infa.lt

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui

Dėl Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo principų.

Mes sutinkame su 2017 m. rugsėjo 26 d. LR Seime Lenkijos Seimo maršalkos M. Kuchcinski suformuluotais trimis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo principais, bet norime tartis dėl ketvirtojo – solidarumo tarp abiejų valstybių bei vienodų teisių lenkų bendrijos Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje. Tai ir toliau gali būti sėkmingai derinama pagal 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos sutartį, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės aktą, Lietuvos ir Lenkijos Konstitucijas bei įstatymus. Lietuvos lenkai Lietuvoje turi geriausias sąlygas pasaulyje (už Lenkijos ribų) dėl nuosavybės, kultūros, švietimo, kalbos ir viešosios erdvės. Palyginus su kitomis Lietuvos tautinėmis bendrijomis ir net pačiais lietuviais jie kartais yra net privilegijuotoje padėtyje.

Apgailestaujame, kad Lenkijos Seimo Ryšių su užsienio lenkais komiteto pirmininkė Ana Šmit-Radzevič (Anna Schmidt-Radziewicz) tris dienas vizitavus Lietuvą keliasdešimčiai Lenkijos parlamentarų pateikė nepagrįstus ir neadekvačius vertinimus: ji pabrėžė „Vilniaus krašto lenkų statuso svarbą Lenkijos valdžiai, užtikrindama, kad nebus toleruojamas Lietuvos valdžios diskriminacinis elgesys lenkų visuomenės atžvilgiu […] Tautinės mažumos, tarp jų ir lietuvių, Lenkijos teritorijoje gali džiaugtis pilnomis teisėmis“. (plg.kresy.pl,2017-09-18): iš 15 lietuviškų mokyklų Seinų krašte liko 3, Berznyke, Seinuose pastatyti iš lietuvių pasityčiojantys paminklai, į daugkartinį lietuvių prašymą leisti Seinuose gatvę pavadinti Vyskupo Baranausko vardu, atsakyta neigiamai. Kasmet Lenkijoje lietuvių sumažėja bent procentu.

Lietuva gerbia Lenkijos teritorijos vientisumą ir primygtinai prieš lenkų valią nereikalauja buvusiose baltų žemėse ir Mažojoje Lietuvoje iki Gdansko, Olštyno ir Baltstogės grąžinti autentiškus vietovardžių pavadinimus, nereikalauja kompensacijos už 1919-1939 m. rytų Lietuvos okupaciją, nutautinimą, teritorijos praradimą, tūkstančių lietuvių kančias ir mirtį.

Nereikalauja net atsiprašymo. Ar Lenkija pamiršo, kad Lietuva II pasaulinio karo pradžioje, nekreipdama dėmesio į 1938 m. ultimatumą, priglaudė apie 150 tūkstančių lenkų pabėgėlių, tame tarpe apie 18 tūkst. kariškių, kurie išvengė Katynės likimo? Bet už ištiestą pagalbos ranką ir neutralią politiką Lenkija Lietuvai niekuomet nepadėkojo.

Metas ir Lenkijai gerbti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą, nedalomumą ir nesikišti į jos vidaus reikalus: neremti Lietuvai nelojalių organizacijų bei asmenų, „nepirkti“ vaikų į lenkiškas mokyklas, nedalinti lenko kortos, nesikėsinti į Lietuvos kultūros paveldą-vietovardžius, asmenvardžius ir tokiu būdu negaivinti okupacijos padarinių, bet nuoširdžiai stengtis pagerinti tarpusavio santykius.

Konferencija rytų Lietuvos okupacijos 97-mečiui ir grįžimo 78 –mečiui paminėti

Pirmininkas hab. dr. Kazimieras Garšva

2017-10-09

a.d.1665, Vilnius-10, LT-07006