infa.lt

Šiandien finansų sistemoje tvyro chaosas, tačiau atsiradus kriptovaliutoms atsirado ir ekonomikos stabilizavimo viltis, rašo strategic-culture.org portalas.

Kas toliau?

Aukso konvertavimas į popierinę valiutą tapo įmanomas pasitikėjimo ir patikimumo dėka, todėl susiklosčiusios situacijos analizę ir prognozių sudarymą eilinės ekonominės krizės atvejui reikėtų pradėti įvertinant būtent šiuos parametrus.

2008 metų krizės metu ekonomika atsilaikė dėka visuomenės pasitikėjimo centriniais bankais. Tačiau italų ekonomistas Mario Dragi tvirtina, jog antrą kartą pinigų įliejimai į ekonomiką nebepadės. Dauguma žmonių gauna atlyginimus valiuta saugoma bankų sąskaitose, kadangi santaupas priimta patikėti bankams, prie viso to lėšas galima iš ten išvesti bet kuriuo momentu (yra bankų limitai)

Tačiau krizių atveju bankai turi prioritetą išvedant lėšas, nepriklausomai nuo to ar sugebės jie šiuo atveju įvykdyti savo įsipareigojimus prieš klientus. Jeigu 2008 metais indėlininkai būtų puolę atsiimti savo pinigų iš bankų – pasaulinė bankų sistema būtų griuvusi, tačiau korporacijų kontroliuojamų MIP pastangų dėka, žmonės neprarado pasitikėjimo bankais ir to neatsitiko.

Problema slypi visuomenės reakcijoje į eilinę finansinę krizę. Kelias jau sužymėtas, ypač geopolitiniu požiūriu. Šalys, kurių tarpe yra Kinija ir Rusija, kuria alternatyvią finansų ir bankinę sistemas, kad išvengtų dolerinių sankcijų. Be to, jos pradėjo dedolerizaciją, kaupdamos auksą ir stengdamosi nenaudoti dolerio atsiskaitymams. Šalys siekė išeiti už centralizuotos finansų sistemos ribų, o operatoriai norėjo išsaugoti anonimiškumą, todėl įvyko technologinė revoliucija – atsirado kriptovaliutos.

Panašiu būdu atsirado internetas, nes žmonės turėjo poreikį keistis informacija realiu laiku, jie siekė atrasti greitesnį bendravimo būdą. Abu išradimai susiję su amerikiečių saugumo tarnybomis. Iš pradžių Internetas buvo sukurtas JAV gynybos ministerijos perspektyvių tyrimų Valdybos (DARPA), o blockchain technologijos apmatai atsirado JAV nacionalinio saugumo Agentūroje (NSA) 1996 metais.

Iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, jog atsiradus kriptovaliutoms centriniai bankai ir vyriausybės buvo užklupti netikėtai, bet nereikėtų neįvertinti šalių, kurios daugelį dešimtmečių valdo pasaulį ir laiko ranką ant jo pulso. Agresyvi Vašingtono užsienio politika pagreitino dedolerizacijos procesą, bet reikėtų atkreipti dėmesį į priežastis, dėl kurių bitkoinas nebuvo paskelbtas už įstatymo ribų.

Aukso standarto atsisakymas pasirodė žlugdantis. Doleriui atsirišus nuo aukso pasaulis ėmė kaupti skolas. Tai atvedė prie didžiulės infliacijos, kuri vėliau buvo įvardinta, kaip ekonomikos augimo variklis, centriniams bankams taip vagiant nuvertėjančias žmonių santaupas. Perkamoji galia smuko ir gyventojų finansinė padėtis ėmė blogėti.

Kai žmogus skęsta skolose, jo perkamoji galia nuolat smunka, tuo tarpu, kai MIP tvirtina priešingai, ir galų gale žmonių nusivylimas ir nepasitenkinimas pasiekia persilaužimo tašką. 2008 metais pagrindinį smūgi prisiėmė eiliniai amerikiečiai. Žmonės vis mažiau pasitiki MIP ir bankais.

Nuo aukso prie kurpiūrų ir kriptovaliutų

Visiškai suprantama, kodėl bitkoinas ir blockchain technologijos klesti absoliučios laisvės sąlygomis. Tai atitinka susiklosčiusią pasaulyje situaciją: popierinius pinigus keičia skaitmeniniai. Neaišku, kaip vyks šis pasikeitimas, ir ar gaus pradėjusios dedolerizaciją šalys pranašumą, lyginant su tomis šalimis, kurių ekonomikos pilnai priklausė nuo dolerio.

Siekdamos išsaugoti stabilumą daugelis šalių gali apsispręsti ekonominiams pasikeitimams, naujųjų technologijų įdiegimo fone ir būtinybės susieti pasaulinę ekonomiką su realia verte. Logiška būtų sugrįžti prie fizinio ar virtualaus aukso naudojimo pritaikant blockchain technologiją ir visus jos pranašumus.

Negalima neįvertinti centrinių bankų galios ir jų planų sukurti nuosavas kriptovaliutas siekiant tęsti machinacijas. Ateityje daug kas priklausys nuo to, kuo bus dengtos tos virtualios valiutos.

Pavyzdžiui, Rusija ir Kinija sukaupė daugybę tonų aukso ir diversifikavo aktyvus, kiek galėjusios pakeitusios JAV dolerius į kitus aktyvus. Kriptojuanis bus vertinamas labiau už niekuo nepadengtą kriptodolerį. Praeis ne tiek jau daug laiko ir juanis ar/ir rublis bus padengtas auksu ar kitais finansiniais aktyvais kaip bitkoinas, o naujos kriptovaliutos, kaip ir popierinės turės fiktyvią vertę. Nebus nieko stebėtino, kad sekančios finansų krizės metu popieriniai pinigai plūstelės į aukso ir kriptovaliutų rinką, nes nuvertėjantis doleris nebeturės pasitikėjimo.

Tikėtina, jog keleto ateinančių metų eigoje, JAV, Japonijos ir Europos šalių centriniai bankai vietoje popierinių pinigų ims naudoti nuosavas kriptovaliutas, išsaugodami centralizuotą sistemos kontrolę. Vyriausybės gali imtis kraštutinių priemonių, uždrausdamos nevalstybinių kriptovaliutų išleidimą, kai bankai praras galimybę vykdyti valiutines machinacijas.

Gal būt, kaip paskutinį argumentą Amerika panaudos karinę jėgą, kuri sieks primesti dolerio panaudojimą. Jeigu Vašingtonas praras ekonominę ir karinę galią, jis negalės priversti kitų šalių naudoti jo valiutą. Ryšium su tuo Amerika praras svarbiausią ginklą, kurio pagalba ji reguliariai gramzdina pasaulį į chaosą, ir galimybę įgyvendinti savo geopolitinius tikslus. Jeigu doleris praras pasaulio rezervinės valiutos statusą, Amerikai teks skaitytis su kitomis šalimis ir suprasti, jog vienpoliarės sistemos daugiau nebėra, o su neoliberaliais planais kaip viešpatauti pasaulyje galima atsisveikinti.

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, – jūs galite prisidėti ir paremti jos rengimą SMS ar kitu Jums patogiu būdu