infa.lt

Dr. Jonas Basanavičius. Kodėl Jį pamirštame?!

Dr. Jonas Basanavičius. Kodėl Jį pamirštame?!

vasario 15
01:002018

Jonas Basanavičius

Ruošiamės švęsti žiniasklaidoje iki begalybės eskaluojamą „Lietuvos atkūrimo šimtmetį“. Dauguma šiuometinės valdžios atstovų neriasi iš kailio reklamuodami šią svarbią mums visiems datą, pamiršdami tuos, kas iš tikro nusipelno šlovės spindulių. Vienas iš jų – tikrasis mūsų tautos patriarchas – dr. Jonas Basanavičius.

Paklausus žmonių, ką jie žino apie dr. J. Basanavičių, dauguma atsako, kad jis buvo Nepriklausomybės akto signataras, daktaras ir „Aušros“ įkūrėjas. Taip, tai yra nemenki nuopelnai, tačiau mažai kas nutuokia, kokius milžiniškus darbus gerbiamas daktaras yra nudirbęs mokslinių tyrinėjimų srityje, kokį kultūrinį ir etnografinį palikimą padovanojo ateities kartoms. Ir tai nenuostabu, nes žiniasklaida jį visiškai ignoruoja! Įvedus į paieškos laukelį jo pavardę didžiuosiuose mūsų informacijos portaluose, rasime tik senus straipsnius, kuriuose jo paveikslas tapomas ne pačiomis ryškiausiomis spalvomis.

Niekas geriau nepapasakotų apie mūsų patriarcho nuopelnus, nei jo ilgametis bendražygis, pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, kuris taipogi nėra lepinamas žiniasklaidos dėmesiu artėjant jubiliejui. Siūlau prisiminti jo kalbą pasakytą 1927 m. per dr. J. Basanavičiaus laidotuves:

Šiandien dr. Jono Basanavičiaus laidotuvės. Susirinkę čionai jo palydėti, juntame jo galingą dvasią; juntą ją visi, kurių širdys lietuviškai plaka. Bet jo kūnas toli nuo šios vietos; jį skiria nuo mūsų užburta riba. Lietuvių atgimimo patriarchas guli amžinu miegu užmigęs, mylimajame Vilniuje. Ir bedūsaudami, savo akis esame pražiūrėję. Belaukdamas savųjų ateinant, dr. J. Basanavičius baigė tenai savo kilnų, turtingą gyvenimą. Jam nepritrūko lig pat galo vilties, kad Lietuvos vėliava tikrai suplevėsuos Gedimino pilyje, bokšto aukštumoje. Kelintą dieną gedime mūsų tautos atgimimo tėvo ir juo didžiuojamės, kad mus apmirusius pažadino naujan gyveniman. Kiek daug skirtumo rados Lietuvoje per tas kelias dešimtis metų, kada dr. J. Basanavičius pradėjo mūsų tautos budinimo darbą ir kada jį baigė. Tuomet lietuvių žemę klojo pilkas rūkas ir tviskėjo tik gili aušra, o dabar visa diena išaušus ir saulė šviečia gausingais spinduliais. Dr. J. Basanavičius kaip Mozė vedė mus iš tyrumų pažadėtojon žemėn, laisvojon Lietuvon. Drauge su kitais jaunikaičiais vyrais tarė jis anuomet: pajudinkime, vyrai, žemę, ir lietuvių žemė pajudėjo, lietuvių sąmonė budo iš tautiško miego.

Pažvelgęs į mūsų ūkanotą dabartį, jis rodė į mūsų skaisčią praeitį, sakydamas visiems: žiūrėkite ir stebėkitės, kokios gražios esama senovės! Pamilkite ją, o ta meilė atgimdys mums naują, gražią ateitį.

