infa.lt

Nėra vienodo žmogaus, nėra vienodo dievo (4)

10 sausio
01:00 2018

Gaiva Paprastojitęsinys, ankstesnės ir sekančios dalys čia

Aristokratija prarado savo prasmę ir sugedo iš esmės, kai į ją ėmė prasiskverbti Šeilokai (žr.Šekspyro „Venecijos pirklį“), Naujųjų laikų aušroje – turintiems pinigų, jiems norėjosi ir padėties visuomenėje, galios, pripažinimo, pagarbos.

Pasauliui keičiantis – karai, marai, potvyniai ir industrinė revoliucija – pasidarė labai lengva nusipirkti protėvius – išnykusios giminės pilies akmenų krūvą (ancestor pile), arba įsiteikus tuometiniam valdovui (finansavus jo atėjimą į valdžią, pvz) gauti titulą, žemes, pilis. Radvilos – tipiški tokios naujos aristokratijos pavyzdžiai, nusipirkę sau šaknis. Todėl, galime suprasti, jog aristokratija kaip institucija, šiandien nieko nereiškia… Ji perimta iš vidaus, kaip ir visas mūsų aplinkinis pasaulis. Bet tai nereiškia, jog negimsta žmonių su laisva dvasia. Nors, iš to nedaug naudos nei pasauliui, nei jų pačių gyvenimai būna tokie jau pasisekę. Kai kurie gal net norėtų prisitaikyti prie laiko, irgi užsiimti tik pinigų užsidirbimu, savęs reklamavimu, konkurencine kova ir pan. Bet nepavyksta. Nemato prasmės, nėra motyvacijos…

O ir pasaulio gelbėjimas, reformavimas, pagalba žmonėms – visos tos tarnybos dabar jau irgi Šeilokų rankose – tapę jų bizniu, jų pelno teritorija. Ir žmonių kvapo jie nemėgsta.

Todėl tampa svarbu, nebe tai, ką tu darai ar reiški pasaulyje – tu nelabai ką ir gali daryti, o ir pasaulis pats nebeturi lemiamos reikšmės, jis yra tiktai produktas to, kaip šiuo metu dangus ir žemė koreliuoja vienas su kitu. Liūdnas paradoksas: kai tik žmonės įtikinti, jog jie yra jų poelgių suma, kaip tampa žymiai svarbiau, koks tu esi, kokia tavo esmė, koks elementas tavyje vyrauja, materialistinis ar dvasinis – į kurią pusę nukeliausi, kai ši konfigūracija iširs. Nelabai daugiau yra ką pasakyti…

Tik tiek, jog šiame puslapyje žmonės su žmonėmis kalbasi šitomis temomis, Šeilokai supratimo neturi, apie ką čia eina kalba.

Tikinama ir tikimasi, grasinama netgi, jog dievai grįš ir pasibaigs civilizacijos naktis. Bet dievai negrįš kažkur iš kosmoso, jie ten nesėdi ir to momento nelaukia: kol nėra juos atitinkančių žmonių, tol nėra ir pokyčiui reikalingų dievų. Dievai yra labai jautrūs aplinkai, jie – jos dalis, todėl, ko nori žmonės, tą dievai ir suformuoja – tokį gyvenimą, ateitį – tokiu būdu žmonės su dievais visada ir sąveikavo, kaip vieno organizmo dalys, kokiomis jie ir yra. O beždžionžmogis Šeilokas iš tos visumos yra iškritęs, jis aplinkai nejautrus, nejautrus niekam, išskyrus žemoms aistroms – materijai, iš kurios ir padarytas. Todėl, prieš šeilokų bukumą ir trumparegiškumą, ir dievai, ir žmonės pasirodo bejėgiai. Dievai iš viso, prie žemės nebeprieina – arba nuo jos pasitraukę, jau kadaise tai buvo sakoma, jog žmonės teturi tik save, – iš kitur pagalbos nėra kur laukti.

Dievai šiame laikmetyje gali išaugti tik iš mūsų ir nei iš niekur kitur.

Kokia Šeiloko kilmė? – miestietis, burg‘o burgeris, pilies pilietis. Ta pati šaknis ir žodyje boer – būras, verslą iš žemės darantis. Vertime į lietuvių kalbą, jei naudotume žodį valstietis, tai tuoj manome, kad vargšas… O čia turtingas, dažnai net labai, bet verslus, nes niekada negana – boerit – gręžti – judėti, suktis. Suktis gyvenime. Buržua yra iš tos pat šaknies, bajoras irgi – ekonominiai žmonės, visu kuo jau užsiimantys ne tam, kad pragyventų, bet verslui, kad praturtėtų. Tokia jų funkcija, viską išnaudoti sau.

