infa.lt

nuotr: thepicta.com

Gydant šlapimtakių-lytinių organų sistemos ir tiesiosios žarnos uždegiminius susirgimus medicina naudoja antibiotikus, ir tai vienintelis šiai dienai būdas pašalinti problemoms. Tačiau, sustiprinus kraujo pritekėjimą į dubens sritį, vaistai veiks efektyviau ir, galimai, pavyks sumažinti jų vartojamą kiekį. Be to, nepamirškite apie dubens srities organų ligų profilaktiką. Viso to galima pasiekti įsisavinus jogos Garudasaną, kuri ypač reikalinga šaltuoju metų laiku.

Garudasana – mitinio paukščio Garudos poza, kuris „nušvilpė pas dievus nemirtingumo gėrimą (amritą), tačiau užmokėjo už tai nelaisve pas gyvatę, kuri apipančiojo jam kojas“.

Norint teisingai atlikti šią pozą, reikia įsivaizduoti save tuo pačiu paukščiu Garuda: stovint ant kairės kojos, dešine koja (kaip gyvatė) apvynioti atraminę. Rankos pasukamos delnais į viršų, vienos rankos alkūnė statoma ant dešiniojo kelio, kitos alkūnę – praleidžiame pro pirmosios rankos sulenkimą; pirštais apimamas veidas (nebūtinai); akys neužmerkiamos, žiūrime į įsivaizduojamą tašką, esantį apie 2-3 metrus prieš save. Stovime 1-2 minutes, bet galima ir daugiau, jeigu leidžia jėgos. Po to rankas ir kojas reikia sukeisti vietomis – kairę su dešine ir pakartoti pratimą.

„Teisingo asanos atlikimo metu atraminė koja jaučia augančią įtampą, šilumą. Kraujas priteka į mažojo dubens organus ir kojas, kas stimuliuoja vidaus organų darbą ir atlieka šlapimo-lytinių organų sferos ir hemorojaus susirgimų profilaktiką“, – sako hatha-jogos pasekėjas ir tyrėjas, fiziologas ir biologijos mokslų kandidatas Rinaldas Minavaleevas.

– Ar gali atraminė koja išlikti tiesi?

– Ne. Būtina sulenkti ją kiek galima daugiau, prisėsti ant jos. Kuo žemiau pritūpsite, tuo geresnis bus rezultatas.

Visa pratimo prasmė tame, kad Garudasanos efektas įvyksta ne atlikimo metu, o po jo. Poza pradžioje atstumia kraują nuo kojų, nes užspaudžia kraujotakos sistemą, tačiau iškart išėjus iš jos kraujas ima cirkuliuoti kur kas intensyviau ir laisviau. Tarp kitko, Garudasana būtent todėl laikoma dar ir gera sutrikusios erekcijos profilaktine priemone.

– Ar galima pasiekti analogišką aprūpinimą krauju darant, pavyzdžiui, pritūpimus ar važinėjant dviračiu?

– Joga – tai senovinis mokslas, kurio pozos buvo derinamos tūkstantmečius. Kad gautume tokį efektą mums tek spritūpimus daryti labai ilgai, liejant litrus prakaito, ir ne kiekvienam tam užteks jėgų ir laiko. Be to, Garudos poza, skirtingai nuo pritūpimų, tobulina ir vysto smegenis.

– Bet juk žinoma, kad smegenis vysto apverstos pozos. Tos, kurios suvaro kraują į galvą. O čia kraujas juda priešinga kryptimi.

– Anti ortostatinės (apverstosios) pozos treniruoja jūsų sąmonę. Tuo metu, kai 90% visų mūsų veikų valdomos reflelksų, o sąmonė čia lieka nuošalyje ir dar daugiau, ji periodiškai trukdo. Tuo nesunku įsitikinti. Pakanka išbandyti save lunatiko ar lyno akrobato vaidmenyje: užlipti ant stogo ir praeiti per karnizą arba ištempta virve. Vargu ar jums tas pavyks. Drebėsite iš baimės. Ir nukrisite.

Tuo metu, kai lyno akrobatas ar lunatikas niekada negalvoja apie lygsvarą ir juda vadovaudamiesi refleksais. Tas pats tinka ir tiems, kurie įvardina save jogais ir vaikšto po anglis. Jie akivaizdžiai demonstruoja ne ką kitą, kaip besąmoningumą. Viskas todėl, kad virtuoziškai sugeba atjungti smegenis. Pakaktų fakyrui atkreipti dėmesį į tai, jog jo nuogi kulnai ant anglių, įkaitusių iki 300 laipsnių, kai jis čia pat gaus nudegimą. Nesąmoningus judesius tyrė dar I.Sečenovas, įvertinęs juos kaip absoliučiai teisingus ir racionalius.

Mokslininko nuomone, būtent refleksai apsprendžia stebėtiną girtų žmonių gyvybingumą. Krisdami nuo aukščio jie taip racionaliai susigrupuoja, kad įsigudrina atsipirkti įdrėskimais net tada, kai blaivus žmogus neapsieina be ramentų. Tai štai, Garudasana – tai savotiška „atsijungimo“ praktika.

Tie, kas pirmą kartą bando atlikti šią pozą, jaučia stiprų norą nugriūti. Kodėl? Jūsų niekas nebando pastumti, nėra vėjo ar žemės drebėjimo. Priežastis ta pati. Kažkur giliai savyje jūs bijotės: „kad tik nenukrisčiau!“. Į procesą aktyvia įsikiša sąmonė. Tačiau išlaikyti balansą reikia tik refleksiniais kojų judesiais. Padriki trūkčiojimai – į kairę ar dešinę – nepadės.

– O ar galima pasiekti to paties rezultato „nesusukant“ kojų? Juk svarbiausia – stovėti ant vienos kojos.

– Ne Jeigu kojos nebus susukamos, efektas bus priešingas. Ir vadinsis tai medžio poza – Vrikšasana. Tokia poza atliekama užmerktomis akimis ir vysto tą patį, ką ir apverstos pozos, treniruoja sąmoningus smegenų procesus.

Išsilaikyti šioje padėtyje užmerktomis akimis galima tik mobilizavus sąmonę. Vrikšasaną reikia atlikti „dylančio Mėnulio“ dienomis ir esant pilnačiai. O Garudasana atliekam, pirmiausia, esant „jaunam ir augančiam Mėnuliui“, – tuo metu ją galima atlikti iki 3 kartų kiekvienai kojai, keičiant kojas be pertraukos. Tuo tarpu per pilnatį ir esant „dylančiam Mėnuliui“ – tik po 1 kartą.

Gerbiamas skaitytojau (-a), jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę SMS ar kitu Jums patogiu būdu