Jis geriausiai suprato, kad tauta yra ne dabartis, bet ir praeitis – senovė. Norint pažinti, kas yra tauta dabar, reikia pažinti ir atjausi, kas ji pirma yra buvusi. Šitą mintį skelbė visą amžių. Jis ieškojo lietuvių prosenovės Mažojoje Azijoje, Balkanuose, kad galėtų atrasti Lietuvą Neries ir Nemuno pakrantėse prie Baltijos jūrų. Jo romantizmas buvo sveikas daiktas ir savo vertės nepraras. Lietuvių kalbos gaivinimas, jos senųjų formų pamėgimas, jos kėlimas iš paniekos, – iš viso, jo įsimylėjimas senovę buvo mūsų tautos kėlimas iš apmirusiųjų. Iš mūsų pasakų, dainų ir priežodžių, iš kryžių, juostų ir audimo raštų gausingai trykšta mūsų liaudies tautinė dvasia. Viso to vertą suprato ir atjautė lietuvių tautos atgimimo tėvas: iš senovės palaikų auga nauja gaji tautos kūryba, senovės matmenis ataudžia naujas dvasios kvėpavimas.

Kokių neišmanėlių būta kai kurių mūsų ano meto jaunų inteligentų, pašiepusių dr. J. Basanavičių, kad jis berankiojas jau nudėvėtas, kaip lietuvių lapines kepures, nuobodžias pasakas ir dainas, savo metą atgyvenusias. Atsilikęs esi, nepermanai naujos gadynės ūpo, dyką darbą dirbi, iš jo nebus naudos mūsų liaudžiai! Taip šaukė būrys jaunuolių, bet dr. J. Basanavičius jų nepaklausė. Nei rusų radikalios srovės, taikiusios apsemti Lietuvą, nei vakarų Europos socialinės teorijos neįstengė jo iškreipti iš tautiškos lietuviškos linkmės, kurią jis buvo pasirinkęs. Ir, betgi, jis glaudžiai buvo sutapęs su lietuvių gyvenimu visur, kur tik reikšdavosi gyvybė. Mes matome jį stovint priešakyje kiekvieno mūsų kultūros ir politikos žygio. Jis ir atsiskyrėlis mokslininkas ir gajus visuomenės narys. Pakelta liaudis ligi tautos laipsnio, susiejusi dabartį su praeitimi – štai jo darbštaus gyvenimo tikslas.

Įgijęs mokslo, likimo mestas svetimon šalin, atplėštas nuo savųjų, jis nepaskęsta svetimose jūrėse, kaip daugelis jo tautiečių skendo. Atkakliai jis irias prieš srovę ir nenustoja veiklios lietuvio sąmonės. Svetur gyvendamas užužiebia „Aušrą“, skelbia lietuvių prosenovės garbę, save ir kitus jąja gaivina. Po ilgų kelionės metų pasiilgsta, kaip Odisėjas, savo tėviškės, kuriam mieliau išvysti savo namų dūmai, nekaip gėrėtis svetimų kraštų linksmumais ir viliojimais. Nukritus nelaisvės pančiams nuo lietuvių spaudos, dr. J. Basanavičius grįžta Lietuvon ir dirba jai čionai dar dvidešimt su viršum metų. Dirbo Vilniuje sau vienas ir su kitais, kol neatėjo paskutinė jo gyvenimo valanda.

Štai kodėl jis mūsų tautos vadas, jos žadintojas ir kūrėjas. Jis ne veltui yra gyvenęs šiame pasaulyje, o lietuvių tauta ne veltui yra mums jį davusi. Jam pagarba, o jai šlovė. Mūsų tautos ir valstybės atstovai lenkiasi prieš jo nuopelnus tėvynei. Šis mažas paminklėlis, mūsų karių jam pastatydintas, primena jo didį dvasios darbų palikimą, kaip atsilyginimą tautai, suteikusiai jam prakilnią sielą. Ką jis plunksna išrašė, tai mūsų kariai kalaviju išpildė.

Prieš paminklą žuvusiems kariams sužimba ugnis ir dūmai pakyla aukštyn, o priešais mūsų vaidila patriarchas, pakėlęs akis į dangų, meldžiasi už tautą, kad ji pasiektų visa, kas jai pridera. Čia bokšto sienoje įrašyti Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus simboliai, o Vilnius dar nelaisvėje tebėra.