Ir aristokratiją dabar irgi matome, ją suprantame iš šios vidurinės klasės supratimo taško – ko savyje neturim, to ir kitame esame nepajėgūs suprasti. Kas pats vis žiūri, kaip pasinaudoti kitu, kaip apsukti, gudrauti, tam visada išnaudojimas ir apgaulė, neteisingumas ir vaidenasi, kur bepažiūrėtų… Lietuva aristokratija nusikratė dar gerokai prieš rusams ateinant, tai mums sunku ką nors apie tai kalbėti, bet Rytų Europoje – Vengrijoje, Rumunijoje – tie, kas nepabėgo į Vakarus ir socializmą pergyveno, kai vėl susitiko su giminėmis iš Vakarų, ir pirmas susitikimo džiaugsmas praėjo, – pamatė, koks didelis tarp jų atsiradęs skirtumas!… Kapitalizmas belepindamas jiems širdis išgraužė, paliko juos paprasčiausiais buržua, kai tuo tarpu socializmas, neįsivaizduojamai kankinęs, išsaugojo jų tikrąją dvasią ir padarė juos stoikais.

Tikrai, kaip ir pranašauta, civilizacija skyla į hedonistus ir stoikus. Aristokratija visada rodė pavyzdį.

Kodėl dabar individai, besipriešinantys, einantys prieš srovę, autsaideriai, dažniausiai pralaimi ir žūva nelygioj kovoj? – Forma šiais laikais visiškai atskirta nuo turinio, ir turinys likęs nematomas. Gali būti dievai žino kuo ir daryti nežinia ką, jei nuėjai sekmadienį į bažnyčią, išpažinties ir komunijos, esi vėl švarus ir gražus. O kas tavo viduje – niekas nemato, dažnai ir tu pats. Į dievą vis tiek netikima, meldžiamasi tik dėl viso pikto, iš baimės… Padoriai, pažangiai, socialiai atrodantis pilietis, demonstratyviai geradaris, labdara užsiimantis, savo esme gali būti baisus žmogus, ir dažniausiai būna. Bet, tai nematoma, nejaučiama, nesiskaito, nes dauguma yra tokie patys kaip jis.

Užsiimti magija – toks dalykas neegzistuoja. Magu reikia būti, juo esama. Alchemija yra darbas su savimi. kuo daugiau esi pats, savo viduje, iš esmės, tuo daugiau gali, didesnis tavo mastelis, stipresnė tavo įtaka, greitėja tempas. Būdamas niekšu, be sąžinės – objektyviu mokslininku? – magija gali užsiimti, tik, jei su velniu sandorį sudaręs ir save blogiui atidavęs – tokia dabar mokslo ir pažangos situacija ir yra. Ir to nepastebime, nes esame tingūs, patys visko norėtume, dėl to piršto nepajudindami, nesistengdami ir, mieliausiai kitą išnaudodami. Juodųjų magų visuomenė.

Bet magu dar vis tiek galima tapti, savarankiškai, be didelės reklamos.

Autsaideriai nulemia, nors jau tiek esame atpratę nuo savarankiškos individo veiklos visuomenės teritorijoje, bet ne jos įtakos lauke…Forma formanta savo viduje turime visi, galime formuotis iš vidaus, netgi be jokios išorinės pagalbos, tik antpuolius iš išorės sėkmingai atmušti reikia. Visi didvyriai, herojai, stiprūs ir savarankiški yra vieniši. Ir tuo didžiuojasi, nes visuomenė, riedanti išvažinėtom provėžom, yra tapusi našta, blogis, ir verčia vemti. Galima jaustis vienam su gamta, pasauliu, istorija, mitais, kultūriniu palikimu – ką jauti esant tikra ir kas tave traukia, žadina, džiugina, stiprina… Tame tikrame pasaulyje – realybėje – žmonių vis tiek nėra, gali ten vaikščioti, gyventi ir galvoti drąsiai. Gal net tenai ir susitiksim.

(bus daugiau)

Gaiva Paprastoji

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 154

Žymos:

Atsiliepimų 3

  1. Rašykite daugiau    -  2018-01-10, 10:04

    Fantastiškos mintys. Širdis džiaugiasi, kad dar yra taip pasaulį matančių ir jaučiančių moterų kaip Gaiva.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. peleda    -  2018-01-10, 12:07

    Ne viskas yra taip blogai, kai gava paprastoji rašo —- aristokratijos palikuonys -dirba. Ačiū už RaDVILŲ istoriją.Įdomu kaip SAPIEGOS.
    Gardus buvo kavos puodelis.

    Atsakyti į šį komentarą
  3. peleda    -  2018-01-10, 12:16

    Atsiprašau dėl didžiųjų raidžių rašymo,Gaiva Paprastoji – turėjo būti.
    Rašyk , rašyk ….

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

žvygiui nėra vietos Lietuvoje...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....

Tai pirma gal baikit išlaidauti .Ministerijų miestelio statyba,stadiono statyba ,kodėl neklausiat ar reikalinga šiuo metu...

Tai ką siūlote? Didinti investicijas kai visi šaukia bus karas.Gal pamiršote kaip bankai bankrutuoja.Taip ir...

Sunku jums vasarai...!...