infa.lt

Ar Baltarusijos ekonomikos modelį galima pavadinti nacionalsocialistiniu?

Ar Baltarusijos ekonomikos modelį galima pavadinti nacionalsocialistiniu?

sausio 17
01:00 2018

Aleksandras Lukašenka

V. Balkus: Kai kas iš Lietuvos tautinės pakraipos visuomenininkų teigiamai atsiliepia apie kaimyninės Baltarusijos ekonominį modelį. Esą, nors eiliniai Baltarusijos gyventojai negali girtis aukštomis pajamomis, vis dėlto šalies vadovui Prezidentui Aleksandrui Lukašenko pavyko sukurti tokią santvarką, kurioje pagrindiniai piliečių socialiniai poreikiai yra minimaliai apsaugomi. Kol kas Baltarusijoje lyg ir nėra masinės emigracijos grėsmės; oficialus nedarbo lygis lieka žemiau vieno procento; komunalinių paslaugų kainos yra žemos dėka dosnių valstybės dotacijų. Pats šalies vadas kalba apie socialinės rinkos modelį, kuriame baltarusiai gali tikėtis, jog valdžia apsaugos juos nuo laukinio kapitalizmo išnaudojimo pavojaus. O užsienio ekonominių santykių sferoje kartais pastebime, kad Lukašenko bando laviruoti tarp Rusijos, Europos Sąjungos, Kinijos, bei Trečiojo pasaulio tam, kad išvengtų per didelės priklausomybės nuo Maskvos. Kitaip sakant, jis esą yra nacionalistas. Tai ar galima sakyti, kad Baltarusijos diktatorius Lukašenko valdo šalies ekonomiką pagal Trečiojo Reicho ekonominius dėsnius

A.Avižienis: 1995 m., savo interviu su Vokietijos dienraščiu „Handelsblatt”, Lukašenko taip kalbėjo: „Ne viskas, kas susiję su tūlu Adolfu Hitleriu Vokietijoje buvo blogai. Atsiminkime jo valdymą Vokietijoje. Vokietijos tvarka per šimtmečius kilo aukštyn. Hitlerio valdymo metu šis procesas pasiekė savo viršūnę. Tai visiškai derinasi su mūsų prezidentinės respublikos ir jos prezidento vaidmens sąvoka.“

Vėliau, atsakydamas į aštrią tarptautinę kritiką dėl šių žodžių, Lukašenko neišsižadėjo savo teiginių, kai ką pakoregavo ir dar pareiškė, kad “Vokietijos istorija yra pavyzdys Baltarusijai… Savo laiku Vokietija buvo pakelta iš griuvėsių savo labai griežtos vadovybės dėka. Hitlerio vadovavimo pasekmės užsienio politikoje buvo blogos, aš sutinku, bet tauta buvo vieninga ir tvarka buvo išlaikyta. O ta tvarka sukūrė dabartinės Vokietijos gerovės pamatus.“

V.Balkus: Kad Lukašenko galėjo taip pasisakyti apie Trečiąjį Reichą viena ar kita proga – aš tikiu. Bet juk Baltarusijoje nepuoselėjamas nacizmo ar fašizmo kultas. Tiesa, vado Lukašenkos kultas yra, bet atsiminkime, kad Baltarusijos Prezidentas yra labai artimai ideologiškai bei emociškai prisirišęs prie Sovietų santvarkos. Kai prieš 27 metus TSRS Aukščiausioje Taryboje buvo balsuojama ar išskaidyti Sovietų Sąjungą į atskiras nepriklausomas valstybes, Lukašenko buvo vienintelis deputatas pasisakantis prieš. O Sovietų Sąjungos ir dabartinės Putino Rusijos požiūris į Trečiajį Reichą buvo ir lieka itin neigiamas. Kaip mes visi žinome, Rusijos pergalė prieš nacistinę Vokietiją yra Rusijos bei Baltarusijos vadovybės laikoma praktiškai šventu dalyku, nes teigiama, jog tam tikslui pasiekti 20 milijonų TSRS piliečių paaukojo savo gyvybes.

