infa.lt

Kasmet per Naujuosius klausiam: kas buvo ir kas bus? Trumpai įvertinti galima taip – laikas akmenis mėtyti baigiasi, metas akmenis rinkti dar neatėjo. Pliurpalų ir sočių visuomenių kvailiojimo limitas sunaudotas, Amerika jau atsibudo ir sugrįžta. Bijoti nereikia – karo pasaulinio ir didelio nebus – užpirkit mišias branduolinio ginklo išradėjams.

Tai gera naujiena, nes pasaulis be policininko arba su atlėpausiu nebrendyla yra pirmykštės džiunglės, kur mažiukai pražūna pirmieji. Pokyčiai JAV neabejotinai palies visus. Praradę priklausomybę nuo Artimųjų Rytų naftos amerikiečiai pradeda realizmą arabų pasaulyje, kas JAV įtaką tik sustiprins. Visi isterikų aimanavimai dėl Jeruzalės nuliniai – arabų pasaulis susiskaldęs, ant tarpusavio karo slenksčio ir ne žydai su palestiniečių teroristais jiems rūpi.

Korėjoje gerų variantų nebėra, sprendimo būtinybės riba jau pasiekta ir tą supranta visi. Bet karo irgi niekas nenori ir nesiekia, tai, kas vyksta – tik neakivaizdinės derybos dėl kainos, kurią, matyt, gaus Kinija, be kurios visi sprendimai regione yra neįmanomi. Bet kokiu atveju reikalai ir čia pajudės ir Amerika, skatinanti savo ekonomiką mokesčių reforma, vėl sustiprės.

Rusija ne be godžių Europos Sąjungos senolių, negalinčių apsieiti be rusiškų dujų, pagalbos ir dėl Baracko Obamos ištižimo – irgi sustiprėjo. Visos ilgesingos kalbos ir skaičiavimai, kada baigsis rezervo fondas ir dėl sankcijų šalis ims stagnuoti iki revoliucinio sprogimo, nutilo, BVP auga panašiais tempais kaip ir Europos Sąjungoje.

Sirijoje, kur vakariečiai kankinosi penkerius metus, persilaužimas su rusų kariuomene pasiektas greitai ir karas baigtas. Gruzijoje ir Ukrainoje ryškiai nubrėžta raudona įtakos linija, kurios NATO nebus leidžiama peržengti ir ji jos neperžengs, tik užtikrins tos ribos stabilumą ginkluotės tiekimais iš savo pusės. Nėra nei vieno psichiškai sveiko žmogaus Rusijoje ir pasaulyje, kuris abejotų, jog Krymo aneksijos apsvaiginta tauta vėl išrinks V.Putiną prezidentu.

Pratybos „Zapad” buvo gera proga dūmų uždangai, slepiančiai vidines Lietuvos problemas. Kiekviena valdžia, negalinti užtikrinti savo piliečių gerovės, nukreipia dėmesį – silpna į užsienio grėsmes, stipri pati pradeda mažą, pergalingą karą. Sakot, čia prieštaravimas, nes jie mokėsi mus okupuoti?

Prieštaravimo nėra, jie tikrai treniravosi, to siekia, ir tai yra jų tikslas, bet ne dabar, negąsdinkit. Tiesiog, jeigu staiga kas nors atsitiktų Europoje ar Amerikoje ir momentiškai pasikeistų jėgų santykis, jiems nieko nebereiktų galvoti – tik atplėštų štabuose antspauduotus paketus su grifu „visiškai slaptai” ir darytų, kas nurodyta ir išmokta. O mūsų gauta ginkluotė, garantijos ir dislokuoti sąjungininkų riboti pajėgumai būtų ta kaina, kuri jiems gal būtų per didelė.

Na, o soti, turtinga ir savim patenkinta europiečių civilizacija toliau iš inercijos šliaužia nuo kalniuko susinaikinimo link. Ir ne tiek svarbu, kas konkrečiai buvo ar įvyks. Esmė ta, kad politinių senukų prieglaudoje nieko nevyksta, sistema vien generuoja naujus sunkumus ir nei vieno iš senųjų nesugeba pati savarankiškai išspręsti. Vienintelis sprendimas – nusipirkti sprendimą pinigais, kas buvo padaryta „sprendžiant” atbėgėlių antplūdžio problemą su Turkija.

Jeigu nors vieną seksualinės mažumos atstovą kas nors netyčia palies – Europos Sąjunga sprogs iš pasipiktinimo. O jei Ispanijos riaušių policija masiškai talžo žmones, atėjusius į rinkimus – tai taip jiems ir reikia, tai Ispanijos Karalystės vidaus reikalas. Nors jei lenkai ar vengrai savo demokratiškai išrinktuose parlamentuose nubalsavo, kaip ponams iš Briuselio nepatinka – tai jau ne tų šalių vidaus reikalas ir vargas toms nepaklususioms šalims.

Dviguba moralė, savo tautinės, kultūrinės ir religinės savasties atsisakymas vardan įsikalbėtų, idiotiškų, sveiku protu nesuvokiamų multikultūrinių kvailysčių – vis dar vyraujanti Europos Sąjungos realybė. Perspektyvos nebuvimas ir perspektyva tapti mažuma savo tėvynėse skatina vis labiau augantį nepasitenkinimą šalių viduje. Angelos Merkel saulėlydis, šauniai nutylimas mūsų sisteminėje žiniasklaidoje – tik laiko klausimas.

