infa.lt

photo: domesticatedmomster.com

Postindustrinėms šalims būtinas naujas paaugliško amžiaus apibrėžimas, teigia ekspertai, apklausti medicinos žurnalo Lancet. Jeigu anksčiau europiečiai į suaugusiųjų gyvenimą įžengdavo būdami 19 metų, tai šiandien tas vyksta vidutiniškai 24 metų. Naująją normą reikėtų atspindėti įstatymuose, mano eilė ekspertų.

Tačiau, pastebi vienas iš jų, naujojo amžiaus cenzo priėmimas prives prie to, kad „jaunimas taps dar labiau infantilus.

Pagrindinės amžiaus ribos augime didinimo priežastys – socialinės, rašoma straipsnyje. Šiandien postindustrinėse šalyse jaunimas ilgiau mokosi, vėliau tuokiasi ir vėliau gimdo vaikus.

Tačiau biologinis suaugimas taip pat lėtėja, pažymi mokslininkai.

Kai prasideda pereinamasis paauglystės periodas

Kaip įprasta manyti, pereinamasis (pubertatinis) periodas prasideda, kai smegenų sritis, žinoma kaip pagumburis ( hypothalamus), pradeda išskirti hormoną, aktyvuojantį hipofizę ir lytines liaukas, kurios ima gaminti vyriškus ar moteriškus lytinius hormonus.

Plačiąja prasme tai prasideda, kaip taisyklė, kai žmogui sukanka 14 metų, tačiau eilėje šalių su išvystyta sveikatos apsauga, lytinių liaukų aktyvacija pamažu pradeda vykti anksčiau.

Pasekoje, postindustrinėse šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, per pastaruosius 150 metų, pirmosios menstruacijos pas mergaites prasideda 4 metais anksčiau, teigiama medžiagoje. Vidutinis pirmųjų menstruacijų amžius šiandien – 12-13 metų.

Kada kūnas nustoja keistis

Dar vienas tyrėjų, pasisakančių už paaugliško amžiaus ribų didinimą argumentas, – tai, jog žmogaus kūnas auga ir keičiasi ir po 19 metų.

Pavyzdžiui, smegenys vystosi dar keletą metų po to, kai, pagal šiandien priimtas normas, žmogus tampa suaugusiu.

Taip pat pas daugelį žmonių iki 25 metų amžiaus neišauga „protiniai dantys“, – pažymi ekspertai.

Nenoras suaugti

Jaunimas Vakaruose vis vėliau tuokiasi ir gimdo vaikus.

Britanijos Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, Anglijoje ir Velse vidutinis pirmosios santuokos amžius 2013 metais buvo 32,5 metų pas vyrus ir 30,6 metų pas moteris. Tai beveik aštuoneriais metais vėliau, nei pagal 1973 metų duomenis.

„Nežiūrint į tai, jog daugelį privilegijų priklausančių suaugusiems jie gauna jau būdami 18 metų, kaip taisyklė, suaugusiojo vaidmens ir atsakomybės ateinančios kartu su tuo priėmimas, įvyksta vėliau“, – rašo Melburno Karališkosios vaikų ligoninės profesorė Siuzana Sojer.

Vėlesnės santuokos, vaikų gimdymas ir finansinio savarankiškumo atsiradimas sukuria situaciją, kurioje „pusiau-priklausomybės“ periodas pas augančius paauglius tampa ilgesnis, nei priimta manyti, rašo Sojer.

Socialinės normos

Visos šios permainos, tvirtina Sojer, turi būti atspindėtos socialinėje vakarų šalių politikoje. Pavyzdžiui, Sojer siūlo pratęsti socialinių paslaugų, palaikančių jaunimą, galiojimą iki 25 metų.

„Amžiaus kategorijos visada pakankamai plačios, – rašo Sojer, – bet šiandien mūsų suvokimas apie paauglystės periodą pernelyg siauras“, – mano ji.

Su ja nesutinka daktarė Džein Makvariš, sociologė iš Kento universiteto.

„Suaugę vaikai ir jauni žmonės formuojasi pirmiausia veikiami socialinių standartų, ir kur kas mažesniu lygmeniu tai apibrėžiama biologinėmis charakteristikomis“, – rašo ji.

„Nėra nieko negrįžtamai infantilaus tame, kad pirmieji metai po dvidešimties butų praleisti gaunat aukštąjį išsilavinimą ar eksperimentuojant darbo paieškose“, – mano sociologė.

D. Makvariš nuomone, siūlomos priemonės prives prie to, kad paauglio noras tapti suaugusiu ir nepriklausomu bus vertinamas kaip patologija.

„Visuomenė turi sekančiai kartai užkelti kartelę kaip galima aukščiau“, – įsitikinusi Džein Makvariš.