infa.lt

Pasklidus žiniai apie tai,kad Mindaugas Jonušas žengia politikos link, visuomenėje kilo sąmyšis, kuris kursto aistras. Visuomenė pavargo nuo „netikrų pranašų”, todėl jos nerimas suprantamas. Tuo labiau, kad atsiranda žiniasklaidos veikėjų ir jų bičiulių pasirengusių skambinti pavojaus varpais, jei tik kas išreiškia nuomonę apie pokyčių reikalingumą. Sutikime, kad jie reikalingi ir dabar ne metas tuštiems ginčams, įvairiems dūzgimams, trukdantiems solidarizuotis ir spręsti problemas.

Tam, kad kokia nors sukelta panika nesuklaidintų visuomenės ir nepaskatintų raganų medžioklei, nusitaikant į jausmus, reikėtų paaiškinti, kokie tikrieji šio jauno žmogaus ketinimai. Anot jo, Mindaugas Jonušas nesiekia, kokių nors tikslų savo gerovei, neturi pretenzijų imtis veiklos, kurią turi atlikti tam pasirengę specialistai. Tačiau jam kelia nerimą institucijų, tarnybų ir organizacijų, nuo kurių priklauso mūsų gerovė, aplinkos saugumas neveiklumas ir inertiškumas. Ar tai blogis norėti pažangos?- teiraujasi jis.

Šis žingsnis nėra ir nebuvo Mindaugo Jonušo gyvenime spontaniškas ar sumanymas iš neturėjimo ko veikti. Daugelis jo savanoriškų veiklų priartino prie skaudžiausių visuomenės bėdų: skurdo, patyčių, neatsakingo elgesio, trukdančio žmogui integruotis į visuomenę, emigracijos, užkampio sindromų, smurto šeimoje ir pavojų keliaujant. Tos problemos nemažėja, bet auga ir būtini rimti politiniai sprendimai. Neviltį kelia pavojingo įvykio vietos suradimo trukmė. Kaip jau buvo minėta, pagalbos artimui veikla vienaip ar kitaip buvo ir yra susijus su politika. Žengimas pilna koja link jos- tai tik priemonė pasiekti dar geresnių rezultatų, ypatingai gaivinant kaimų bei užmiesčio vietovių gyvenimą,kuris kuo toliau, tuo labiau tampa atskirties tašku tarp miesto ir kaimiškojo rajono gyvenimo standartų.

Kitas dalykas, į kurį negalime žiūrėti abejingai yra problematiškas mūsų švietimas, patyręs daug reikalingų ir nereikalingų reformų,kuriose, kaip bebūtų gaila,mažai mokinio interesų ir jo labui skirtų veiksmų.

Susijusi tema:

Mindaugas Jonušas: Kampanija „Padėti ne gėda”

Galiausiai liūdna ir dėl to, kad smurto ir patyčių prevencijos srityse štilis – ir vėl nieko nevyksta, žmonių dingstamumo problema nepažabota, o patyčios tampa kone gyvenimo norma.Galiausiai būtina spręsti ir žmonių turinčiu specialiuosius poreikius problemas.

Mindaugo Jonušo nuomone, piktintis negerovėmis, klausant televizijos laidų per maža. Reikalinga aktyvi veikla ir į ją jungtis turėtų, kuo daugiau žmonių ir įnešti savo indėlį pagal sugebėjimus ir galimybes. Ir gal nereikėtų reikšti snobiško pasipiktinimo: „Kas jis toks?, Kodėl nerimsta? Kaip drįsta neleisti garbingam elitui snūduriuoti