infa.lt

Telefono evoliucija: kelias nuo kalbančio telegrafo iki išmaniojo įrenginio

26 gruodžio
01:01 2017

senas telefonas

Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas glaudžiai susijęs su mobiliu telefonu, ir tą patvirtina daugybė faktų. Įsivaizduokite, pavyzdžiui, situaciją, kai savo mėgiamiausią, nepakeičiamą ir brangiausią išmanųjį jūs atsitiktinai palikote namuose. Kaip jūs pasijusite šiuo momentu? Mažiausia – tai nekomfortiškai, ar ne tiesa? Tačiau buvo laikas, kaip žmonės visai neturėjo telefonų, ir ne tik mobilių, bet netgi ir stacionarių. Kaip gi jie apsieidavo be jų? Skaitykite šiame straipsnyje.

Gyvenimas be telefonų

Dar prieš kažkokius 200 metų žmonės nieko nežinojo apie tai, kas tai yra telefonas. Anksčiau duomenų perdavimui per atstumą buvo naudojamas švilpimas, gongas, varpų gausmas ir būgnų garsas.

Tačiau visi šie metodai buvo netobuli, nes galėjo perduoti tik iš anksto aptartą informaciją.

Prie viso to, kad galima būtų perduoti signalą toliau, tekdavo suskurti tarpinius punktus, kuriuose budėdavo žmonės. Garsas tokiu atveju pasiekdavo adresatą grandinėle. Mes visi suprantame, kad tai buvo labai ilgas ir nepatikimas procesas. Galima buvo perduoti signalą ir toliau, pavyzdžiui, perduodant žinią per vandenį ar metalą. Tokiu atveju signalas sklistų greičiau ir užgestų kur kas vėliau. Bet kažkodėl šis būdas nebuvo naudojamas. Bent jau visuotinai.

Pirmojo telefono išradimas

Telefono atsiradimą mes tradiciškai susiejame su škotų mokslininko Aleksandro G. Belo (Alexander Graham Bell) vardu. Įžymusis išradėjas iš tiesų tiesiogiai dalyvavo kuriant revoliucinį aparatą. Tačiau pirmojo telefono sukūrime svarbų vaidmenį atliko ir kiti žmonės.

Aleksandro Belo telefono kopija

Aleksandro Belo telefono kopija. Meno ir amatų muziejus. Paryžius.

1860 metais gamtininkas tyrinėtojas Antonio Meuscci paskelbė straipsnį Niujorko itališkame laikraštyje, kuriame papasakojo apie savo išradimą, galintį perduoti garsus elektros laidais. Savo aparatą Meucci pavadino Teletrofono. 1871 m. jis nutarė užpatentuoti Teletrofono, tačiau dėl finansinių problemų to padaryti taip ir nepavyko.

Metais vėliau, 1861 metais, vokiečių fizikas ir išradėjas Johann Philipp Reis Fizikų mokslininkų bendrijos suvažiavime pademonstravo savo „mobilųjį“. Įtaisas galėjo laidais perduoti muzikos tonus ir žmogaus kalbą. Aparatas turėjo originalios konstrukcijos mikrofoną, maitinimo šaltinį (galvaninę bateriją) ir garsiakalbį. Pats Reisas savo sukurtą įrenginį pavadino Telephon. Daugelyje to meto šaltinių tvirtinama, jog pirmasis pranešimas, kurį fizikas perdavė savo telefonu buvo frazė „Das Pferd frisst Keinen Gurkensalat“ („Arklys neėda agurkų salotų“). Šios informacijos absurdiškumas leido įsitikinti tuo, kad žodžiai buvo išgirsti teisingai, iš ko seka išvada, jog siųstuvas dirbo taip, kaip reikia.

Nežiūrint į visus šiuos išradimus, pirmojo atradėjo laurai vis tik atiteko Aleksandrui G. Belui.

1876 metų vasario 14 dieną Belas padavė paraišką į Vašingtono p[atentų biurą, o jau 1876 metų kovo 7 dieną škotas gavo patentą. Savo įrenginį jis pavadino „kalbančiu telegrafu“. Belo ragelis paeiliui galėjo perduoti ir priimti signalą. Škotų išradėjo telefone nebuvo skambučio, truputį vėliau, 1878 jis buvo išrastas Tomo Vatsono. Kai abonentui kažkas skambindavo, telegrafas imdavo švilpti. Tokios linijos veikimo ilgis neviršijo 500 metrų.

Pažymėtina, kas Aleksandras G. Belas ilgą laiką oficialiai buvo laikomas telefono išradėju. Ir tik 2002 metų birželio 11 dieną JAV Kongresas savo rezoliucija № 269 perleido šį statusą Antonio Melucci.