Pro sidabringas bei auksingas lietuvių dainas dr. J. Basanavičius „Aušra“ sušvito lietuvyje, sušildė jo sielą, apibrėžė ir atgaivino ją. Jis pats senatvės saulei sėdant, garbingai spinduliais jos lydimas, nuvyko dausosna. Kol gyva tauta jį minės už jo tėvynės meilę, didžiais darbais parodytą.“

Nuo mažens J. Basanavičius užsikrėtė domėjimusi Lietuvos istorija. Tai ypač atsiskleidė jo darbo Bulgarijoje metu, kur jis ne tik lankė muziejus, ieškodamas mūsų protėvių šaknų ir skaitydamas visas istorines knygas, kokias tik galėdavo gauti, bet ir pats užsiėmė archeologiniais kasinėjimais. Susitikinėjo ir susirašinėjo su to meto labiausiai išsimokslinusiais Europos žmonėmis.

Jis visa širdimi juto, kad mūsų tauta turi didingą praeitį ir norėjo tai perduoti visiems lietuviams, kurie tuo metu buvo nustumti į mužiko statusą. Suprato, kad nepakėlus savigarbos, meilės savo tėvynei, neįmanoma kurti tautinės valstybės. Ten jam kilo idėja įkurti lietuvišką laikraštį, kurį jis simboliškai pavadino „Aušra“.

Leidinio įtaka buvo tokia stipri, kad Vincas Kudirka po 10 metų nuo „Aušros“ pasirodymo parašė patį gražiausią savo feljetoną: „Iš mano atsiminimų keletas žodelių, kuriuos, kaip liudijimą padėkavojimo iš tikros širdies mūsų vyrui J. Basanavičiui, pirmajam „Aušros“ redaktoriui, aukoju“.

Tame savo feljetone Vincas Kudirka labai gražiai nupiešia savo pasidavimą Basanavičiui:

„„… patekau į Marijampolės gimnaziją, tuo laiku, kada mokslo įstaigose buvo jau įvesta vieton lenkiškos kalbos priverstina maskoliškoji kalba, bet dar įsibėgėjusi lenkų šlėktiškoji dvasia negalėjo nusilaikyti, apsiaubdama kiekvieną lietuvį, patekusį į gimnaziją. Vos spėjau apsivilkti mėlyną munderaitę su baltais sagučiais ir susimaišiau su draugais mokiniais, pajutau, kad mano dvasioje kažin kas darosi. Kas dedasi, numanyti ir išreikšti negalėjau, tik jaučiau, kad man gėda atminti kas aš buvau, o ypač bauginausi, kad draugai nepatirtų, jog aš moku lietuviškai. Tas dalykas galėjo mane išduoti artojaus sūnų esant. Žinoma, išlikimo instinktas liepė man niekad neatsiliepti lietuviškai ir saugotis, kad nepamatytų, kad mano tėvas vilki sermėginę ir temoka lietuviškai. Dėl to gi stengdavausi kalbėti, nors blogai, lenkiškai, o nuo tėvų ir giminių, kurie atvažiuodavo manęs atlankyti, šalindavausi iš tolo, jeigu tik pasergėdavau, kad kas iš draugų ar ponų mato; šnekėdavau su jais ramiau, tik pasislėpęs kur užkampyje. Tapau, mat, lenku ir sykiu ponu – tekau lenkiškai dvasiai… buvau jau V klasėje.

Sykį į lietuviškos kalbos pamoką (lankydavau tas lekcijas, kaip ir kiti, net patys lenkai, tik dėl to, kad turėčiau teisę gauti universitete lietuvių stipendiją), ateina Basanavičius jau tada studentas Maskvos universiteto. Įėjęs pasisveikino su mokintoju ir prakalbėjo į mus lietuviškai. Parodė gražumą lietuviškos kalbos ir atkartojo keletą vietų iš eilių, kur lietuviška kalba tiesiog perima gamtos skambėjimus, paukščių balsus: Ieva, Ieva, neganyk po pievą… arba Jurgut, kinkyk, paplak, nuvažiuok… Atkartojo ir daugiaus vietų, tik visų nepamenu. „Komedyant!“ – pamislijau sau lenkiškai ir apkaitęs nusikreipiau į šalį ir ėmiau sau skaityti visai ką kitą…

