infa.lt

Ekonomika ne pseudo mokslas, tiesiog ja neteisingai naudojamasi

24 lapkričio
01:01 2017

paveikslėlis

Finansinės krizės, ištikusios per pastaruosius 20 metų, o taip pat nesugebėjimas jas numatyti ištuštino ne tik pasaulinę ekonomiką. 2000 metų dotcom bubulas , energetinės kompanijos Enron bankrotas ir 2008 metų finansinė krizė privedė prie to, jog žmonės prarado pasitikėjimą ekonomikos mokslu, rašo latimes.com portalas

Bet visos šios krizės ir skandalai nereiškia, jog ekonomika negalima pasitikėti. Didžioji įvykių dalis atsitiko todėl, kad žmonės nesirėmė gauta anksčiau ekonomikos patirtimi.

Gyventojai rinko ir toliau renka ne tuos žmones, kurie turėtų atstovauti jų interesus. Pavyzdžiui, daugelis mano, jog turtingi žmonės teisėtai gali būti laikomi finansiniais ekspertais. Tačiau įsivaizdavimas apie „verslo ryklius“ nepagrįstas moksliškai, atitrūkęs nuo realybės ir iš esmės klaidingas. Asmeninio turto sukaupimas nėra tolygus ekonominio augimo sukūrimui ir palaikymui šalyje. Dažnai už savo turtą žmogus turi būti dėkingas sėkmei.

Dar daugiau, populiarios prognozės skirtos vertybinių popierių rinkoje ir ekonomikos ateityje vyksiantiems pasikeitimams, nors bet kuris geras ekonomistas sutiks su tuo, jog patys įmantriausi modeliai ne ką geresni už intuiciją. Kreditų reitingų agentūros ir brangiai apmokami guru aktyviai parduoda patikliems žmonėms informaciją, kuri turi nedidelę vertę arba yra visai nenaudinga.

Politikai retai kreipiasi į ekonomiką, kai priima sprendimus ar kuria naujus įstatymus. Priimamiems globalaus masto sprendimams mokslas daro tokią nežymią įtaką, kad tai gąsdina. Tie, kas numato ekonomikos vystymosi kursą, kaip taisyklė silpnai arba visai nesusiję su ekonomikos mokslu.

Ir ši problema aktuali ne tik Amerikai. Eurozonos šalių finansų ministrų Taryboje – Eurogrupėje – nėra vedančiųjų mokslininkų. Eurogrupės pirmininkas Jeroen Dijsselbloem tvirtino, jog gavo ekonomikos magistro laipsnį Airijos nacionaliniame universitete, tačiau vėliau jam teko atsisakyti šių savo žodžių, nes šis pareiškimas pasirodė esąs melas.

Buvęs Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis savo politinę karjerą parėmė tuo, jog buvo laikomas vienu iš geriausių ekonomikos profesorių. Tačiau išstudijavus mokslines duomenų bazes paaiškėjo, jog 40 gerbiamu mokslinių ekonomikos žurnalų Varoufakis publikavo vos vieną mokslinį straipsnį.

Amerikiečių vyriausybė didesne dalimi yra susipažinusi su ekonomikos žiniomis: JAV Federalinė Rezervų Sistema nusamdė keletą šimtų žmonių su ekonominiu išsilavinimu, ir politikai kartais atkreipia dėmesį į tai, ką jie sako. Ir vizgi, mokslas dažnai ignoruojamas. Daugkartinių nekilnojamojo turto rinkos burbulų iš dalies pavyktų išvengti, jei būtų prisilaikoma standartinių ekonomikos principų, specialistai dažniau atsižvelgtų į paskaičiavimus ir dažniau kreiptų dėmesį į praeities patirtį.

Iš tiesų, į ekonomikos mokslą nekreipiama dėmesio, tačiau ir pačiame moksle egzistuoja problemos, griaunančios jo efektyvumą.

Mokslo įrodymai ekonomikoje būna įvairių formų – teoriniai modeliai ir simuliacija, stebėjimo ir vertinimo duomenys, eksperimentiniai tyrimai. Ne visos formos išlaiko vienodą tikslumą.

Bandomieji duomenys dažnai gaunami ne iš eksperimentų, o iš kitos rūšies šaltinių – iš surinktos informacijos tyrimų ir analizės. METRICS centras išstudijavo 6700 tyrimų 159 temomis. Išaiškėjo, jog daugelis darbų neobjektyvūs. Pavyzdžiui, žmogaus gyvybės kaina (Šis ekonominis rodiklis apibrėžia, kiek pinigų žmonės pasirengę sumokėti, kad sumažintų mirties riziką) užkelta 8 kartus. Vidutiniškai rodikliai viršijami 2 kart, o trečdalyje tyrimų – 4 kartus.

Dauguma tyrimų naudojasi ribotais duomenimis. Kukliais paskaičiavimais, ekonomistų galimybės tiksliai nustatyti ryšį duomenyse, jei toks yra, lygios 18 procentų. Esant tokiam žemam prognozės tikslumui tyrėjai gali nepastebėti tikrojo ryšio. Jie gali paskelbti apie nesamo ryšio egzistavimą – juos paves neobjektyvumas.

Kai kuriems tyrimams specialistai renka daugiau duomenų nei sugeba išanalizuoti, ir tai savaime tampa problema. Didžioji šios informacijos dalis klaidinga, ir netikslumus sudėtinga ištaisyti. Neretai rezultatai kruopščiai išrenkami, jie padidinami. Daugelis kompanijų investuoja į „didelius duomenis“, nekreipdamos dėmesio į duomenų netikslumą.

Laimei, ekonomistai vis aktyviau remiasi eksperimentiniais metodais turinčiais didesnį rezultatų tapatumą. Pasak vieno vertinimo, dviejų trečdalių eksperimentinių tyrimų rezultatai pasitvirtino, kai juos pakartojo kiti specialistai.

Dar daugiau, kai kurie ekonomikos žurnalai šiandien diegia standartus, skirtus padidinti rezultatų sutapimą ir tyrimų skaidrumą. Šiems leidiniams būtina, kad tyrėjai dalintųsi visais darbo standartais, pradine informacija, programine įranga ir duomenimis.

Nežiūrint į tai, kad ekonomika neužtarnautai kritikuojama, šiuo mokslu galima pasitikėti ir juo remtis.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 114

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Laukiu ŠS šulo fantomaso rašinėlio šia tema....

Gal tai karo uz demokratija viena is priežasčių?...

Rusija, net linkėdama blogo Lietuvai (o tai netiesa), neturėtų daryti nieko. Mes patys tarpusavyje gerkles...

Tai mes bet kuriuo atveju ten liksim :) Klausimas tik kokio dydžio šukės bus ir...

Niekas nenori mirti...

Vakarai nurodo Kiniją ir Rusiją kaip savo strateginius priešininkus, tačiau ekonominiai Vakarų rodikliai kur kas...

Išpuoselėtas šunsknukis, už jo interesus mėsai tinka bet kokio amžiaus....