A.Avižienis:
Į šiuos faktus Lukašenko vėlesniuose pasisakymuose atsižvelgė. Aišku, kad Hitlerio užsienio politika ir karas Baltarusijos vadui yra neginčijamai neigiami reiškiniai. Bet, kad jis įžvelgia kai kuriuos sąsajos punktus, kai kuriuos panašumus su Trečiuoju Reichu man yra suprantama.

Atsiminkime padėtį Baltarusijoje, kai 1994 m. į valdžią atėjo Lukašenko. Po Sovietų Sąjungos griuvimo jo šalyje BVP, kaip ir pas mus tuomet, katastrofiškai susitraukė, galbūt ir smarkiau nei Lietuvoje. Skelbiama, kad BVP sumažėjo per pusę. Kaip ir Rusijoje, Baltarusijoje klestėjo laukinė privatizacija, masinė korupcija, turto pasisavinimas smurtu ir apgaule. Paprasti piliečiai smarkiai nerimavo dėl savo materialinės ateities.




Štai Lukašenko įžengė į vietos politinę areną ir griežtai pasisakė prieš taip vadinamą laukinį kapitalizmą ir pareigūnų korupciją. Galima pasakyti, kad jis buvo išrinktas dėl jo sukurto įvaizdžio kaip kovotojas prieš korupciją ir Vakarų pasaulio ekonominį liberalizmą. O tai buvo labai populiari pozicija tarp eilinių baltarusių, nerimaujančių dėl gręsiančios ekonominės katastrofos. Priešingai, nei Rusijos vadas Jelcinas, Lukašenko iš pradžių nebandė surasti artimo bendradarbiavimo kelių su Vakarų valstybėmis, jis nepaisė Vakarų politikų bei ekonomikos ekspertų patarimų dėl šalies ekonominės reformos. Lukašenko savo rinkėjams prisistatė kaip nepaperkamas kovotojas už tvarką ir teisingumą bei gynėjas nuo Vakarų pasaulio peršamos liberalios ekonominės politikos.

Panašioje padėtyje kaip Lukašenko 1994 m., atsirado naujai išrinktas Vokietijos Kancleris Hitleris 1933 m. Dėl Didžiosios ekonominės depresijos Vokietijos ekonomika buvo susitraukusi panašiai kaip ir Baltarusijoje. Kas trečias dirbantysis buvo be darbo arba dirbo tik nepastoviai. Paprasti gyventojai, nemaža jų dalis ir badaujantys, bijojo, kad Vokietija niekada neišbris iš nesibaigiančių nelaimių.

Weimaro Vokietija iki Hitlerio atėjimo į valdžią irgi kaip ir Jelcino Rusija siekė kuo glaudesnių ekonominių bei politinių ryšių su kapitalistiniu pasauliu. Weimaro valdžios derino savo ekonominę politiką su kitomis Vakarų pasaulio šalimis ir bandė įvykdyti visus Pirmojo pasaulinio karo laimėtojų reikalavimus dėl kompensacijas už karo metu padarytą žalą. Buvo net plačiai paplitęs terminas „įvykdymo politika”. Tiesa, tie karą laimėjusių reikalavimai nemaža dalimi buvo ta priežastis, kodėl Weimaro Vokietija taip giliai įklimpo į ekonominę duobę, iš kurios Hitleris vokiečius žadėjo ištraukti.

V.Balkus: Tai gal savo valdymo pradžioje Lukašenko įsivaizdavo, kad jis su savo diktatoriaus priemonėmis išgelbėjo Baltarusijos piliečius nuo katastrofiško ekonominio nuosmukio, taip kaip Hitleris per keturis metus pašalino nedarbo rykštę Vokietijoje. Mūsų minėti tautinės pakraipos visuomenininkai gi rodydavo pirštu į Lukašenkos 1994-2014 metų valdymo periodą, kai iš tikrųjų buvo pasiekti įspūdingi BVP augimo rodikliai. Per šį laikotarpį Baltarusijos ekonomika augdavo 7-8 proc. į metus, o kartais pazsiekdavo ir beveik 10 proc. augimo rodiklį. Tai jau panašu į Kinijos taip vadinamą ekonominį stebuklą, arba Trečiojo Reicho augimo rodiklius. Mūsų Lukašenkos gerbėjams taip pat didelį įspūdį padarė tai, kad priešingai nei Lietuvoje, sąskaitos Baltarusijoje už šildymą, karštą vandenį, elektrą bei visuomeninį transportą liko labai mažos.

