infa.lt

infa.lt nuotr. ir koliažas

Atviras laiškas

Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo pirmininkui, Ministrui pirmininkui, Vilniaus miesto merui – dėl valstybės reprezentacinių erdvių naudojimo reglamentavimo

APGINKIME LIETUVOS SIMBOLIUS

Atkurta Lietuvos valstybė švenčia šimtmetį. Minint garbingą sukaktį dera prisiminti esminius Lietuvos valstybingumo simbolius – valstybinę ir istorinę vėliavas, himną ir herbą, jų reikšmę Valstybei ir kiekvienam Lietuvos piliečiui. Valstybės simbolius saugo įstatymas. Tačiau manome, kad įstatyminis reglamentavimas nėra pakankamos apimties, prie valstybės saugomų simbolių turėtų būti priskirti ir valstybę reprezentuojančių įstaigų – Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės rūmai, šalia jų esančios aikštės ir paminklai įžymiems valstybės veikėjams. Šiose viešosiose erdvėse vyksta oficialūs valstybiniai renginiai, keliama valstybės vėliava, giedamas Lietuvos Respublikos himnas, dėl to joms taip pat būtina teisinė apsauga.

Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. VIII-1070 “Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų” Lukiškių aikštei buvo suteiktas Lietuvos valstybės aikštės statusas ir nustatyta, kad Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais.

Tačiau prabėgus 18-kai metų nuo minėto nutarimo priėmimo centrinė Lietuvos valstybės aikštė Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį pasitinka be paminklo, ignoruojant piliečių valią, atvirai proteguojant piliečiams sunkiai suvokiamą projektą.

Kitas apgailestavimą keliantis faktas – paminklo, skirto labiausiai Lietuvos valstybingumą atkuriant nusipelniusiam asmeniui, tautos patriarchu vadinamam Jonui Basanavičiui vietos parinkimo istorija. Vilniaus tarybos sprendimu paminklo statybai parinkta ne centrinė, garbingiausia Vilniaus miesto vieta, o dabartinė automobilių stovėjimo aikštelė.

Manome, kad šiuo atveju Vilniaus miesto meras neįvykdė Vietos savivaldos įstatymo reikalavimo, įpareigojančio visus svarbius visuomenei sprendimus priimti tik atlikus piliečių apklausas. Įstatymas įpareigoja vykdyti piliečių valią, tačiau Vilniaus mieste apklausų nebūna, dėl to piliečių valia nežinoma ir, regis, nereikalinga.

Dar vienas ypatingai svarbus Lietuvos valstybingumo atkūrimo simbolis – Kudirkos aikštė, esanti šalia Vyriausybės rūmų. Aikštėje – Vinco Kudirkos paminklas, kuriame įrašytas Tautiškos giesmės – oficialaus Lietuvos valstybės himno tekstas. Šie simboliai reikalauja rimties ir deramos pagarbos. Dėl to šiai aikštei taip pat turėtų būti suteiktas valstybinės aikštės statusas, o joje vykdomi renginiai turėtų būti reglamentuoti kaip išskirtinai visuomeninio ir valstybinio pobūdžio.

Valstybingumo simboliams, su jais susijusioms aikštėms ir paminklams yra būtina teisinė apsauga, kad jose nebūtų vykdomi renginiai, nederantys su aikščių paskirtimi ir derama joms pagarba – nebūtų statomi svetimų valstybių ar religinių bendruomenių simboliai, atliekamos jų religinės apeigos, giedami iškraipyti himnai, patys paminklai niekinami ir teršiami juos apkabinėjant įvairiais „šalikėliais“, nebūtų toleruojamas šaržuotų V.Kudirkos ar kitų Lietuvos valstybės veikėjų fotonuotraukų naudojimas viešojoje erdvėje, kaip yra buvę iki šiol.

Valstybės simboliais pažymėtoje Kudirkos aikštėje jau eilę metų Chabado religinė bendruomenė stato savo simbolius – dideles žvakides, vadinamas „menoromis“, jos renginiuose dalyvauja Vilnius meras ir Vyriausybės premjeras. Tuo metu Kudirkos aikštėje vyksta šokiai, uždegami fejerverkai. Aiškinama, kad tai ne religinė šventė, o švenčiama šviesos pergalė prieš tamsą, pažymint žydų pergalę prieš graikus. Tačiau: „..Valstybėse, kuriose prisilaikoma Valstybės ir Bažnyčios atskyrimo principo, religiniai simboliai apskritai negalėtų pasirodyti viešosiose erdvėse. Menoros statymas miestų aikštėse, tai ne judaizmo tradicija, nes menora tūkstantmečius buvo statoma sinagogose“, rašo Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja, doc. dr. Aušra Pažėraitė „Religinės ir pasaulietinės Chanukos šventės prasmės bei litvakų tradicijos“.

Galiausiai priartėta prie cinizmo viršūnės paskelbiant, jog prieš pat Lietuvos valstybingumo atstatymo minėjimą neaiškus sambūris Kudirkos aikštėje rengiasi atlikti orgijas, imituojančias robotų ir žmonių vestuves. Reikalaujame neišduoti leidimų valstybingumą reprezentuojančiose vietose tokio pobūdžio renginiams.