Pabaigiau gimnaziją su ta mislia ir jausmu, kad lietuviu būti lyg nepritinka, ypač jog tada visi tyčiojosi iš kokių ten litvomanų ir drabstydavo į akis su Muraška. Sakydavau, kad aš sykiu lietuvis ir lenkas, nes istorija sujungė lenkus su lietuviais. Mat prisipažinimu pusiau prie lenkystės tariau atpirksiąs nors pusę tos kaltės, kad aš lietuvis. O veidmainingas besiteisinimas pagedusio jauno vaikino! To paviršutinio teisinimosi prieš kitus ir prieš patį save man išteko, ypač jogei nepasitaikė nė vienos apystovos, kuri būtų privertusi mane dirstelti į tuos dalykus giliau. Su tokiomis nuomonėmis apie mano tautystę įstojau į universitetą, vieną iš tų, kur lietuvių buvo labai mažai, o ir tie beveik nepasipažinojo vienas su kitu.

Žinoma, nuovoka Lietuvos, lietuvystės vis labyn ir labyn dilo iš mano proto… Parvažiavau iš universiteto ant vasaros į Lietuvą. Vienas kunigas papasakojo man, kad išeisiąs lietuviškas laikraštis, parodė savo lietuviškai rašytas eileles ir Basanavičiaus laišką apie aną laikraštį. Perskaičiau laišką ir… smilktelėjo lyg širdyje. Smilktelėjo ir vėl, rodos, nieko. „Bawią się dzieci“, – pamislijau sau lenkiškai. Tik nuo tos valandos gana tankiai pradėjo skraidyti po mano galvą mislys apie Lietuvą, lietuvius, lietuvystę, širdis vienok ant tų mislių neatsiliepdavo… Potam, ar į pusmetį, gavau Nr. 1 „Aušros“. Žiūrau, ant pirmutinio puslapio stovi Basanavičius. „Pranašas“, – pamislijau tada apie Basanavičių jau lietuviškai. Ėmiau skubiai vartyti „Aušrą“ ir… neprimenu jau visko, kas su manim paskui darėsi…

Tiek pamenu, kad atsistojau, nuleidau galvą, nedrįsdamas pakelti akių ant sienų mano kambarėlio… rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį: „O tu, paklydėli, kur ik šiol buvai?“ Paskui pasidarė man taip graudu, kad, apsikniaubęs ant stalo, apsiverkiau. Gaila man buvo tų valandų, kurios nesugrąžintinai išbrauktos tapo iš mano gyvenimo, kaipo lietuvio, ir gėda, kad taip ilgai buvau apgailėtinu pagedėliu… Potam pripildė mano krūtinę rami, smagi šiluma ir, rodos, naujos pajiegos pradėjo rastis… Rodos, užaugau išsyk ir ta pasaulė jau man per ankšta… Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau lietuviu esąs… Ta valanda antrojo užgimimo per daug yra svarbi mano gyvenime, kad galėčiau ją užmiršti. Negaliu taipogi užmiršti, kad ir nepripažinti, kad už tą valandą esu kaltas Basanavičiui. Neužilgo susižiedavau su Lietuvos literatūra ir iki šiai dienai savo sužieduotinės neapleidžiu.

Kas žino, ar mes visada teisingai pasielgiame, kaltindami visus lietuvius atskalūnus. Tiems ekslietuviams, kurie lyg gyvatės šnypščia išgirdę apie lietuvių krutėjimą ir apsitaško patys savo seilėmis iš piktumo, jeigu jiems kas primena lietuvystę, paduokime lietuvišką laikraštį, sykį ir antrą, – tada pamatysime, kas kaltas, o kas ne.“

Kudirkos feljetone galime įžvelgti nūdienos problemas. Mes taip pasidavę į vakarietiškos savasties ieškojimą, kad visiškai pamirštame savo šaknis. Kol vėl neišmoksime gerbti savęs, tol mūsų valstybė ir toliau vilksis Europos gale, nes silpnų (ypač savo dvasia) niekas nevertina ir tuo labiau neužjaučia…

Su šimtmečiu Jus visus, tebūnie gyva Basanavičiaus dvasia!

