infa

Romo Juškelio fotografijų ciklas „Žmonės ir Manekenai“, tekstų mozaika

Romo Juškelio fotografijų ciklas „Žmonės ir Manekenai“, tekstų mozaika

sausio 11
01:052018

Romo Juškelio fotografijų ciklas „Žmonės ir Manekenai“. Tekstų mozaika, bandanti tas nuotraukas įminti…

Romas Juškelis - fotogrfijų ciklas manekenaiGero, tikro meno požymis – jo daugiaprasmiškumas. Ne vaizdo (dirbtinis, dabar taip madingas) susluoksniavimas vienoj vietoj, vienam kūrinyje. Bet paslaptingas, nes konkrečiai ir galutinai nepaaiškinamas, vaizdo, dažnai netgi paprasto, pliko, vienalyčio, simbolizmas…

Apie tokį vaizdą gali kalbėt ir kalbėt, pradėjus vis iš naujo ir iš naujo, vis kita kryptimi, link kitokios temos, lyginant, aiškinant, pranašaujant – ir tai vis tiek neišsemiama… (lyginant su Šiuolaikiniu menu, kur vaizdas pats iš savęs, ar jis būtų paprastas, ar sudėtingas, nesako nieko. Tada paimi autoriaus surašytą kūrinio idėjos užmanymą, išvystymą, kas norėta pavaizduoti, kaip, kodėl… pasiskaitai kaip romaną, pasižiūri dar kartą į tą kūrinį ir pagalvoji, kad autorius būtų įdėjęs tiek energijos, laiko ir pastangų į idėjos įgyvendinimą, kiek jis sudėjo į jos sugalvojimą… Nors dažnas ir sugalvojimui nedaug ko iš savęs praranda, pasinaudoja tiesiog įprastinėmis tapusiomis kliše.)

Yra žinoma, jog paprastai autoriaus kuriami (fotografuojami) ciklai egzistuoja – eksponuojami, publikuojami – buvę platūs ir gausūs, laikui bėgant nusistovi, išsigrynina, norėtą perduoti prasmę, vaizdą ar panaudotą techniką vis geriau išreiškia vis mažesnis kiekis ciklo darbų.

Taip dirba ir pats autorius, taip su meno kūriniais dirba ir laikas – tai kaip ir natūralus procesas. Bet lygiagrečiai vyksta ir panašus, bet dirbtinis procesas, tokį meno kūrinį, kaip, pavyzdžiui, fotografinį ciklą prasmiškai pakoreguojantis, vizualiai pritaikantis, akcentus perstatinėjantis, ir ilgainiui vienas nuotraukas vietoj kitų į pirmą planą ištraukiantis procesas – mada, ideologija, propaganda, visuomenės, gyvenimo, istorijos pokyčiai, galų gale – laiko dvasia varomas. Nėra lengva šiuos procesus atskirti, jie abu gali būti vykdomi autoriaus rankomis, tiek jo valia, tiek prieš jo valią, tiek ir toliau, kai autoriaus jau nebėra – kultūros ideologų, rinkos užsakymų, kuratorių ir galeristų.

Manekenų ciklas nuo pat pradžių turėjo savo oficialiai pripažintas fotografijas – žvaigždes ir nuotraukas, kurių norėti rodyti viešai buvo nerealistiška, ir jos buvo daugiau asmeniniam autoriaus džiaugsmui, draugų ratui, meninei diskusijai neviešoje erdvėje… R. Juškelio kūryboje randame tiek naujumą, tiek estetiką: tarybiniam laikotarpiui geriau tiko manekenų, mėgdžiojančių žmones, gyvenimas vitrinose – nors ir pakankamai konvencionalus, bet ne be siaubo gaidelių… dabar labiau tinkamos eksponavimui rodosi nuotraukos, tada daugiau buvę įrašomos į estetikos kategoriją – formų, šaržo, net juodo jumoro – tai, kas buvo privatu, dabar tapę vieša…

O ir žiūrovas nebe visus prasminius lygius pagauna savo „antenomis“ – kai naujumo jau tame reiškinyje nebemato, ironijos nebesupranta, o ir estetiką tik labai tiesmukišką, tiesioginę… Žodžiu, svarstyti galima būtų be galo, bet ką norėjau pasakyti yra tai, jog koks reikalavimas Manekenų ciklui neišsakomas, jame visada randasi nuotraukų, tinkamų būti atsakymu… Ko tenai beieškok, viską rasi.

