infa.lt

Daugelio savo kartų eigoje amišai tuokiasi tik su bendratikiais. Amišų šeimos išlieka daugiavaikėmis, bendruomenės gyventojų skaičius greitai auga. | GETTY IMAGES

Atsiskyrusios protestantų bendruomenės atstovai – amišai – gyvena ilgiau ir sensta žymiai lėčiau dėka vieno geno mutacijos, pranešė amerikiečių mokslininkai.

Daugelis amišų bendruomenės narių – paprasto gyvenimo kaime šalininkų – turi genų mutaciją, kuri lėtina senėjimo procesą ir prailgina jų gyvenimą vidutiniškai 10 metų. Prie tokios išvados priėjo mokslininkai iš amerikiečių Šiaurės-Vakarų universiteto Ilinojaus valstijoje.

Ši reta geno SERPINE1 mutacija gina jos šeimininkus nuo 2 tipo diabeto, kurio rizika auga su amžiumi.

Mokslininkai tikisi, jog šis atradimas padės daugiau sužinoti apie tai, kaip vyksta senėjimo procesai ląstelių lygmenyje, ir sukurti preparatus, suteikiančius galimybę pailginti kitų žmonių gyvenimą.

Naudinga mutacija

Pas daugelį amišų bendruomenės narių aptikta geno mutacija daro įtaką baltymui – plazminogeno aktyvatoriaus inhibitoriui 1 (PAI-1), kuris anksčiau buvo žinomas, pirmiausiai, kaip vienas iš faktorių, įtakojančių kraujo krešėjimą.

Kaip paaiškėjo, pas kas ketvirtą amišų bendruomenės atstovą, geno SERPINE1 mutacija įtakoja mažesnį baltymo PAI-1 kiekį kraujyje. Mokslininkai jau ir anksčiau darė prielaidą, jog PAI-1 turi ir kitų funkcijų, neskaitant kraujo krešėjimo kontroliavimo.

Kardiologas iš Šiaurės-Vakarų universiteto Duglas Voganas sako, jog „šalutinis“ PAI-1 baltymo poveikis buvo atrastas eksperimento su pelėmis metu. Graužikai, kurių kraujyje buvo daugiau šio baltymo, seno ir mirė nuo širdies-kraujagyslių sistemos problemų pakankamai jauname amžiuje. Tuo tarpu, kai pelės turinčios žemą PAI-1 baltymo kiekį kraujyje gyveno ilgiau.

Pasak mokslininko, šis baltymo kiekio ir senėjimo tarpusavio ryšys tinka ir žmogui. Žmonės, kurių kraujyje yra daugiau PAI-1, dažniau serga 2 tipo diabetu, dažniau turi problemų su medžiagų apykaita, ir jie miršta jaunesni, kaip taisyklė, nuo širdies-kraujagyslių sistemos ligų.

Mokslininkai dar 1991 metais pastebėjo, jog daugelis amišų bendruomenės narių turi žemą PAI-1 baltymo lygmenį kraujyje. Prieš dvejus metus tyrėjai iš Šiaurės-Vakarų universiteto nutarė išsiaiškinti su kuo tai susiję ir prie kokių veda pasekmių. Tyrime dalyvavo 177 amišų bendruomenės atstovai, gyvenantys Indianos valstijos kaimo vietovėje.

Viskas susiveda į gyvenimo būdą?

Amišai – protestantų (anabaptistų) judėjimas – Jokūbo Amano (Jakob Ammann) pasekėjai. Judėjimas kilo 1693 metais Šveicarijoje. Amišų tikėjimas grįstas griežtu, beveik pažodiniu Biblijos aiškinimu.

Amišų gyvenimas išsiskiria paprastumu: pagrindinai jie gyvena kaimuose, verčiasi žemės ūkiu, dėvi pakankamai paprastus drabužius ir atsisako naudoti šiuolaikines technologijas.

Amišų skaičius siekia virš 200 000 žmonių, pagal etninę sudėti tai pagrindinai elzasiečiai – maždaug 200 įkūrėjų, emigravusių iš Europos į Šiaurės Ameriką 17-18 amžiuje palikuonys. Šiuo metu dauguma amišų gyvena JAV ir Kanadoje.