Parengė Viktoras Jašinskas


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Už kurį kandidatą balsuotumėte Lietuvos prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
  VTAĮT tarnyba Seime faktais griovė mitą apie „vaikų grobimus“

VTAĮT tarnyba Seime faktais griovė mitą apie „vaikų grobimus“

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Turi kitokią nuomonę, nei šakalinių šutvė – esi durnius. O durnių vaikai – teisėtas jų grobis

Turi kitokią nuomonę, nei šakalinių šutvė – esi durnius. O durnių vaikai – teisėtas jų grobis

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Ar tikrai mes laisvi ir turime savo prigimtines teises?

Ar tikrai mes laisvi ir turime savo prigimtines teises?

atsiliepimų 6Skaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas. Valstybių nepriklausomybė – tautų Europos bendrijos pamatas

Rolandas Paksas. Valstybių nepriklausomybė – tautų Europos bendrijos pamatas

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Ramūnas Karbauskis: Mes dar kartą įrodėme, kad vykdome Seimo rinkimuose duotus pažadus!

Ramūnas Karbauskis: Mes dar kartą įrodėme, kad vykdome Seimo rinkimuose duotus pažadus!

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Kovai prieš smurtą artimoje aplinkoje liberalė kviečia šokiui

Kovai prieš smurtą artimoje aplinkoje liberalė kviečia šokiui

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Valstietis Raimundas Martinėlis pereina į opozicinę TS-LKD frakciją

Valstietis Raimundas Martinėlis pereina į opozicinę TS-LKD frakciją

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  G. Landsbergis ragina frakcijų vadovus susitarti, kad nebūtų susiaurintas pavojaus vaikui apibrėžimas

G. Landsbergis ragina frakcijų vadovus susitarti, kad nebūtų susiaurintas pavojaus vaikui apibrėžimas

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Naglis Puteikis: „Premjeras ir pagrindiniai du jo ministrai yra patys liberaliausi ministrai per pastarąjį dešimtmetį“

Naglis Puteikis: „Premjeras ir pagrindiniai du jo ministrai yra patys liberaliausi ministrai per pastarąjį dešimtmetį“

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Nuo KT nutarimo priėmimo dienos žmonės nebegali remtis nuostata, jog šeimą sudaro skirtingų lyčių asmenys

Nuo KT nutarimo priėmimo dienos žmonės nebegali remtis nuostata, jog šeimą sudaro skirtingų lyčių asmenys

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  O kas, jei..?

O kas, jei..?

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Seimo politikų vertinimai vieni kitų atžvilgiu smuko iki „kolūkio lygmens sampratų“ išsireiškimų

Seimo politikų vertinimai vieni kitų atžvilgiu smuko iki „kolūkio lygmens sampratų“ išsireiškimų

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Mindaugas Puidokas paskelbė kandidatuosiąs į Lietuvos Respublikos prezidento postą

Mindaugas Puidokas paskelbė kandidatuosiąs į Lietuvos Respublikos prezidento postą

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Dovilė Šakalienė ir Ko apie “Gender” socialinį lytiškumą, Stambulo konvenciją ir moterų teises

Dovilė Šakalienė ir Ko apie “Gender” socialinį lytiškumą, Stambulo konvenciją ir moterų teises

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Lidžita Kolosauskaitė. Alkoholio vartojimas arba… viskas su saiku yra sveika

Lidžita Kolosauskaitė. Alkoholio vartojimas arba… viskas su saiku yra sveika

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas. Negeras kvapas iš Daukanto rūmų

Rolandas Paksas. Negeras kvapas iš Daukanto rūmų

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Kaip kalbėtis su žmogumi, kuris nori išsiųsti jus į GULAGą

Kaip kalbėtis su žmogumi, kuris nori išsiųsti jus į GULAGą

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Prof. Antanas Svirskis. Baltoji knyga. Pasiūlymai Lietuvos Žemės ūkiui