Romas Juškelis - fotogrfijų ciklas manekenaiKai autorius kuria ateičiai, nes nujaučia kokia ji bus, tai jo darbai išlieka: ateitis ateina, ir jie į ją labai gražiai įsirašo… Kas kurta dabarties madoms ar savęs paties pašlovinimui, tas su dabartimi ir praeina. Visam laikui… Bet. Apie tą atėjusią ateitį – labai įdomu pastebėti – menininko darbai į ją įsirašo realią, kokia ji atėjo, o ne į tokią, kokią ją sugebame pamatyti mes, ar kokia ją norėtume matyti mes… Ar tikime, esame įtikinti ją esant vienokia ar kitokia – toks menas dar ir nurodo mums Realybę, kurią dažniausiai esame iš akių pametę, ar kuri iš jų, dabar naudojamų daugiskaitoje, yra tikra.

Tuo metu daug kas buvo užsiėmę fiksavimu to, kas išnyksta, ko jau greitai nebebus ar kas dar tik per klaidą užsilikę: R.Požerskis – atlaidus, A.Macijauskas – turgus, R.Rakauskas – senus žydinčius sodus ( ir žmones)… R.Juškelis fotografavo tai, kas yra – dabartį, o kad jinai buvo fasadinė, tai ir formos tokios – atspindžiai, manekenai, vietoje žmonių, žmonės šokyje, judesy (nes ramybės būsenoj jų jau nėra, jie išnyktų, kad neišnyktų, jie turi būti veiksme)… Greičiau galima būtų pasakyti, jog fotografavo ateitį, kuri jau buvo mus supusioje dabartyje…

Tarybinio meto fotografija – tai buvo menas, kurtas iš pralaimėjimo, iš to, kas yra: kalbant apie kultūrinį ekraną, tai tik ekranas ir buvo, už jo tuštuma… O, kadangi vis tiek reikia rasti ant ko stovėti, kurti, gyventi, tada ateinama prie to, kas yra visada amžina – grožis, harmonija, simbolizmas, mitas… Ir šie amžini dydžiai kaip tik geriau ir prieinami iš pralaimėjimo pozicijos. Nes laimėjimas lengvai paskęstų aktualijų šurmuly.

Romas Juškelis - fotogrfijų ciklas manekenai„Dievas apleidžia gyvenimą, išsikrausto į amžiną erdvę, kurioje gyvena ir mirtis. Nebedalyvaujantis gyvenimo cikluose, ne apie jį daugiau tie ciklai sukasi, jis tampa nesančiu, esybe laukime. Visi skaičiavimai tik pabrėžia, kad jo laukiama ir, kad jo laukti dar reikės. Jo egzistavimo įrodymai nustoja tokiais būti: rytas, grįžtantys metų laikai, naujagimiai; vietoj jų randasi nauji – dangaus ir pragaro amžinumas, paskutinio teismo finalumas.

Žmogus tampa pasmerktas laikui, kuris daugiau nėra gyvenimo sąlyga, ir todėl yra kažkas sakralaus, bet nežmoniškas iš principo, neturintis pasigailėjimo. Laikas tampa ir nuosprendžiu, ir bausme.

Todėl tiktai tas, kam mirtis negresia, gali būti nuo tos bausmės atleistas. Ir žymusis Paskalio pasakymas: „Dievo gal ir nėra, gal būt mes esame pamesti, bet įsivaizduojant, jog jis yra…“- yra stratagema, perskaitanti mums tą mirties nuosprendį ir tada leidžianti pradėti tikėtis pasigailėjimo.“

John Berger „and our faces, my heart, brief as photos“

(„jis mintis vartoja taip, kaip dailininkas teptuką. Jo sąmonė spalvina pasaulį kaip dažais… tai, kas jo rašyta, įgyja fizinės realybės požymius. J.Bergerio genijus nematomas. Jo gyvenimo kūrybinis palikimas yra tolygus nepamirštamiems gyviems portretams.“)

