infa.lt

Nors deklaruojamas esminis naujojo Darbo kodekso tikslas (pasak valdančiųjų) buvo įnešti lankstumo į darbo santykius, tačiau jau pirmieji monitoringo duomenys leidžia teigti, kad darbdaviai ėmė dažniau naudotis galimybe atleisti darbuotojus nesant jų kaltės. Tai yra be priežasties. Socialdemokratai kalba apie teisingą kryptį.

Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos pranešimas: pirmieji Darbo kodekso monitoringo rezultatai – einame teisinga kryptimi

Neseniai Lietuvoje dirbusių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų teigiamam mūsų šalies ekonomikos augimo ir fiskalinės politikos vertinimui nemažą įtaką padarė ir daug diskusijų sukėlęs naujo Darbo kodekso įsigaliojimas.

Buvusi Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė žadėjo, kad priėmus naują įstatymą bus vykdomas poveikio darbo rinkai monitoringas. Pirmieji jo rezultatai jau leidžia suvokti privalumus ir trūkumus, kuriuos ateityje bus galima šalinti.

Seimo LSDD frakcijos narė Irena Šiaulienė pastebi, jog TVF įvertino valstybės pastangas.

„Ekspertų vertinimu, Darbo kodeksas sustiprino palankią Lietuvos verslo aplinką, jo priėmimas tapo dideliu žingsniu į priekį modernizuojant darbo santykius. Ir buvusios Vyriausybės nariai, ir dabartiniai valdantieji, o taip pat ir TVF ekspertai vieningai sutaria, jog atsiskleidę Darbo kodekso trūkumai turėtų būti nagrinėjami ateityje, sukaupus daugiau informacijos, kaip naujosios nuostatos veikia praktikoje. Trūkumus galėsime pašalinti“, – sako Seimo narė I. Šiaulienė.

Pasak Seimo LSDD frakcijos nario A. Butkevičiaus, nuo naujo Darbo kodekso įsigaliojimo praėjo nedaug laiko, bet darbo rinkoje atsirado daugiau lankstumo, vyksta didesnė rotacija.

„Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2017 m. III ketvirčio pabaigoje atleistų darbuotojų skaičius sumažėjo 5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. (atitinkamai 178862 ir 169574 atleistieji).

Tačiau darbdavio iniciatyva atleistų darbuotojų be darbuotojo kaltės šiek tiek padidėjo: per 2017 m. III ketv. 1448 ir 1287 tuo pačiu laikotarpiu 2016 m.“, – sako parlamentaras A. Butkevičius.

Per 2017 m. III ketvirtį darbuotojų, gaunančių minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), skaičius sumažėjo: 2016 m. liepą jų buvo 268982, o  2017 m. liepą – 207251. 2016 m. rugpjūčio mėn. –  240515 m., o 2017 m. rugpjūtį – 178034 m. Taip pat sumažėjo MMA ir mažesnių pajamų gaunančių asmenų procentas: 2016 m. rugpjūčio mėn. – 22 proc., o 2017 m. rugpjūčio mėn. – 16,2 proc.

„Darbdaviai turi suprasti, kad MMA turi būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, tą nuolat primena Valstybinė darbo inspekcija. Tačiau turime viešai kalbėti ir apie trūkumus, kad darbuotojai nenukentėtų. Pasitaikė atvejų, kai darbdaviai bandė neišmokėti visos numatytos išeitinės kompensacijos, motyvuodami tuo, kad įmonėje sunki finansinė padėtis. Tie darbuotojai, kurie kreipėsi į Darbo ginčų komisiją šiuo klausimu, laimėjo ginčus. Tačiau yra ir tokių, kurie dėl nuogąstavimų, ar dėl savo teisių nežinojimo nesikreipia į komisiją ir nukenčia, todėl raginame darbuotojus ginti savo teises, kreipiantis į Darbo ginčų komisiją“, – sako parlamentaras A. Butkevičius.

Seimo LSDD frakcijos nariai atkreipia dėmesį, kad, kaip rodo praktika, darbuotojai dėl informacijos trūkumo nesinaudoja Darbo kodekso suteiktomis teisėmis, per mažai domisi šiais klausimais, todėl didesnį vaidmenį aiškinant darbuotojams jų teises turėtų atlikti Lietuvos profsąjungos, visuomenines organizacijos ir Vyriausybė.