Kita vertus, Vakarų pasaulio ekspertai mano, kad tokie geri ekonominiai rezultatai nebūtų įgyvendinti be masinės Rusijos pagalbos, o konkrečiai Maskvos tiekiamos pigios naftos bei dujų.

A.Avižienis: Atsiminkime, kad per šį Lukašenkos „aukso amžių“ Lietuva taikėsi prie pasaulinių rinkų energijos kainų. O jos kaip tik per šį periodą galima sakyti „išprotėjo“. Dabar naftos kaina viršija 60 JAV dolerių už vieną barelį, kai tuo metu vyko smarkus naftos kainų proveržis į viršų. 2008 m. naftos kaina pasaulio rinkose pakilo iki 147 JAV. dol. už barelį, ir žinoma, tuoj po to įvyko didžioji finansinė krizė, kuri iš esmės dar nesibaigė. Kylant naftos kainoms, taip pat smarkiai pabrango dujų importas. Lietuvai teko sumokėti dujų importo sąskaitas, kurios išaugo praktiškai 300 proc. Žymi dalis Lietuvos gyventojų patyrė skausmingą energetinių resursų pabrangimą.

O tuo metu Lukašenkos Baltarusija išvengė tokių galingų ekonominių smūgių, nes Rusija iš pradžių jai tiekdavo šiuos energetinius išteklius už žymiai pigesnes kainas. Baltarusija ypač daug uždirba importuodama rusišką naftą ir ją perdirbdama savo dviejose stambiose naftos rafinerijose. Ši šalis gaudavo žalią naftą už palankias Rusijos viduje galiojančias kainas, o eksportuodavo į užsienį jau už aukštas pasaulines kainas. Pasak Vakarų ir rusų ekspertų, kasmet Rusijai toks verslo modelis kainuodavo nuo 2 iki 3 mlrd. eurų. O papildomas stambias sumas Lukašenko sutaupydavo dar ir iš pigesnių dujų importo. Europos Sąjungos Parlamento apskaičiavimais, maždaug 20 proc. viso Baltarusijos BVP sudarė šios įvairios Rusijos subsidijos.

Kitas svarbus veiksnys buvo Rusijos rinkos atvirumas Baltarusijos pramonės bei žemės ūkio gaminiams, iš kurių svarbiausi buvo automobiliai, sunkvežimiai, traktoriai ir kitos sunkiosios transporto priemonės taip pat ir mėsos bei pieno produktai. Deja, šių mašinų gamyklų nuosavybė liko valstybinė kaip ir žemės ūkis liko kolektyvizacijos stadijoje. Tai reiškia, kad Baltarusijos pramoniniai bei žemės ūkio gaminiai liko sąlyginai imlūs energetiniu požiūriu.

Iš pradžių, tai neturėjo didesnės reikšmės. Bet vėliau ir ta pati Rusija įsileido daug Vakarų pasaulio auto bei kitų transporto priemonių gamintojų, kurių produkcija pralenkė Baltarusijos gaminius pagal kokybinius rodiklius. Jau antroje Lukašenkos valdymo pusėje (nuo 2014 m. iki dabar) sandėliuose pradėjo kauptis neparduotų pramoninių prekių masiniai kiekiai. Vien sunkvežimių gamyklos pradėjo patirti milžiniškus nuostolius (iki 70 mln. eurų kasmet), kuriuos pagal seną tvarką padengė valstybės iždas.