Romas Juškelis - fotogrfijų ciklas manekenai„Aš sapnavau, kad esu keistai užsiėmęs: turiu išvaizdos ir atrodymo prievoles: aš surenku tai ir vėl padalinu. Sapne aš ką tik atradau paslaptį, pats, be pagalbos ar patarimo. Paslaptis buvo patekti į vidų to, į ką aš žiūriu – vandens kibirą, karvę, miestą (pvz.Toledo), matomą iš viršaus, ąžuolą, ir į vidų patekęs, sutvarkyti jo išvaizdą iš vidaus į gražesnę, geresnę. Tai nereiškė, kad jis taps gražesnis ar atrodys harmoningiau; taip pat jis netampa tipiškesniu, kad, pavyzdžiui, ąžuolas galėtų atstovauti visus ąžuolus; tai paprasčiausiai reiškė padaryti jį labiau savimi, kad karvė ar miestas, ar kibiras su vandeniu taptų labiau į akis krentančiai unikalūs.

Šis veiksmas man buvo malonus, ir susidarė įspūdis, kad maži pakeitimai, kuriuos jų viduje padariau, teikė malonumą ir kitiems.“

Kas geriausiai jaučiasi minties erdvėse, tam saugiausia rodosi gyventi labai žemiškoje, pastovioje aplinkoje, tarp žemiškų žmonių, neturinčių jokio supratimo apie minties skrydžius. To aplinkos saugiklio nereikėtų, jei jis pats būtų tikras savu įsižeminimu.

„Ar tu jau esi tuo, kuo vizualiai esi? – klausia tapytojas savo objekto. – Aš esu, kas aš esu… Aš laukiu, – atsako kalnas, ar pelė, ar vaikas. – Ko? -Tavęs, jei atsisakysi viso kito… – Kokiam laikui? -Tiek ilgai, kiek reikės… – Gyvenime yra ir kitų dalykų! – Tai rask juos ir būk toliau normalus. – O jeigu ne? – Aš duosiu tau, ko nedaviau niekam kitam, bet tai nieko verta, tai tik atsakymas į tavo nieko nereiškiantį klausimą… – Nieko verta? – Aš esu tai, kas aš esu… – Tik tiek, nieko kito nepažadi? – Nieko kito. Aš galiu laukti amžinai… – Man patinka normalus gyvenimas… – Tai gyvenk jį ir nesitikėk nieko iš manęs… – O jei aš tikiuosi iš tavęs? – Pamiršk viską, ir manyje tu rasi – mane!”

iš John Berger esė rinkinio „The Shape of a Pocket“

Romas Juškelis - fotogrfijų ciklas manekenaiBuvo užmanyta, žinoma, eiti koja kojon su laiko dvasia: dėti pastangas įnešti daugiau dvasingumo, energetinio turinio į žmones, į jų veiklą ir jos rezultatus, į supančią aplinką, pasaulį… Bet, paraleliai ėjo ir dvasingumo sąvokos išstūmimo iš vartojimo procesas, pakeitimas jos moksline pasaulėžiūra; mokslas keitė religiją, o eksperimentas, laboratorijos sterilume ir sustabdytame laiko momente atliktas, pakeitė gyvenimo virsmą, begalinę jo įvairovę ir kaitą… Dvasinei energijai giliau, plačiau į gyvenimą prasiskverbti aiškiai nepavyko: dvasios prisipildžiusi materija neišretėjo, gyvenimas išretėjo, nes tada beliko išeitis materiją skaidyti gabalais ir gabaliukais, atomais ir jo dalelėm…

Jei mano kartai žodis „dvasingumas“ dar buvo pilnai priimtinas – kūrinys su dvasia, gamtos dvasia, tautos dvasia… Sinonimais buvo galima naudoti ir nuotaiką, energiją, poeziją… Žmonės, tiek kūrėjai, tiek žiūrovai, nors ir instinktyviai, bet skyrė meną su dvasia, ir meną be dvasios, kuris buvo nieko vertas, tuščia forma, apvalkalas be turinio… Miręs, negyvas gimęs, nukopijuotas automatiškai, dvasia neįdėta. – Dabartinis, ne tik žiūrovas, bet ir kūrėjas vis dažniau pasakys: „apie ką jūs čia kalbat? Kokias čia dabar nesąmones skleidžiat? – Viskas yra žmogaus saviraiška ir viskas turi teisę egzistuoti.“

