infa.lt

Internetui, kokį mes jį pažįstame, – gresia sunaikinimas

31 sausio
01:01 2018
Interneto Trojos arklys

Amir Cohen / Reuters

Internetui gresia sunaikinimas, jis gali būti sudraskytas į dalis.

Globalus internetas kokį mes jį pažįstame gali būti ištampytas gabalais, ir kiekvienos šalies gyventojai gyvuos savo interneto segmente, rašoma Pasaulinio ekonominio forumo ataskaitoje apie pasaulinio mąsto grėsmes. Greitai ateisiančia mums įprasto interneto mirtimi kaltinami hakeriai, pagal jų galios lygmenį prilyginti didžiausiems gamtiniams kataklizmams. Kam naudingas interneto subyrėjimas ir ar tai iš tiesų padės jam išgyventi?

Bus blogiau

Hakeriai buvo oficialiai įvardinti pačiais galingiausiais ir pavojingiausias žmonėmis Žemėje: kiberatakos pripažintos trečiąja pagal pavojingumo lygmenį grėsme žmonijai po stichinių katastrofų ir globalaus atšilimo. Apie tai pareiškė Pasaulinio ekonominio forumo Ženevoje ekspertai.

Ataskaitoje „Globalios rizikos – 2018“ tyrėjai pateikia statistiką: per penkerius metus, įsilaužimų į kiekvienos pasaulinės kompanijos sistemas skaičius padidėjo du kartus – nuo 68 iki 130. Nežiūrint į tai, kad dauguma hakerių bandymų buvo nesėkmingi, ekonominių sistemų perėjimo į hakerių rankas tikimybė tampa vis realesnė.

Vienintelis dalykas, kuris galėtų sulėtinti transvalstybinių atakų plitimo tempus, gali tapti interneto defragmentacija arba jo subyrėjimas., mano ataskaitos autoriai. Šalių vyriausybės anksčiau ar vėliau atsiskirs nuo globalaus tinklo ir sukurs savo izoliuotas mini kopijas. Tačiau tarptautinio tinklo subyrėjimas į daugelį dalių gali išprovokuoti interneto vystymosi sustojimą arba ir visai jį sunaikinti.

Pereitais metais skaitmeninės atakos tapo didžiausio masto nusikaltimais: hakeriai įsibraudavo į mokyklų ir ligoninių sistemas, stabdė automobilių koncernų darbą, publikavo populiarių serialų scenarijus ir prievartavo didžiulius pinigus pas naudotojus. 2017 metų gegužę, programa pavadinimu WannaCry, užkrėtė daugiau nei pusę milijono kompiuterių visame pasaulyje. Ekspertų ir „Kasperskio laboratorijos“ vertinimu, pirmąją užkrėtimo dieną dauguma atakų teko Rusijai: jas bandė atremti mobilaus tinklo operatoriai, VRM, Tardymo komiteto ir RGK tinklai.

Praėjus keletui savaičių, prieš europiečių ir rusų kompanijas pajudėjo patobulintas metų senumo Petya virusas (atnaujinimas buvo pavadintas NotPetya): tada nukentėjo bankai, energetinės kompanijos ir aerouostai. Dar po keleto mėnesių rusų koncernus šifruotojas Bad Rabbit. Kenksmingos programos nuolat tobulinamos, ir dažnai net galingiausios saugumo sistemos negali jų atsekti.

Kryžiaus žygis prieš internetą

Hakerių bumas pastaruosius penkerius metus neatsitiktinis: būtent 2011-2012 metais visame pasaulyje skambėjo tarptautinės grupės Anonymous šlovė, kuri vos ne kiekvieną mėnesį savo priešu apskelbdavo eilinės šalies vyriausybę ar tarptautinę korporaciją. Tik nuo 2012 metų sausio iki liepos, grupė paskelbė 8 virtualius karus: tada jos aukomis tapo Interpolo, Europos Parlamento, FTB, Vatikano ir kt. tinklapiai.

Nuo to meto „anonimous’ų“ šlovė neduoda hakeriams ramybės: Anoniminis internacionalas (Šaltai-Baltai), Fancy Bears, Lizard Squad ir kitos, mažiau žinomos grupės, – jos visos organizuoja DDos-atakas, kuria virusines programas ir įsilaužia į korporacijų tinklapius.