Prof. Antanas Svirskis. Baltoji knyga. Pasiūlymai Lietuvos Žemės ūkiui

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Rusijos raganos atlieka užkeikimų ritualą palaikant Putiną (video)

Rusijos raganos atlieka užkeikimų ritualą palaikant Putiną (video)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Liberalas Simonas Gentvilas „valstiečiams“ siūlo iš partijos pavadinimo išbraukti žodį „žalieji“

Liberalas Simonas Gentvilas „valstiečiams“ siūlo iš partijos pavadinimo išbraukti žodį „žalieji“

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Arvydas Juozaitis: „Steikime Tautos iždą“

Arvydas Juozaitis: „Steikime Tautos iždą“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Ebolos viruso ir kitos panašios grėsmės Lietuvoje yra niekas, palyginus su antivaxerių judėjimu

Ebolos viruso ir kitos panašios grėsmės Lietuvoje yra niekas, palyginus su antivaxerių judėjimu

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  G. Landsbergis piktinasi S. Skvernelio rinkiminiu šou vyriausybėje. Visuomenė šou Seime stebi jau 2 metus

G. Landsbergis piktinasi S. Skvernelio rinkiminiu šou vyriausybėje. Visuomenė šou Seime stebi jau 2 metus

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Apie smurtą mokymo įstaigose

Apie smurtą mokymo įstaigose

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Seimo konservatorė siūlo uždrausti Rusijos muzikantų gastroles, nes jie palaiko Putino politiką

Seimo konservatorė siūlo uždrausti Rusijos muzikantų gastroles, nes jie palaiko Putino politiką

atsiliepimų 8Skaityti visą įrašą
  Mindaugas Puidokas: „Ar nekyla nauji ,,auksiniai” projektai už kariams ir gynybai skirtus pinigus?“

Mindaugas Puidokas: „Ar nekyla nauji ,,auksiniai” projektai už kariams ir gynybai skirtus pinigus?“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  A. Maldeikienė: VSD galų gale pripažinus tai, ką kalbu jau pusę metų – būtina kalbėti apie Kinijos grėsmę

A. Maldeikienė: VSD galų gale pripažinus tai, ką kalbu jau pusę metų – būtina kalbėti apie Kinijos grėsmę

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

parašyta tam, kad parašyt...

neitikino nei skaidreas...

Puikiai koreliuojasi, kaip URODAI is VTAT siautejo rudeni, kol visuomene bent kiek nesukilo ir kaip...

Kas jis toks, kad galėtų teisti ar anuliuoti:)...

>Zitai balsavimo modulis, matomai, nustatytas fiksuoti IP adresą, ir sprendžiant pagal viską...

nesupratau cirku jusu. anketa uz ka balsuosiu parode kad balsavau. kodel rodo melaaaa...

panašu, kad vėl turime kovoti dėl laisvės, nes dabar tautai primetami įstatymai nei iš tolo...

ka jie svencia,idiotai.Kad nusiritome iki Absurdistano ir valstybes senai neber???...

labai teisingos gerb.Puteikio pastangos viešinant ir dabartinės valdžiukės juodus darbus.Nuo ankstesnių - skiriasi į...

nori, kad žmonės Skvernelį rinktų, todėl, atseit, gerinasi....

Argumentai išdėstyti nuostabiai.Tik ar nors vienas išrinktasis taip mąsto, va kur klausimas???...

Pritariu kiekvienam Jusu zodziui Ugniau....

viskas gerai, tik nesutinku del gimdymu namuose, nes ,esant komplikacijoms, pagalbos nebus....

Taip, Ugniau, artėja tikrai įdomūs laikai, jeigu šiais lemiamais tautai metais, kai mūsų laukia treji...

  Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

atsiliepimų 8Skaityti visą įrašą
  Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

atsiliepimų 11Skaityti visą įrašą
  Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

atsiliepimų 28Skaityti visą įrašą
  Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

atsiliepimų 20Skaityti visą įrašą
  Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Dr. Jonas Basanavičius. Kodėl Jį pamirštame?!* - nuoroda: https://infa.lt/20485/dr-jonas-basanavicius-kodel-ji-pamirstame/