Skirstymas į meną ir ne meną praranda savo prasmę, kai žmogus nebepajėgus pajusti dvasingumo. Padėk šalimais išmanųjį telefoną ir obuolį, kas tau pasakys, kuris iš jų yra gyvas daiktas, o kuris ne… Žmogus tiek su tuo telefonu bendrauja, kad jis jam gyvesnis už gyvą, o čia obuolys kažkoks nešvarus, chemija apipurkštas, kurį pirmiausia dar nusilupti reikia, jei nori paragauti… Žmogus jau ne tik pats tik tiek gyvas, kiek tas jo telefonas, jis jau ir obuolį tik tiek ar dar mažiau gyvu jaučia.

O skirstymas į meną ir ne meną, tai iš viso – diskriminacija. Dabar mes visi viską galim ir esam lygūs.

Modernumo atsiradimo šaltinis buvo jau kada atsiradęs poreikis, pirmiausia dideliuose miestuose ir techninėje civilizacijoje, pasaulį priimti ne tiesiogiai, visame jo nesutramdome gyvybingume, bet jau perfiltruotą, prijaukintą, kažkieno supaprastintą, geometrinėmis schemomis paaiškintą… Suvokiant, kad ir instinktyviai, tą konceptą, jo esmę, netgi tada, tuose rėmuose ir toje formoje buvo galima dar kažką meniško padaryti, sukurti vertingą turinį būtent tokiai užduotai formai… Skirtumas su šiuolaikiniu menu yra tas, kad gero, tikro meno niekam nebereikia – jį žiūrėti ir įvertinti nebelieka kam.

Romas Juškelis - fotogrfijų ciklas manekenai„Neegzistuoja nieko mirusio. Jei sukuriame kažką, turintį žmogaus formą, tai jau magijos aktas. Vaškinės figūros, lėlės, manekenai, robotai, golemai… vaikų žaidimas lėlėmis irgi yra ne senas išradimas. Seniau jų grėsmė buvo suprantama kaip ir visa magija, kuri palaipsniui, kai jos reikšmės nebežinoma, nusileidžia į vaikų žaidimų plotmę? – Kai mergaitė žaidžia su lėle, jai lėlė yra visiškai gyvas daiktas. Ir tai teisinga… Manekenas parduotuvės vitrinoje yra labai tikras ir labai grėsmingas vampyras, reikalaujantis savimi rūpintis ir jį aptarnauti. Naktimis jis gali išnykti ir ryte atsirasti vėl. Vaškinių figūrų muziejuose labai nejauku, nežinia ką tos figūros naktį veikia. Robotų sukilimas bus faktas, su kuriuo tiesiogiai susidurs ateinančios kartos. Resublimacijos procese, kai dvasinė, intelektualinė energija, kurią dar turi žmogus, pereina į jo sukurtus daiktus ir kūrinius, tai iš magijos taško žiūrint yra natūralu, jog tie daiktai ima gyventi savą gyvenimą.“

J.Golovinas. Iš video fragmento „Lėlių sukilimas“

Romas Juškelis - fotogrfijų ciklas manekenaiRomo Juškelio draugai dar prisimena, kai Kaune, paskutiniame tarybinio laikotarpio etape, buvo pastatyta „Merkurijaus“ universalinė parduotuvė, signalizavusi ekonominį atgijimą, prekių parduotuvėse pagausėjimą – artėjimą į Vakarus! (kokie tarybiniams žmonėms jie tada atrodė) – su jos didžiuliais langais – vitrinomis, ir juose – manekenų grupėmis, poromis ar ištisomis šeimomis… Su visa jiems reikalinga priežiūra, rengimais perrengimais… Įdomu, kad fotografinį entuziazmą tai sukėlė tik R.Juškeliui, kuris, gal kaip tikram menininkui ir priklauso, nežinojo ką iš tiesų darė, kai ėmėsi visą tą manekenų gyvenimą sekti, fiksuoti, juo domėtis…Iš jo daryti meną.

