis nuomonėmis apie mano tautystę įstojau į universitetą, vieną iš tų, kur lietuvių buvo labai mažai, o ir tie beveik nepasipažinojo vienas su kitu.

Žinoma, nuovoka Lietuvos, lietuvystės vis labyn ir labyn dilo iš mano proto… Parvažiavau iš universiteto ant vasaros į Lietuvą. Vienas kunigas papasakojo man, kad išeisiąs lietuviškas laikraštis, parodė savo lietuviškai rašytas eileles ir Basanavičiaus laišką apie aną laikraštį. Perskaičiau laišką ir… smilktelėjo lyg širdyje. Smilktelėjo ir vėl, rodos, nieko. „Bawią się dzieci“, – pamislijau sau lenkiškai. Tik nuo tos valandos gana tankiai pradėjo skraidyti po mano galvą mislys apie Lietuvą, lietuvius, lietuvystę, širdis vienok ant tų mislių neatsiliepdavo… Potam, ar į pusmetį, gavau Nr. 1 „Aušros“. Žiūrau, ant pirmutinio puslapio stovi Basanavičius. „Pranašas“, – pamislijau tada apie Basanavičių jau lietuviškai. Ėmiau skubiai vartyti „Aušrą“ ir… neprimenu jau visko, kas su manim paskui darėsi…

Tiek pamenu, kad atsistojau, nuleidau galvą, nedrįsdamas pakelti akių ant sienų mano kambarėlio… rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį: „O tu, paklydėli, kur ik šiol buvai?“ Paskui pasidarė man taip graudu, kad, apsikniaubęs ant stalo, apsiverkiau. Gaila man buvo tų valandų, kurios nesugrąžintinai išbrauktos tapo iš mano gyvenimo, kaipo lietuvio, ir gėda, kad taip ilgai buvau apgailėtinu pagedėliu… Potam pripildė mano krūtinę rami, smagi šiluma ir, rodos, naujos pajiegos pradėjo rastis… Rodos, užaugau išsyk ir ta pasaulė jau man per ankšta… Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau lietuviu esąs… Ta valanda antrojo užgimimo per daug yra svarbi mano gyvenime, kad galėčiau ją užmiršti. Negaliu taipogi užmiršti, kad ir nepripažinti, kad už tą valandą esu kaltas Basanavičiui. Neužilgo susižiedavau su Lietuvos literatūra ir iki šiai dienai savo sužieduotinės neapleidžiu.

Kas žino, ar mes visada teisingai pasielgiame, kaltindami visus lietuvius atskalūnus. Tiems ekslietuviams, kurie lyg gyvatės šnypščia išgirdę apie lietuvių krutėjimą ir apsitaško patys savo seilėmis iš piktumo, jeigu jiems kas primena lietuvystę, paduokime lietuvišką laikraštį, sykį ir antrą, – tada pamatysime, kas kaltas, o kas ne.“

Kudirkos feljetone galime įžvelgti nūdienos problemas. Mes taip pasidavę į vakarietiškos savasties ieškojimą, kad visiškai pamirštame savo šaknis. Kol vėl neišmoksime gerbti savęs, tol mūsų valstybė ir toliau vilksis Europos gale, nes silpnų (ypač savo dvasia) niekas nevertina ir tuo labiau neužjaučia…

Su šimtmečiu Jus visus, tebūnie gyva Basanavičiaus dvasia!

Parengė Viktoras Jašinskas


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Portalą nuo spamo saugo Akismet. Plačiau, kaip apdorojami komentarų duomenys.

Apklausa: Kokio prezidento norite?

Už kurį kandidatą balsuotumėte Lietuvos prezidento rinkimuose?

Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

    Algimantas Rusteika: Pabaigos pradžia (2)

Algimantas Rusteika: Pabaigos pradžia (2)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Seimo narė A. Širinskienė įtaria G. Landsbergį slepiant įtartino sandorio už beveik milijoną eurų aplinkybes

Seimo narė A. Širinskienė įtaria G. Landsbergį slepiant įtartino sandorio už beveik milijoną eurų aplinkybes

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Gali būti, jog neužilgo gražiausi planetos žmonės nebebus žmonėmis

Gali būti, jog neužilgo gražiausi planetos žmonės nebebus žmonėmis

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Norite gerovės valstybės? O ar žinote kas gali ją mums sukurti?