Daugelio savo kartų eigoje amišai tuokiasi tik su bendratikiais. Amišų šeimos išlieka daugiavaikėmis, bendruomenės gyventojų skaičius greitai auga: esant dideliam gimstamumui bendruomenėje labai žemas kūdikių mirtingumas.

Pasak mokslininkų, nežiūrint į pakankamai atsiskyrėlišką amišų gyvenimą, dirbti su jais atliekant tyrimus buvo lengva.

„Kai kurie jaunuoliai, kai mes ėmėme pas juos kraują analizei, prarasdavo sąmonę, kadangi daugeliui iš jų niekada nebuvo darytos injekcijos“, – pasakė Doglas Voganas laikraščiui New York Times.

„Šie žmonės gyvena taip, kaip gyveno jų protėviai 18-ame amžiuje, ir beveik nesinaudoja šiuolaikinės medicinos pasiekimais. Tačiau jie buvo labai mandagūs, atidūs ir palankūs“, – pažymi mokslininkas.

Tai, ką pavyko atrasti Voganui ir jo tyrėjų komandai, nustebino mokslininkus.

Tie iš amišų, pas kuriuos buvo geno mutacija, vidutiniškai gyveno iki 85 metų – tai yra 10 metų ilgiau, nei jų bendruomenės draugai, neturintys šios mutacijos. Taip pat jų tarpe neatsirado nė vieno sergančio 2 tipo diabetu. Tuo tarpu tarp amišų, neturinčių šios mutacijos, sergamumas diabetu siekė 7%.

Kaip išaiškėjo, pas geno mutacijos savininkus insulino lygmuo buvo 28% žemesnis, nei pas tuos bendruomenės kaimynus, kurie neturėjo SERPINE1 geno mutacijos.

„Tai įspūdingas rodiklis to, jog ši geno mutacija faktiškai apsaugo nuo amžiaus pakitimų vykstančių su medžiagų apykaita“, – sako Voganas.

Taip pat mokslininkai išaiškino, jog genų mutacijų savininkų telomeros (chromosomų galinės dalys – antgaliai) buvo vidutiniškai 10% ilgesnės, nei likusių amišų telomeros. Būtent telomerų ilgis ir apsprendžia žmogaus biologinį amžių: ląstelė nustoja dalintis tuo momentu, kai nors vienos telomeros ilgis pasiekia ribinį trumpą ilgį.

Baltymo PAI-1 veikimo mechanizmas senėjimo procesui kol kas nėra aiškus, tačiau tyrėjai įsitikinę, jog galima kalbėti apie tiesioginę žemo PAI-1 lygmens kraujyje priklausomybę su senėjimo proceso sulėtėjimu.

Kas toliau

Tyrėjai jau dirba kurdami preparatą, kuris darys organizmui poveikį, tolygų mutavusio geno veikimo efektui. Kaip tikisi mokslininkai, jų darbas padės prailginti žmonėms gyvenimą ir susidoroti su daugeliu ligų, tame tarpe cukriniu diabetu ir Alzheimerio liga.

Tyrėjų komanda iš Tochoku Universiteto (Japonija) jau pravedė testus preparato, kuris sumažina baltymo PAI-1 lygį organizme. Voganas ir jo komanda taip pat pasiryžę siekti leidimo atlikti savo preparato, turinčio analogišką poveikį testus JAV.

Kaip pažymi mokslininkai, jie nestato tikslo pilnai „išvaduoti“ savo pacientų nuo baltymo PAI-1, kadangi jis atlieka svarbų vaidmenį kraujo krešėjimo procese. Pilnas baltymo PAI-1 išnykimas kraujyje veda prie susirgimo, panašaus į hemofiliją.

Praėjusiais metais Voganas ir jo kolegos pristatė tyrimą, kurio išvadose sakoma, jog amišų bendruomenės atstovai mažiau linkę į susirgimą astma. Pasak mokslininkų prielaidos, reikalas tame, jog pas amišus nuo vaikystės formuojasi labiau atspari imuninė sistema.

Į amišų, kurie gyvena kaimuose namus, kartu su dulkėmis patenka įvairūs mikrobai nuo gyvulių – šios bakterijos padeda vaikams įgyti atsparumą astmai. Tokio atsparumo prieš susirgimą astma nėra pas miesto gyventojus, išaugusius „steriliomis“ sąlygomis.

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę SMS ar kitu Jums patogiu būdu