Maždaug 2014 m. prasidėjo politikos stebėtojų vadinamas „naftos karas“ tarp Minsko ir Maskvos. Putino Rusija pradėjo vis daugiau spausti baltarusius, kad jie mokėtų aukštesnes energetinių resursų importo kainas, Pastaraisiais metais jau ir eiliniai Baltarusijos gyventojai yra ruošiami komunalinių paslaugų branginimui. 2017 m. komunalinės paslaugos turėjo pabrangti vidutiniškai 15 proc. O bendras BVP augimo rodiklis jau 2015 m. nebeaugo, o ėmė trauktis. 2015 m. BVP sumažėjo 3,6 proc., o 2016 m. buvo pasiektas 2,6 proc. minusas. 2017 m. BVP galėjo stabilizuotis ir jau tikriausiai nebus neigiamas.

V.Balkus: O kaip su energetiniais iššūkiais tvarkėsi Trečiojo Reicho vadovybė? Juk Vokietijai irgi trūko naftos bei kitų energetinių resursų taip kaip ir Baltarusija dabar kenčia „energetinį badą“? Kuri šalis efektyviau sprendė energetinius iššūkius?

A.Avižienis.: Lukašenko politika energetinės krizės kontekste iš tikrųjų neatrodo labai įspūdinga; jai nelabai galima priklijuoti ekonominio nacionalizmo etiketę. Diplomatinių iniciatyvų, ypač Maskvos atžvilgiu, Lukašenko ėmėsi pakankamai daug. Jis taip pat vienu metu koketavo su buvusiu Venesuelos vadovu, Hugo Chavez, ir, matomai, tikėjosi įsigyti naftos palankiomis sąlygomis taip, kaip Venesuela vienu metu aprūpino Kubą pigesne nafta.

Bet Lukašenko, panašu, ilgą laiką net nebandė skatinti vietos energetinių išteklių gavybos. Tikras nacionalistas vadas kaip tik ieškotų būdų kaip šaliai tapti daugiau nepriklausoma energetiniu atžvilgiu, o Lukašenko, matyt, pagal seną įprotį toliau tikėjosi išsigelbėjimo Maskvoje.

Jau nuo pat 1933 m. pradžios Trečias Reichas ėmėsi iniciatyvos apsirūpinti skystu kuru iš vietinių žaliavų, konkrečiai, iš Vokietijos anglies išteklių. Per 7 metus buvo paruošta gamybinė bazė, galinti aprūpinti šalies skysto kuro poreikius 50 proc.

Galima teigti, kad nuo 1994 m. iki šios dienos, liberaliosios Lietuvos energetinė politika daugiau pasižymėjo ekonominiu nacionalizmu nei Baltarusija su savo tvirtu vadu. Būtent nuo 1994 m. Lietuva atsargiai pradėjo diegti skandinavišką techniką naudojant miško kirtimo atliekas centralizuotos šilumos tiekimui. Iš pradžių tik Molėtų savivaldybė pradėjo naudoti biomasę vietoj mazuto centralizuotam šildymui. Nors Danijos vyriausybės parama buvo sutikta skeptiškai, patirtis rodė, kad tai ekonomiškai naudinga. Po Molėtų sekė Varėnos savivaldybė, kuri irgi pradėjo naudoti tik vietinę biomasę šildymui. Šiuo metu Lietuva jau patenkina 63 proc. savo centralizuotai tiekiamos šilumos poreikių iš vietinės medienos resursų ir tokiu būdu sutaupo šimtus milijonų eurų rusiškoms importinėms dujoms.

Prieš tris metus Lukašenko pagaliau ėmėsi pirmųjų žingsnių energetinės nepriklausomybės link, ir tai tik po to, kai jį įtikino taip padaryti Pasaulio Banko (PB) ekspertai. Šiuo metu PB diegia 90 mln. eurų vertės programą pertvarkyti Baltarusijos centralizuotą šilumos sistemą. Kai ši programa bus užbaigta 2020 m., Baltarusija gali tikėtis aprūpinti 30 proc. savo centralizuotai tiekiamos šilumos poreikių vietine biomase.

V.Balkus: Kaip galima paaiškinti tokį pasyvumą? Kodėl vokiečiai ir lietuviai greičiau parodė iniciatyvą?