Nes, ar jis iš tikro matė, jog tokia visuomenės ateitis – techninė, materialistinė, robotizuota? Ar, kad visuomenė jau tokia yra savo esme, tik dar to nežino, tai dar neišryškėjo paviršiuje? Kad ateitis nueis naujumo ir žavėjimosi naujumu keliu, nepasilikdama laiko suvokimui, apibendrinimui, estetizavimui? – manau, kad tais laikais dar buvo daug intelektualių diskusijų, gilaus esminio domėjimosi privačioje erdvėje, žinoma, bet kartais tai išvirsdavo į viešumą labai geros kokybės meno kūriniais… Ir, vis tik, labai retas iš tų tada dar gausiai atstovautų visuomenėje protingų, mąstančių žmonių būtų teisingai išpranašavę ateitį, laiku pastebėjęs, jog ji išvirs visai kuo kitu, nei manyta, įsivaizduota… Kad tai, apie ką manyta, įsivaizduota, kad tai greičiau gal buvo praeitis…

„R. Juškelis buvo kaunietis, tyliai dirbantis reikalingus darbus, dosniai dalijęs save. Nelabai daug kur važinėjęs. Nelabai norėjęs, kad jo gyvenimas būtų buvęs kitoks. Jis nuolat stebėjo savo miesto veidą – tokį patį kasdien ir kasdien iš naujo vis kitokį, pažinojo jame daug žmonių ir buvo jų žinomas. O kai R. Juškelio netikėtai nebeliko, supratau, kad ir Kaunas jau niekada nebebus toks, koks buvo.“

Parinko, surašė, fragmentus vertė Gaiva Paprastoji

P.S. tai tik keletas įmanomų, visai skirtingų linijų, pagal kurias galima šnekėti apie R.Juškelio fotografijų seriją „Manekenai“. Tos linijos išsiskleidžia kaip vėduoklė, gal reiktų tekstą paskaityti vėl, nuo pradžios, kad viskas labiau susirištų į vieną turinį…


Žymos

1 Atsiliepimas

  1. Paulius  ip: 78.63.249.90 -  2018-01-13, 21:23

    Žaviuosi Gaivos minčių platumu ir įžvalgumu. Apie R.Juškelio kūrybą anais laikais buvo mažai rašoma, o dabar – dar mažiau. Todėl kiekvienas straipsnis, juolab gilus ir sudėtingas, džiugina.
    Dideliausiai dėkoju autorei, kuri būdama paprastąja yra labai nepaprasta !!

Rašyti Atsiliepimą

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo FeedBurner

PRAŠOME JŪSŲ PARAMOS

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt“ buvo jums nors truputį naudinga, – jūs galite prisidėti ir paremti jos rengimą SMS ar kitu Jums patogiu būdu

  R. Karbauskis: „Dokumentuose matomi tokie skandalingi faktai apie LRT lėšų naudojimą, jog to net nebuvo įmanoma įsivaizduoti“

R. Karbauskis: „Dokumentuose matomi tokie skandalingi faktai apie LRT lėšų naudojimą, jog to net nebuvo įmanoma įsivaizduoti“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Apie kiaušinius ir televizorius

Algimantas Rusteika. Apie kiaušinius ir televizorius

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Teisininkas Dr. Eugen Salpius: „Kuriozinis atvejis ES teisėje, – kodėl Lietuva taip ilgai nevykdo EŽTT 2011 metų sprendimo?!..“

Teisininkas Dr. Eugen Salpius: „Kuriozinis atvejis ES teisėje, – kodėl Lietuva taip ilgai nevykdo EŽTT 2011 metų sprendimo?!..“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Metai be alkoholio: „Nė nepasiilgsti tos būsenos svaigioj neapibrėžty“

Metai be alkoholio: „Nė nepasiilgsti tos būsenos svaigioj neapibrėžty“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Mūsų mikrofonas išjungtas

Algimantas Rusteika. Mūsų mikrofonas išjungtas

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  Ar Baltarusijos ekonomikos modelį galima pavadinti nacionalsocialistiniu?