Iš nedaugelio interviu seka, jog hakeriai laiko save anarchistais. Jie skelbia valdininkų susirašinėjimą ir terorizuoja bankus „bendražmogiškosios teisės į informaciją“ pretekstu. Dažnokai kiber-nusikaltėliai skelbia skambius pareiškimus apie teisingumą, lygybę ir demokratiją, lygiagrečiai uždirbdami pinigus ir glostydami sau savimeilę.

Šiomis sąlygomis vyriausybės vis dažniau svarsto priverstinį savo interneto dalies uždarymo variantą, kad užpuolimo atveju kovotų su atakomis savarankiškai, žinodamos, jog tai jų šalies vidaus problema. Tokius žingsnius palaiko ir Rusijos valdininkai: „Roskomnadzor“ vadovas Aleksandras Žarovas pereitų metų gruodį pareiškė, jog valstybės turi turėti teisę reguliuoti nacionalinį tarptautinio interneto segmentą. Roskomnadzor vadovas lankėsi Kinijoje ir labai palankiai atsiliepė apie kinų interneto reguliavimo metodus.

Dar vienas skydas

Kreipimasis į kinų kolegas buvo neatsitiktinis: KLR priklauso valstybėms, aktyviai kovojančioms su globaliais kiber-įsilaužimais. Šalyje, kur daugiausia interneto naudotojų, buvo realizuotas „auksinio skydo“ projektas – neoficialiai dar vadinamas didžiąja kinų ugniasiene. Tai globali kontrolės ir srauto filtravimo sistema, blokuojanti didžiumą žinomų socialinių tinklų ir mesengerių (žinučių programų), versdama šalies piliečius naudotis vietinėmis paslaugomis-servisais.

Draudimų apėjimas griežtai baudžiamas: prieš mėnesį kažkoks Wu Xiangyang buvo nuteistas penkerių su puse metų kalėjimo bausme ir 500 tūkst. juanių bauda (apie 78 tūkst dolerių) už VPN-serviso paslaugų pardavimą. Rūstus nuosprendis motyvuotas valstybės programa stiprinant ugniasienės apėjimo kontrolę. 2017 metų lapkričio 1 dieną identiškas įstatymas, draudžiantis naudoti VPN ir anonimaizerius blokavimo apėjimui, įsigaliojo Rusijos teritorijoje.

Tačiau, nežiūrint į valdžios pastangas, užtvara prieš atakas veikia su trikdžiais. Pavyzdžiui, WannaCry, pasak tyrimo, turi dalinai kinų šaknis. Dar daugiau, atakuodama iš išorės kenkėjiška programa sugebėjo apeiti „auksinį skydą“: Kinijos interneto kompanija Qihoo 360 pranešė apie daugiau nei 30 tūkstančių vietinių organizacijų „griūtį“, jų tarpe – pramonės įmonės, vyriausybinės organizacijos ir mokymo įstaigos.

Web 3.0

Dėl hakerių atakų lavinos augimo, specialistų rate vis dažniau svarstomas „naujo interneto“ sukūrimo variantas, sąlyginai vadinamas Web 3.0. Padalinti internetą dalimis siūlo patys naudotojai. Į masinę kultūrą idėja pateko dėka serialo apie „Silicio slėnio“ startuolius: pagrindinis herojus kūrė papildinį, su kurio pagalba įkeliama į išmanųjį telefoną informacija paskirstoma mažomis dalimis visų naudotojų įrenginiuose.

Trečios kartos internete, pasak koncepcijos adeptų, visi duomenys bus talpinami saugioje vietoje – pas pačius naudotojus. Vertingų duomenų masyvai interneto gigantų serveriuose tampa pažeidžiami, kadangi gali būti pavogti arba ištrinti vienos vienintelės atakos pasekoje. Jeigu informacija randasi iškart pas visus naudotojus, tuo pačiu suinteresuotus savo pačių duomenų apsauga, ji kur kas mažiau patirs praradimo grėsmę.

Britų mokslininkas Tim Berners-Lee, sukūręs Pasaulinį tinklą, laiko dabartinį internetą iškreipta pirminio sumanymo versija, pasak kurios bet kuris naudotojas galėjo būti aktyvus sistemos dalyvis, turėti asmeninį domeną ar serverį. Išradėjas siūlo grįžti prie interneto, kaip decentralizuotos sistemos idėjos: jeigu kiekvienas saugos savo asmeninę informaciją – žmonija priartės prie „idealaus“ interneto sukūrimo.

Sofija Kadochnikova

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 321

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...