Europai neišvengiamai artėja metas apsispręsti – ar tapti normalia, lygiateisiškų ir laisvų valstybių sąjunga, ar toliau kurpti naują federacinį, pajuokos vertą biurokratinį gigantą, kuris stengtųsi išsaugoti pradėtą susinaikinimo ir civilizacijų konflikto skatinimo kursą, vadovaujamą turtingųjų ir galingųjų, kuriam neišvengiamai atsiras ir jau atsiranda vis didesnė opozicija ES viduje, vedanti į Sąjungos subyrėjimą – tam po Brexit jau duotas pavyzdys.

O kaip čia elgsimės mes – ar taip, kaip norėtų tauta, ar kaip asmeniškai naudinga sprendimų priėmėjams? Kartais atrodo, kad pats laikas S.Skverneliui panaikinti Užsienio reikalų ministeriją – tai juk pinigų mėtymas iš balkono! Mes juk užsienio politikos vis tiek neturim. Užtektų išversti į lietuvių kalbą Briuselio direktyvas – ir būtų tvarka.

Dar ir viešosios vertimo paslaugų – švogerių įmonės – uždirbtų, sumokėtų mokesčius, galėtume naujas padangas kokio nors ministro paspirtukui nupirkti. O ambasadas paverstume normaliais konsulatais, išdavinėtų sau vizas už padidintą mokestį – ir vėl augtų biudžetas, galėtume pensijas net 1,5 € pakelti.

O kas įvyks ateinančiais metais Nuošliaužų Žemėje? Esmingų pokyčių nebuvo, nėra ir nebus, nes tie, kurie nori – negali, o kurie gali – nenori. Patenkintas viskuo politikų luomas niekada nieko nesukūrė. Sotūs patenkintieji turi vienintelį troškimą – kad tik niekas nepasikeistų ir jie išsaugotų esamą padėtį, nes kiekviena permaina pavojinga jų gerovei, o priimti sprendimus, deja, gali tik jie.

Kitais metais toliau tęsis kosmetinių permainų imitacija, kuri nieko negali pakeisti ir nepakeis. Bus audringas vėžio gydymas pleistriukais ir viršūnių kova dėl išlikimo, asmenų ir grupuočių grūstis dėl sprendimų priėmimo galimybės ir išgyvenimo sąlygų. O visi plepalai apie Tiesą ir Šviesą – tik reklama naivuoliams dėl jų balsų. Viskas kaip brango, taip brangs, žmonės kaip bėgo – taip bėgs.

Jokių sisteminių permainų nenusimato, nesvaikit – visi didieji reformatoriai yra sistemos žmonės, turi šeimas ir nori gauti paskolas. Visi sistemos permainų variantai, galimi keitėjai užkardyti, žiniasklaida ir jūsų mintys už trumpo pavadėlio, ant visų kelių šlagbaumai ir laksto pikti, alkani, dantingi apžvalgininkai. Viskas, kas neleista – uždrausta, parodykit licenziją galvoti!

Artėja rinkimai ir bus smagu stebėt, kai mirtinai jie susikibs – kaip daug apie juos sužinosim! Trumpam sušmėžuos scenos gilumoj tamsios figūros, tampančios virvutes, tik veidų nematyt, bet kiltų nors menkiausias pavojus – bemat pjautynė baigiasi, atsisuka ir išgirsti baisų urzgimą, sublyksi aštrios iltys.

Dabar išrasta nauja propagandinė kaldrytė, kad nieko neatsitiktų – “POZITYVAS”! Visos skydinės laidos staiga patapo „pozityvios”, vėliavos tik plevėsuoja ant blokinių virtuvių, Pirmoji Ponia tik vaikšto po Beatos laidas apie sveikas mišraines, viskas tik gražu iki koktumo – daugiau pozityvo, už Lietuvą, vyrai!

Ar nebūtų gerai ir padoru per Šimtmetį už visuomenės pinigus išgelbėti kokių nors vaikučių, kuriems Aurelijus Veryga moderniems vaistams niekaip, na niekaip neranda pinigų, gyvybę? Ar tai nebūtų geriausias brandžios valstybės jubiliejaus paminėjimas? Bet juk ne, milijonai išeis naujiems paminklams, minėjimams, šventiniams koncertams, giedojimams ant piliakalnių ir eisenoms su krapylomis, pamaldoms ir kitai patriotinei isterijai.

O tie – kuo nors nepatenkintieji – visi juk bus blogiečiai, negatyvistai, dejuotojai, vatnikai, rusofilai ir Tėvynės priešai! Nėra pas mus jokių problemų, sunkumų, nevilties, žiūrėkit į ponų “pozityvą” ir pasijuskit nepilnaverčiais, o kitą rytą 9.00 ateikit toliau kurti BVP! Nepasitenkinimas gyvenimu dar nieko nesukūrė, viską sukūrė sotūs ir patenkintieji tuo, kas yra!

Ir kitais metais pirmyn, viską pakeis tie, kurie gyvybes atiduos, kad tik niekas nepasikeistų! Jie jus dar daug daug kartų išgelbės, tikrai patikėkit dar tik šitą vieną vienintelį kartą, po kurio dar bus tiek kartų, kiek tik patikėsit, nes juk viską pirmadienį užmiršit. Ir toliau kaupsis susipriešinimas, atskirtis ir įtampa, didės nusivilimas.

Nes nėra nei kritinės masės piliečių, nei visuomenę užvaldančio noro, nei realių, įgyvendinamų programų esminiams pokyčiams. Darosi akivaizdu, kad esama sistema paprasčiausiai nei reikšmingų idėjų, nei jas įgyvendinančių žmonių tiesiog nebegali generuoti. Politinės sistemos reformos būtinybės suvokimas ir svarstymas visuomenėje – svarbiausia ateinančių metų idėja Lietuvai.

slaptai.lt