Kalbančio telegrafo virtimas stacionariu telefonu.

Kalbantis Belo telegrafas ištvėrė daugelį metamorfozių prieš tai, kol virto šiuolaikiniu išmaniuoju telefonu.

1877-1878 metais amerikiečių išradėjas Tomas Edisonas patobulino prietaisą. Jis įterpė į schemą indukcinę ritę, o anglies miltelius mikrofone pakeitė anglies šerdimi (tokie mikrofonai buvo naudojami iki pats 1980-ųjų). Šie pakeitimai padarė garso ryšį aiškesniu ir garsesniu. Dabar telefonai, skirtingai nuo visuomeninių telegrafų, tapo buitiniais aparatais.

1878 m. Niu Heivene atsirado pirmoji telefonų stotis. Sekančiais metais estafetę perėmė Paryžius. Nuo 1881 m. telefonų stotys ėmė atsirasti Berlyne, Rygoje, Varšuvoje. Rusijoje – Maskvoje ir Peterburge, jos atsirado 1882 metais.

Pažymėtina, jog pirmosios telefonų stotys buvo rankinės – sujungimus vykdė telefonistės. Bet jau 1879 metais amerikiečių inžinieriai Connolly ir McTigthe išrado automatinį komutatorių. Dabar žmonės galėjo susiskambinti tarpusavyje tiesiog surinkdami reikalingą skaičių seką (numerį).

XX amžiaus pradžia pasižymėjo pačiu tikriausiu telefonų bumu. Visame pasaulyje vyko aktyvios telefonų stočių ir tarptautinių linijų statybos, aptarnavusios daugiau kaip 10 mln telefonų, ir kurių 1910 metais atsirado virš 10 tūkstančių.

Viso tik per kažkokį pusę amžiaus telefonas praėjo kelią nuo neįvykdomos išradėjų ir entuziastų svajonės iki paties masiškiausio reiškinio, suteikiančio milijonams žmonių bendrauti per atstumą. Būtent nuo šio meto žmonija jau nebegali įsivaizduoti savo gyvenimo be šio aparato. Bet kada gi jis, vis dėlto, ėmė virsti išmaniuoju telefonu?

Mobiliųjų telefonų atsiradimas. Šiuolaikinio išmaniojo istorija.

1969 m. pasauliniai telekomunikacijų rinkos lyderiai ėmė galvoti apie patobulintą laidinį aparatą. Jie norėjo, kad kiekvienas abonentas turėtų savo numerį, kuris būtų aktualus ne tik šalyje, kur yra registruotas, bet ir užsienyje. Stokholmo technikos mokyklos absolventas Estenas Makitolo buvo vienas iš pirmųjų pradėjęs galvoti apie laidinio telefono aparato tobulinimą. Tačiau praktinei Makitolo koncepcijos realizacijai buvo reikalingos galingos technologijos, atsiradusios tik 1980 metais.

Todėl, tik 1983 metais kompanija Motorola galėjo išleisti pirmąjį pasaulyje mobilųjį telefoną. Nors eksperimentiniai skambučiai iš bandomojo pavyzdžio buvo atliekami jau nuo 1970-ųjų.

Tai buvo apie 0,8 kg svorio, 22,5×12,5×3,75 cm ragelis. Akumuliatoriaus galingumas leido bendrauti ištisas 35 minutes, tačiau jį pakrauti prireikdavo daugiau, nei 10 valandų. Žinoma, su dabartiniais įtaisais jo nėra ko ir lyginti, tačiau tam metui tai buvo milžiniškas proveržis.

Motorola DynaTAC

Motorola DynaTAC – pirmasis mobilus telefonas

Pas Motorolą labai greitai atsirado konkurentai, ėmę išleisti kaskart vis labiau patobulintus ir intelektualius modelius. Tokiu būdu telefone greitai atsirado kalkuliatorius, žadintuvas, kalendorius, foto-kamera ir daugelis kitų papildinių bei funkcijų. 2000 -aisiais ėmė atsirasti telefonai su operacine sistema, kas pavertė juos personaliniais kompiuteriais.

Šiandien su išmaniojo telefono pagalba galima ne tik paskambinti draugui ar išsiųsti pranešimą. Tai jam jau primityvu. Jis gali nustatyti ryšį su palydovais, daryti plataus mastelio nuotraukas, groti muziką, nekalbant jau apie knygų skaitymą, filmų peržiūrą ir darbą multi-užduočių režimu.

 

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 5 797

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...