A.Avižienis: Lukašenko ir jo tėvynainiai baltarusiai dešimtmečius mokėsi, augo ir dirbo supercentralizuotoje, subiurokratintoje TSRS sistemoje, kuri kaip tik ugdė paklusnumą bei pasyvumą aukštesnės vadovybės atžvilgiu. O Stalino laikais dar ir dosniai buvo išdalinama mirties bausmė už nepaklusnumą. Tuo tarpu Trečiojo Reicho ekonominė sistema daugiausiai buvo sudaryta iš privačių įmonių, ypač daug vidutinio ir smulkaus dydžio kompanijų. Jos ilgus dešimtmečius, ir dar prieš Hitlerio atėjimą į valdžią, išmoko kaip tvarkytis savarankiškai aštrios vidinės konkurencijos sąlygomis. Taigi, kai autoritarinės valdžios buvo duotas įsakymas rasti alternatyvas importuotai naftai, angliai, medvilnei, gumai, ir kitiems resursams, daugybė privačių įmonių ėmėsi intensyvaus kūrybinio darbo. Viename užsienio spaudos interviu, Hitleris pareiškė, kad Vokietijoje nebuvo vienas „Fiureris“, o 50 000 iniciatyvių vadų, kuriais rėmėsi jo režimas.

O kas dėl Lietuvos iniciatyvumo, aš manau, kad Lietuvos privalumas yra tas, jog ji iškovojo nepriklausomybę prieš 100 metų ir 20 metų galėjo išvengti Sovietų Sąjungos centralizuoto valdymo, kai tuo tarpu Baltarusija jau 1920 m. tapo Sovietinės imperijos dalimi.

Galbūt tai ir turėjo omenyje Lukašenko, kai jis vokiečių dienraščiui suteikto interviu metu pasakė, kad vokiečių tauta kūrė savo tvarką šimtmečiais. Lukašenko dažnai mėgsta sakyti, kad jis nenori jokių staigių, revoliucinių pokyčių, kurie galėtų pakenkti jo mylimiems Baltarusijos gyventojams. Todėl baltarusių vadas, esą atmetė liberalių pažiūrų ekspertų raginimus 1994 m. įvesti šoko terapiją arba greitai ir ryžtingai reformuoti Baltarusijos ekonomiką pagal laisvos rinkos modelį. Pasak Lukašenko, pažangos galima tikėtis tik lėtu, evoliuciniu keliu.

Pastaba: Jei skaitytojams būtų įdomu išgirsti visą likusį šio temos pokalbį, kviečiame prisijungti prie Youtube kanalo „ Iš savo varpinės“ ir įrašyti žodžius „Baltarusijos ekonomika“.


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Jei norėtumėte paremti…

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt“ buvo jums nors truputį naudinga, – jūs galite prisidėti ir paremti jos rengimą SMS ar kitu Jums patogiu būdu

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo FeedBurner

    Petras Gražulis: „partija „Tvarka ir teisingumas“ be Rolando Pakso tėra medžiotojų būrelis“

Petras Gražulis: „partija „Tvarka ir teisingumas“ be Rolando Pakso tėra medžiotojų būrelis“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Eurovizija: Dainuojantis feminizmas

Lidžita Kolosauskaitė. Eurovizija: Dainuojantis feminizmas

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Prezidentas Rolandas Paksas. Tamsūs laikai. Ir vis dėlto aš tikiu

Prezidentas Rolandas Paksas. Tamsūs laikai. Ir vis dėlto aš tikiu

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Prezidentas Rolandas Paksas: „Šaukiu aš Tautą!..“

Prezidentas Rolandas Paksas: „Šaukiu aš Tautą!..“

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Patyčių Lietuva

Algimantas Rusteika. Patyčių Lietuva

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    R.Juknevičienė nori abiturientus siųst į kariuomenę iškart po mokyklos suolo

R.Juknevičienė nori abiturientus siųst į kariuomenę iškart po mokyklos suolo

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Liberalė teigia, jog 90% netradicinės orientacijos moksleivių svarsto apie emigraciją po mokyklos

Liberalė teigia, jog 90% netradicinės orientacijos moksleivių svarsto apie emigraciją po mokyklos

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Ramūnas Karbauskis: „Nuslėptus A. Kubiliaus šeimos ryšius su Baltarusija turi įvertinti ne tik etikos sargai, bet ir Seimas“