Ar Baltarusijos ekonomikos modelį galima pavadinti nacionalsocialistiniu?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Karas dėl teisės tikrinti LRT finansinę veiklą tęsiasi. Ramūno Karbauskio atsakymas Jakilaičiui

Karas dėl teisės tikrinti LRT finansinę veiklą tęsiasi. Ramūno Karbauskio atsakymas Jakilaičiui

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Andrius Kubilius: „…Lietuvoje susiduriame su pavojingas socialines pasekmes sukeliančiu „Karbauskio reiškiniu“

Andrius Kubilius: „…Lietuvoje susiduriame su pavojingas socialines pasekmes sukeliančiu „Karbauskio reiškiniu“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Sausio 13

Algimantas Rusteika. Sausio 13

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas. Apsišaukusio elito kerštas lietuvių tautai

Rolandas Paksas. Apsišaukusio elito kerštas lietuvių tautai

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Petras Gražulis siūlo suteikt veiksmingą pagalbą konservatorių frakcijai

Petras Gražulis siūlo suteikt veiksmingą pagalbą konservatorių frakcijai

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Valdžios skaičiuojama infliacija – kiek realu (už 2017)?

Valdžios skaičiuojama infliacija – kiek realu (už 2017)?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Viktoras Orbanas: „Jūs norėjote migrantų, o mes – ne!“

Viktoras Orbanas: „Jūs norėjote migrantų, o mes – ne!“

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Kampanija „Padėti ne gėda“ sulaukė ambasadorių

Kampanija „Padėti ne gėda“ sulaukė ambasadorių

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Sąrašas, kuriuo remiasi LGGRTC, skelbdamas KGB skundikų pavardes – dezinformacija, o kai kurie įrašai – klastotė

Sąrašas, kuriuo remiasi LGGRTC, skelbdamas KGB skundikų pavardes – dezinformacija, o kai kurie įrašai – klastotė

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Nėra vienodo žmogaus, nėra vienodo dievo (4)

Nėra vienodo žmogaus, nėra vienodo dievo (4)

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Ar verslininkas gali tapti Lietuvos Prezidentu?

Ar verslininkas gali tapti Lietuvos Prezidentu?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Kaip visada - į centrinį tašką. Tik tiksliausia dalis (nors ir liūdniausia) ne apie kiaušinius,...

Ar yra cia iseitis? :) idomu.....

Išbandžiau :D Jei ne stalas ir kėdės kabinete, būčiau taip ir nugriuvusi...

Na reiks išbandyti :)...

Šiuo metu žiniasklaidai nerūpi nei N. Sadūnaitė, nei kitos temos, jie turi tik vieną temą:...

Ačiū už straipsnį.Ar mes dar ilgai sėdėsim ir tylėsim?Ar jau laikas patiems atsistoti ir daryti...

AŠ norėčiau Įstatyminės demokratijos, ir be lobistinių Įstatymų ir be lobistinių grupuočių, kurie ir...

Galėtumėte tokią šventę surengti Vilniaus rajone, norinčių atsirastų daug....

Kaip pirštu į akį,modifikuota vergovinė santvarka veržia apykaklę-kokios demokratijos jūs dar norit ?...!...




Kaip visada - į centrinį tašką. Tik tiksliausia dalis (nors ir liūdniausia) ne apie kiaušinius,...

Ar yra cia iseitis? :) idomu.....

Išbandžiau :D Jei ne stalas ir kėdės kabinete, būčiau taip ir nugriuvusi...

Na reiks išbandyti :)...

Šiuo metu žiniasklaidai nerūpi nei N. Sadūnaitė, nei kitos temos, jie turi tik vieną temą:...

Ačiū už straipsnį.Ar mes dar ilgai sėdėsim ir tylėsim?Ar jau laikas patiems atsistoti ir daryti...

AŠ norėčiau Įstatyminės demokratijos, ir be lobistinių Įstatymų ir be lobistinių grupuočių, kurie ir...

Galėtumėte tokią šventę surengti Vilniaus rajone, norinčių atsirastų daug....

Kaip pirštu į akį,modifikuota vergovinė santvarka veržia apykaklę-kokios demokratijos jūs dar norit ?...!...

Pasidalinkite tuo su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Romo Juškelio fotografijų ciklas „Žmonės ir Manekenai“, tekstų mozaika* - nuoroda: http://infa.lt/19698/romo-juskelio-fotografiju-ciklas-zmones-ir-manekenai-tekstu-mozaika/