infa.lt

Grupė kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotų Lietuvos Respublikos piliečių kreipėsi į LRT tarybą prašydami įvertinti, ar LRT tinkamai atlieka savo misiją, teikdama tendencingą informaciją, atspindėdama privačius verslo interesus, bet nutylėdama viešąjį interesą išsaugoti kultūros paveldą ir neleisdama pasisakyti projektų kritikams.

„Besąlygiškai gerbdami žiniasklaidos laisvę, esame įsitikinę, kad šia pamatine demokratinės visuomenės vertybe neturi būti dangstomas nesąžiningas žiniasklaidos priemonių elgesys, kai viešojo intereso sąskaita neskaidriai atstovaujama privačių asmenų interesams“, – rašoma rašte LRT tarybai, prašant įvertinti, ar pateikdamas visuomenei informaciją apie problemas, susijusias su kultūros paveldo vertybių išsaugojimu, LRT tinkamai atlieka savo misiją teikti Lietuvos visuomenei tikslią, objektyvią ir subalansuotą informaciją, sudaryti prielaidas darniam vystymuisi, demokratijos plėtrai bei atviros visuomenės vertybių įsitvirtinimui Lietuvos Respublikoje, ar laikosi LRT įstatyme įtvirtintų pagrindinių savo veiklos principų, įpareigojančių LRT saugoti nacionalinės kultūros vertybes, stiprinti pilietiškumą, o rengiant ir skelbiant programas vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, kad programose atsispindėtų įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turėtų teisę įvairių įsitikinimų žmonės.

Rašte nurodomi konkretūs faktai, kai Audriaus Matonio vadovaujama LRT televizijos naujienų tarnyba ir tinklalapis LRT.lt pateikė visuomenei seriją vienpusiškų, neobjektyvių, netikslia ir tendencingai atrinkta informacija pagrįstų pranešimų, kurie atitiko verslininko Dariaus Nedzinsko valdomos UAB „Trastas“ interesus vietoje mažo mastelio Trakų prieigose esančios autobusų stoties pastatyti 2000 kv. m. ploto kompleksą, kurio didžiąją dalį užimtų prekybos centras, bet visiškai neatspindėjo viešojo intereso išsaugoti per šimtmečius susiformavusį Trakų kultūrinį kraštovaizdį, nepristatė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos ir šį projektą kritikavusių visuomenininkų pozicijos ir nuomonių, kurios buvo arba visai nutylėtos, arba šaržuotos, nesuteikiant teisės pasisakyti. Atkreipiamas dėmesys, kad dviem atvejais šie reportažai pasirodė nurodyto projekto likimui svarbių įvykių išvakarėse, bet žiūrovai apie tai nebuvo informuoti, ir gali būti vertinami,  kaip statybomis suinteresuotų pusių viešųjų ryšių pranešimas bei spaudimo priemonė Valstybinei kultūros paveldo komisijai, kuri rengėsi balsuoti dėl D. Nedzinsko projektui nepalankios išvados.

Taip pat prašoma įvertinti, ar LRT misiją, veiklos principus ir laidoms bei jų rengėjams keliamus reikalavimus atitinka tai, kad 2017 m. gegužės 16 d. per LRT televiziją transliuotoje laidoje „Dėmesio centre“ kalbindamas Ministrą Pirmininką S. Skvernelį žurnalistas E. Jakilaitis,  minėdamas tą patį D. Nedzinsko įmonės projektą, klausimus formulavo atvirai tendencingai, neslėpdamas išankstinės nuostatos, kaip kaltinimą projekto oponentams, kurie, anot jo, užsiima „kažkokiais viešo intereso gynimais“, „skundimais“ ir net „gal kažkokiu reketu“, tačiau nenurodė, kad negali būti bešališkas, nes šį projektą D. Nedzinsko užsakymu parengė geras E. Jakilaičio bičiulis architektas J. Žalys, su kuriuo jie kartu švenčia Kalėdas, keliauja po Europą, maudosi Nidoje ir kitaip smagiai leidžia laisvalaikį.

Be to, LRT keliamų reikalavimų požiūriu prašoma įvertinti 2017 m. rugsėjo 11 d. per LRT televiziją transliuotą laidą „LRT Forumas”, primenant, kad dėl šioje laidoje išsakytos neobjektyvios ir šališkos pozicijos į LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių kreipėsi Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė.

Bendrame kontekste prašoma įvertinti ir simbolišką atvejį, kai LRT nutylėjo, ką poetas T. Venclova pasakė Vilniaus merui R. Šimašiui, atsakydamas į jo sveikinimą Vilniaus rotušėje, kur 2017 m. rugsėjo 13 d. vyko šio iškilaus mūsų kultūros žmogaus, Vilniaus garbės piliečio 80-mečio jubiliejui skirtas vakaras. Nei LRT.lt pranešime, kur išsamiai pacituotas R. Šimašiaus pasisakymas, nei LRT paskelbtame vaizdo įraše nėra nė užuominos apie poeto reakciją į Vilniaus mero sveikinimą. O ji, liudytojų teigimu, buvo tokia: T. Venclova pakvietė merą pasinaudoti savo įgaliojimais, kad būtų sustabdytos Misionierių ansamblyje vykstančios statybos, niokojančios istorinį Vilniaus miestovaizdį. Po šio kvietimo salėje kilo ovacijos. „Net jei LRT dėl kokių nors priežasčių nenufilmavo sveikinimų dalies, kodėl LRT.lt, kruopščiai pacitavusi R. Šimašiaus kalbą, nematė reikalo paskelbti T. Venclovos žodžių? Ar valdžiai „nepatogias“ mintis reiškiantys žmonės vėl, kaip sovietmečiu, tapo nepageidaujami ir nutylimi? Ar vėl kuriamas nomenklatūrinis tikrovės muliažas, kuriame kitų nuomonių tiesiog nėra?“, – klausiama kreipimesi į LRT tarybą.

Raštą LRT tarybai pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai: Gintaras Abaravičius (Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius), Naglis Puteikis (Seimo narys, asociacijos Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis (Toliau APSS) narys), Rasa Kalinauskaitė (APSS valdybos pirmininko pavaduotoja, Seimo nario N. Puteikio padėjėja), Lina Leparskienė (visuomeninės iniciatyvos „Gelbėkim Trakus“ organizatorė, APSS vadovė), Gražina Drėmaitė (restauratorė, buvusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos vadovė, APSS narė), Birutė Lisauskaitė (archeologė, APSS narė), Paulius Markevičius (Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos vadovas, APSS valdybos pirmininko), Aurelija Stancikienė (architektė-restauratorė, APSS narė), Rūta Čapaitė (hum. m. dr., Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja), Joana Noreikaitė (skulptorė, APSS narė), Eduardas Kriščiūnas (Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas, APSS narys).

Visas rašto tekstas su aktyviomis nuorodomis į aptariamus LRT pranešimus ir kitą aktualią informaciją pridedamas prisegtuke, taip pat paskelbtas internete.