Ramūnas Karbauskis: „Nuslėptus A. Kubiliaus šeimos ryšius su Baltarusija turi įvertinti ne tik etikos sargai, bet ir Seimas“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Pabaigos pradžia

Algimantas Rusteika. Pabaigos pradžia

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Prezidentas Rolandas Paksas: Vienintelis dalykas, ko dar bijo valdžia, yra Tauta

Prezidentas Rolandas Paksas: Vienintelis dalykas, ko dar bijo valdžia, yra Tauta

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Diskusija: Ar normalu, kai šunys viešose kavinėse sėdi prie žmonėms skirto stalo ant žmonėms skirtų kėdžių?

Diskusija: Ar normalu, kai šunys viešose kavinėse sėdi prie žmonėms skirto stalo ant žmonėms skirtų kėdžių?

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą
    Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis konservatorių suvažiavime teigė: „demokratijos pagrindas – tai partijos“

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis konservatorių suvažiavime teigė: „demokratijos pagrindas – tai partijos“

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. Kas davė nurodymą dėl VSD pažymos?

Rolandas Paksas. Kas davė nurodymą dėl VSD pažymos?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Bilas Geitsas paragino pasaulį ruoštis globalioms epidemijoms

Bilas Geitsas paragino pasaulį ruoštis globalioms epidemijoms

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Europa kryžkelėje

Europa kryžkelėje

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Prezidentas Rolandas Paksas: „Visiškai degradavusi politinė sistema Lietuvoje neturi teisės vadovauti valstybei“

Prezidentas Rolandas Paksas: „Visiškai degradavusi politinė sistema Lietuvoje neturi teisės vadovauti valstybei“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Liberalės A. Armonaitės teigimu, – „Aborto draudimas – bandymas sugrąžinti inkviziciją“

Liberalės A. Armonaitės teigimu, – „Aborto draudimas – bandymas sugrąžinti inkviziciją“

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Ar Europos Sąjunga lopys SĄJŪDĮ ?

Ar Europos Sąjunga lopys SĄJŪDĮ ?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Ištrinti iš serverių

Algimantas Rusteika. Ištrinti iš serverių

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    A. Armonaitės ir D. Šakalienės spaudos konferencija: „Aborto draudimas – bandymas sugrąžinti inkviziciją“

A. Armonaitės ir D. Šakalienės spaudos konferencija: „Aborto draudimas – bandymas sugrąžinti inkviziciją“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Konservatorius drąsina tautiečius būti pasirengusiems dar agresyvesniam V. Putino valdymui

Konservatorius drąsina tautiečius būti pasirengusiems dar agresyvesniam V. Putino valdymui

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Šiaip tai netiesa, kad "...stora, pikta, agresyvi, nekenčianti vyrų ir…" moteris yra feminisčių idealas...Na, nėra...

Teisingai pasakė komentatorius „Ar ji žino, kur ją nori pasiųst abiturientai?“ „Visa kita karinė...

Nejau įvyko lūžis? ES atsisako savo zandaro? Šiuo atvejų, Trampas sužaidė, tikrai, kaip "Putino agentas"...

Už šitą dainą balsavo nebent tik tie, kas visiškai nesupranta anglų kalbos. Kai įsiklausai į...

Įdomu...cituoju: "o Lietuvą labiausiai naikina tokie psichiniai ligoniai, kurie teigia, kad moterys privalo gimdyti, kiek...

Kažkaip nenaujiena :D...

Rasa, tu pasiuntei savo šeimą..., sukūrei naują ant kito žmogaus ašarų, o dabar, būdama bevaisė...

Kaip matau, radikalams proto niekas nenušvies, nes moterys anot jų tik mėsos gabalas kūgykiui išnešioti...

ro

visi ten būsim, nuo darbo ar nuo bado...

Nepatiko man ši daina, stebėjausi kas galėjo balsuoti ir kur žiūrėjo muzikos specialistai. ...

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Ar Baltarusijos ekonomikos modelį galima pavadinti nacionalsocialistiniu?* - nuoroda: http://infa.lt/19810/ar-baltarusijos-ekonomikos-modeli-galima-pavadinti-nacionalsocialistiniu/