Arvydas Daunys. Norite gerovės valstybės? O ar žinote kas gali ją mums sukurti?

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Konservatoriai A. Bilotaitė ir A. Anušauskas siūlo neskubėt su nuteistųjų amnestija

Konservatoriai A. Bilotaitė ir A. Anušauskas siūlo neskubėt su nuteistųjų amnestija

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Seimo narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į VSD dėl, esą šmeižto kampanijos

Seimo narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į VSD dėl, esą šmeižto kampanijos

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Dovilė Šakalienė džiaugiasi, kad iš tėvų per mėnesį buvo atimta (išgelbėta) 600 vaikų

Dovilė Šakalienė džiaugiasi, kad iš tėvų per mėnesį buvo atimta (išgelbėta) 600 vaikų

atsiliepimų 27 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Tragikomedija:  „Maištas laive „Independence“

Algimantas Rusteika. Tragikomedija: „Maištas laive „Independence“

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Algis Džiugys. Naujosios tvarkos geopolitika

Algis Džiugys. Naujosios tvarkos geopolitika

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Ekonomikos augimo lėtėjimas – gerai tai ar blogai?

Arvydas Daunys. Ekonomikos augimo lėtėjimas – gerai tai ar blogai?

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    R. Juknevičienė pasijutusi įžeista po LRT laidos nutarė atkeršyti M. Puidokui, viešai apkaltindama korupcija jo tėvą

R. Juknevičienė pasijutusi įžeista po LRT laidos nutarė atkeršyti M. Puidokui, viešai apkaltindama korupcija jo tėvą

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Kad Lietuvoje daugėtų gyventojų

Kad Lietuvoje daugėtų gyventojų

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Viktoras Orbanas: Briuselio elito dienos suskaičiuotos

Viktoras Orbanas: Briuselio elito dienos suskaičiuotos

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. Lietuva tampa ekonominių eksperimentų laboratorija

Rolandas Paksas. Lietuva tampa ekonominių eksperimentų laboratorija

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Apmokestindama nepasiturinčius gyventojus valdžia kovos su klimato kaita

Arvydas Daunys. Apmokestindama nepasiturinčius gyventojus valdžia kovos su klimato kaita

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Prezidentas Rolandas Paksas: „Propagandinės „fake news“ žiniasklaidos credo – kas ne su mumis, tas prieš mus!..“

Prezidentas Rolandas Paksas: „Propagandinės „fake news“ žiniasklaidos credo – kas ne su mumis, tas prieš mus!..“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kodėl moterys neturėtų nešioti kelnių

Kodėl moterys neturėtų nešioti kelnių

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Kai buvom okupuoti – į pensiją išeidavom, o dabar mus išneš

Algimantas Rusteika. Kai buvom okupuoti – į pensiją išeidavom, o dabar mus išneš

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. Tiesa mus išlaisvina, o nežinojimas paverčia vergais

Rolandas Paksas. Tiesa mus išlaisvina, o nežinojimas paverčia vergais

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Tariamos tolerancijos akligatviuose

Tariamos tolerancijos akligatviuose

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ar  „Atgimimo prezidentu“ vadinamas Arvydas Juozaitis pateisins su juo siejamas viltis bei lūkesčius?

Ar „Atgimimo prezidentu“ vadinamas Arvydas Juozaitis pateisins su juo siejamas viltis bei lūkesčius?

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Sandra Bernotaitė. Dainuojanti žemė

Sandra Bernotaitė. Dainuojanti žemė

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Valstiečiai su socialdarbiečiais sieks apsaugoti Lietuvos rinkimus nuo galimo Rusijos kišimosi

Valstiečiai su socialdarbiečiais sieks apsaugoti Lietuvos rinkimus nuo galimo Rusijos kišimosi

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Duokim dvigubą ar penkiagubą pilietybę visiems! Ir, kilus kritinei situacijai, Rusija suteiks pilietybę savo […]

Duokim dvigubą ar penkiagubą pilietybę visiems! Ir, kilus kritinei situacijai, Rusija suteiks pilietybę savo […]

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Harvis Veinšteinas: „Aš siūliau vaidmenis už seksą, bet taip daro visi iki pat dabar“

Harvis Veinšteinas: „Aš siūliau vaidmenis už seksą, bet taip daro visi iki pat dabar“

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Viskas ką reikia žinoti apie tai, kaip išeiti iš sistemos

Viskas ką reikia žinoti apie tai, kaip išeiti iš sistemos

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Visa tai tik marketinginiai dalykai, skatinantys greičiau išmesti produktą ir pirkti naują......