Nepagarba Lietuvos valstybės simboliams prilygsta nepagarbai visai lietuvių tautai. Pagal Konstituciją suverenas yra tauta ir tik ji gali spręsti kokius paminklus ir kokiose vietose statyti. Valstybės simbolių apsaugos ribotumas ir neapibrėžtumai menkina Lietuvos tarptautinį prestižą.

2017 metų pabaigoje paskelbta, kad Prezidentūroje Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis dalyvavo taip vadinamos chanukos, kuri yra Chabado chasidų religinės bendruomenės simbolis, žvakių uždegimo ceremonijoje. Visuomenė apsimetė nepastebėjusi, kad tokiais veiksmais galimai buvo pažeistas protokolas ir įstatymas. Prezidentūros vadovė yra prezidentė, todėl ji ir prezidento kanceliarija turi teisę organizuoti prezidentūroje vykdomus renginius. Seimo pirmininkas yra atsakingas už renginius Seime, bet ne Prezidento rūmuose.

Kadangi, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, tai reiškia, kad valstybinės įstaigos nėra ir negali būti jokių religinių apeigų vieta. Dėl šios priežasties jokių religinių bendruomenių apeigos negali būti atliekamos valstybės institucijų patalpose. Religinės apeigos turėtų būti vykdomos išskirtinai religiniuose centruose ar privačiose erdvėse. Vargu ar įmanoma būtų įsivaizduoti Lietuvos atstovų atliekamas krikščioniškas apeigas ir su jomis susijusią religinę simboliką Izraelio Knesete arba prezidentūroje.

Lietuvos piliečiai, neišskiriant ir valstybės veikėjų, išpažįstantys kokį nors tikėjimą, turi galimybę privačiai dalyvauti religinėse apeigose, tačiau tai neturi būti iškelta į valstybinį lygmenį. Europos valstybės prezidento elgesio pavyzdį parodė žuvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis, kuris, eidamas prezidento pareigas, dalyvavo panašioje ceremonijoje, tačiau ne prezidentūroje, o sinagogoje. Tai pavyzdys, kaip turėtų elgtis valstybės vadovai, norėdami asmeniškai parodyti išskirtinį dėmesį kitų tautų religinėms bendruomenėms.

Tenka tik apgailestauti, kad nei Vilnius miesto meras, nei kiti vyriausybės ar valstybės veikėjai valstybės aikštėse neinicijuoja savų, Lietuvos valstybei svarbių minėjimų, pavyzdžiui – Žalgirio mūšio metinių minėjimo.

Politikų, valstybės vadovų dalyvavimas viešuosiuose renginiuose turėtų būti oficialiai reglamentuotas. Pažymėtina, kad iki šiol atsakingos valstybės institucijos šio sistemingo simbolių niekinimo tarsi nepastebi ir jokios teisinės atsakomybės netaiko.

Viešai išsakydami šiuos teiginius manome, kad jie atitinka daugelio Lietuvos piliečių nuomonę. Dėl to siūlome:

1. Lietuvos Respublikos Seimui papildyti Valstybės simbolių apsaugos įstatymą, įtraukiant į saugomų simbolių sąrašus valstybės rūmus, valstybės aikštes, paminklus ir istorinius ženklus – Gediminaičių stulpus, bei reglamentuoti jų naudojimo tvarką bei atsakomybę už jos pažeidimą.

2. Vilniaus miesto merui R.Šimašiui – atšaukti sprendimą dėl vietos J.Basanavičiaus paminklui parinkimo, kaip priimtą neatlikus gyventojų apklausos. Ateityje vykdyti Vietos savivaldos įstatymą, įpareigojantį prieš priimant miesto gyventojams svarbius sprendimus atlikti gyventojų apklausą ir vadovautis apklausų rezultatais.

3. Vilnius yra Lietuvos valstybės sostinė, dėl to priimant sprendimus dėl valstybės simbolių Vilniuje statymo – paminklų tėvynės gynėjams, Lietuvos valstybingumo atkūrimo iniciatorių įamžinimo ir pan., turėtų spręsti visos Lietuvos piliečiai. Remiame visuomenininkų iniciatyvą parengti ir priimti Sostinės įstatymą. Tai padėtų gražinti Vilnių ir sukurti harmoningą jo paveikslą, nuosekliai tvarkyti viešąsias erdves ir išvengti estetinio chaoso.

Parašai:

Aldona Birutė Jankevičienė
Antanas Andziulis
Aldona Marija Gedvilienė
Marius Šileika
Jonas Burokas
Algimantas Lebionka
Vytautas Kadžys
Eugenijus Paliokas
Krescencijus Stoškus
Arvydas Širvinskas
Algimantas Stalilionis
Kazys Grabys
Tomas Rutkauskas
Ramojus Girinskas

Gavome atsakymą iš Lietuvos Vyriausybės Kanceliarijos – norintys gali pasiskaityti

  Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarijos atsakymas (1,5 MiB, 365 atsisiuntė)

P.S. Visi norintys gali padėti čia savo parašą. Tiesiog parašykite apie tai čia

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, – jūs galite prisidėti ir paremti jos rengimą SMS ar kitu Jums patogiu būdu