ve.lt / Eimanto CHACHLOVO nuotr
Gintaras Vaičekauskas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.
Jau atrodo nebėra toliau kur eiti su tais draudimais ir talibaniškais sprendimais, bet panašu, kad valstybė keliauja naujos beprotybės link.
Trečiadienio vakarą, buvęs kultūros ministras Darius Kuolys, socialiniame tinkle „Facebook” pasidalino nerimu, kad ekspertai siūlo vengti alkoholinių temų ir mokyklinių literatūros vadovėlių sudarinėtojams.
Ką tai reiškia konkrečiai? Tai reiškia – iškastruoti Balį Sruogą. Jo poemą „Giesmė apie Gediminą”. Dar konkrečiau? Tai rekomenduojama, kad neliktų šios vietos:
„Gediminas pirmas kelia
Sunkiąją midaus taurelę,-
Tauro ragą kaip puodynę,
Žodį tardamas auksinį:
Mano mylimi draugai!
Stiprūs mes, linksmi nūnai!
<…>
Šiandien taurės mums putoja,
O koks laukia mūs rytojus?“
Čia stop. Pratęskime literatūros klasiko mintį – koks laukia mūs rytojus, jeigu jau šiandien plėšomi žurnalai su alkoholio reklama?
Rytoj, galbūt, nebeliks Jurgio Kunčino „Tūlos”. Vienos meilės ir nuopuolio istorijos. O Čarlzo Bukowskio knygas išvis pamirškite. Viskas. Ten jis per daug geria. Ir mylisi. Na, dar iki sekso neprieita, bet atrodo, kad ir jam šioje valstybėje ateis laikas.
Nejaugi grįžta tie laikai, kai nekastruotas knygas, kaip kontrabandą, iš Tilžės tįs knygnešiai. Atrodo, kad taip! Makabriška, bet tada imkimės uždrausti knygas tų, kurie rašė ir gėrė. Gėrė ir rašė.
Beje, midus – silpnas alkoholinis gėrimas. O „Stakliškių midus” – Europos sąjungoje saugomas produktas, įtrauktas į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą. Tai čia tiek trumpai apie gėrimą, kurį Gediminas gėrė. O šiaip, norisi palinkėti, kad nesusipyktume su Europa ir savo blaiviu protu.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
291
Leidžiama ...
Neusitupėjusio rašliavos. Jis nesupranta, apie ką kalba.
Šventajame rašte Kristus Kanoje vandenį pavertė vynu. Gal reikėtų cenzūruoti ir šventraštį…
Cenzūruot reikia viską, kas veda prie visuomenės išsigimimo, šv raštą palikim ramybėje, kaip antikvariatą, niekas jo db vis tiek nebeskaito, kaip ir eilėraščių, o štai žurnalus su alkoholio reklama reikia uždraust – leidėjai laisvai gali žurnalus leist be reklamos. Alkoholio reklama nėra būtinas rimto žurnalo atributas. O jei žurnalas tikrai rimtas – jis turi savo skaitytojų ratą, kurie galės sumokėti kažkiek daugiau, kad kompensuot nuostolius nuo reklamos praradimo.
sakyti tiesą, tai iš ŠMM pusės nebuvo jokių iniciatyvų ką nors cenzūruoti. Iš „akylų” ir „pilietiškų” tėvelių – gal, iš Kuolio – gal, „pilietiškos” ir”principingos” MIP nepraleido progos, bet kuo nusikalto vyriausybė ir kas už to viso stovi – klausimai retoriniai.