Hm

Per paskutinius 50 metų darbo našumas padidėjo vidutiniškai 2,5 karto, ar tikrai tiek pagerėjo dirbančiojo...

Kokį tu viršininką gali pasamdyt avigalvi? Ant to jis ir viršininkas, kad pats tave samdo....

Jei ji nusižudė, valdžia vis tiek to niekada nepaskelbs, nes tai būtų visos jų vykdytos...

J vatnikai, koks jum vergas, jai bet kuris vargas panorėjęs gali pasisamdyti savo viršininką, kuriam...

Man atrodo, kad paimti ir grąžinti vaikai - tie, kurie buvo paimti iš tėvų "per...

Įdomu kada Mis Visata konkurse laimės bent viena ne žemės gyventoja :D...

Aš asmeniškai netikiu, kad jie sugebės per mėnesį laiko tą sutvarkyti. Bus įdomu pasekti susirašinėjimą,...

Paskelbė video kreipimąsi ir nusižudė. Kalbama apie savižudybę, o žmogžudystės versija atmetama, kad neduok Dieve...

Kas rytą bėgioju paupiu visame aprašytame ruože ir kiekvieną kartą tenka numesti tempą iki žingsnio...

Hm

Kaip vadinasi taip ir atrodo - šudu......

VL lietuvių neblokuoja - jiems ten dzin. Bent kol kas...

Visiškas tolerantiškos politikos fiasko. Kai atvykėliai pradeda prievartaut vietines politikes ir jiems už tai nieko...

kaip tik konservas, taipir blevyzgos psichuskes lygio. Nuo ko konservai nukreipineja zmoniu demesi tokiomis...

    Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Parengtas projektas dėl lauko darželių Lietuvoje įteisinimo

Parengtas projektas dėl lauko darželių Lietuvoje įteisinimo

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Pirmokė turėjo keliauti pas direktorių, nes kreipėsi į tos pačios klasės vaiką žodžiu, priskirtinu kitai lyčiai

Pirmokė turėjo keliauti pas direktorių, nes kreipėsi į tos pačios klasės vaiką žodžiu, priskirtinu kitai lyčiai

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Mokyklas ir darželius pasieks plakatai, padėsiantys atpažinti smurto prieš vaiką požymius ir skatinsiantys imtis veiksmų

Mokyklas ir darželius pasieks plakatai, padėsiantys atpažinti smurto prieš vaiką požymius ir skatinsiantys imtis veiksmų

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Tėčiai vaikus prižiūrės priverstinai – teks augintis krūtis?

Tėčiai vaikus prižiūrės priverstinai – teks augintis krūtis?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Aš numiriau prieš beveik devynerius metus ir supratau, jog yra tai, kas nemiršta

Aš numiriau prieš beveik devynerius metus ir supratau, jog yra tai, kas nemiršta

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Valstybės globon paimtas vaikas gali augti ir kitame Europos krašte? Vaikų globos rinka diktuoja savas sąlygas

Valstybės globon paimtas vaikas gali augti ir kitame Europos krašte? Vaikų globos rinka diktuoja savas sąlygas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Daily Mail: Britanijos policija įspėja tėvus dėl Rusijoje vykstančio „žaidimo“ nusinešusio virš šimto paauglių gyvybių

Daily Mail: Britanijos policija įspėja tėvus dėl Rusijoje vykstančio „žaidimo“ nusinešusio virš šimto paauglių gyvybių

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Švelni kurianti jėga – moteriškumas

Švelni kurianti jėga – moteriškumas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Santykių traumos terapija – skausmo pašalinimas

Santykių traumos terapija – skausmo pašalinimas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Dr. Jonas Basanavičius. Kodėl Jį pamirštame?!* - nuoroda: http://infa.lt/20485/dr-jonas-basanavicius-kodel-ji-pamirstame/