infa.lt

Normalumui išnykstant (2-a dalis)

05 lapkričio
01:01 2017

Gaiva Paprastojitęsinys, pirma dalis čia

Normalumas kinta kartu su kintančia realybe, kas būtų gal ir nieko tokio, jei tuo pačiu nemažėtų tos sąvokos dengiama teritorija.

Mano karta jau gimė į technikos ir industrijos normalumą, beveik kiekvieno mūsų tėvai buvo kokios nors rūšies inžinieriai… ir mes jau be pagalbos iš praeities nebegalime įsivaizduoti, kad technika atėjo ir sugriovė, sumažino, paslinko tada buvusį netechninį normalumą… O tie laikai nebuvo seniai: XX a. viduryje M.Heidegeris daug apie tai kalbėjo (tik mažai kas klausė, o ir prieš vėją pūsti sunku). „Technika jau seniai nėra žmogaus įrankis ir su įrankiu ji jau neturi nieko bendra.

Žmonija neranda būdo, nesuranda savyje verto atsako, kurį būtų galima priešpastatyti technikos esmei.“ – aha, štai, jis nori sukurti antžmogį! – iš karto šaukė jo priešai, o jų jis turėjo daug, ypač po Antro Pasaulinio karo. Ir jie labai būtų norėję filosofą pažymėti visiems laikams, išbraukti ir pamiršti… Nes technikos reikėjo, norėjosi, jos gaminimas nešė pelną, ji pati, pagaminta, nešė pelną, skatino vartojimą, naikino (rankų) darbo etiką, naikino žmogų- darbininką.

O M.Heidegeris manė, jog naciai ir bolševikai, bent jau teoriškai, norėjo suformuoti naują žmogų, kad jis būtų bent jau lygus technikai, jei jau ne jos valdovas. Ir, jog todėl, matomai, jie tokie prakeikti ir liko, kad niekas daugiau nedrįstų bandyti.

„Technika yra vis labiau visaapimanti ir veikia ne tik be žmogaus įsikišimo, bet ir iš viso be žmogaus. Ji palietė ir žmonių tarpusavio santykius į tiktai techninius – toks technikos vykdomas žmonijos šaknų rovimas yra pabaiga visko, kas žmogiška. Nes iki šiol progresas ėjo iš žmonių, turinčių namus, gyvenančių pagal tradicijas… Literatūra, pavyzdžiui, šiais laikais jau yra daugiausiai išvarytųjų, benamių, emigrantų – vidinių ar išorinių – reikalas. Vadinasi destruktyvi. Technika perėmė viską jau tiek, kad nei filosofija, nei nesantis dievas, niekas jau mūsų neišgelbės – ji perėjo jau į struktūrinį lygį.“ (M.Heidegeris)

O mums šita situacija kaip ir normali, mes joje nieko ypatingai blogo ar keisto nematome – mes prieš ją jau ne kariai.

Mūsų pasaulio griūtis ir didžiulio normalumo gabalo praradimas įvyko, savo ruožtu, kai viską užliejo ekonomika ir tapo svarbiausiu svertu, tikslu, priežastimi ir prasme. Tada mes jau M.Heidegeriui pritariame, jog „pasaulis be žmogaus būti negali. Pasaulis pasireiškia per žmogų, per žmogaus suvokimą. Vadinasi, technika užvaldžiusi žmogaus esmę tvarkosi pasaulyje per žmogų, kaip jai reikia…“ Ekonomika tai daro per pinigus… Kai žmogiškumas pasaulyje, pavyzdžiui, tvarkytųsi per poeziją, jei žmogus ją dar mylėtų ir negalėtų būti be poezijos, kaip negali be technikos ar be pinigų. Nes filosofas manė, jog „iš kultūringos Europos išėjęs kapitalas, pirmiausia ėmėsi kurti techniką ir ekonominius/piniginius santykius, nepasivarginęs kurti civilizacijos… Tada tie piniginiai dalykai grįžta į Europą ir pribaigia ten ir žmogiškumą, ir netgi techninio žmogaus jau tik likučiai telieka. Nes techninis žmogus dar gamino, o ekonominis jau tik vartoja“…

O. Spengleris, R. Musilis irgi rašė apie poetinio žmogaus perėjimą į techninį – rašė apie veikimą, bet be žmogiškos prasmės, techninį, robotizuotą… O ekonominis žmogus jau ir tinginys, jis mieliausiai gyvena nieko neveikdamas, tik parduodamas, spekuliuodamas. Taip pereinama iš protingo žmogaus į gudrų ir suktą. Amerikiečiai įklimpę mąstyme, kuris propagandiiškai aukština techninį operavimą ir manipuliavimą, tuo užkirsdami kelią šiuolaikinės techninės esmės apmąstymui – jų mąstymas vadintinas programiniu – pozityvistiniu.

1957 m. Freiburgo universiteto metinių proga M.Heidegeris skaitė paskaitą „Tapatumo dėsnis“ – paskutinį kartą bandė keliais mąstymo žingsniais parodyti, jog technikos amžiaus žmogui, suvokusiam kur glūdi šiuolaikinės technikos esmė, atsivers galimybė patirti kitokį santykį su ja: „Mano mąstymas yra neatskiriamas nuo Holderino poezijos, nes ji rodo ateitin, laukia dievo.“… Tik tame kontekste dievas, kurio laukiama, mums – dievas, o tada, kažkada, buvo tiesiog žmogus – dar viena prarasta sumažėjusio normalumo teritorija, nes dabar žmogumi vadiname tik mažą kažkada buvusio žmogaus nuoplaišą. – „Technika kultūrą nuvedė nuo visų visuotinumo visame kame į kiekvienos tautos esmės ieškojimą, ieškojimą tautų praeities, paskirties, užduoties… Mokslinis techninis požiūris suskaldė pasaulį į šalis, tautas, mokslą į sritis, žmonių užsiėmimą į profesijas…

Europą gali išgelbėti tik europinė tradicija, o ne kokie ten Dzen budizmai. Nes kiniečiai, pavyzdžiui, peršoko ir per techninės, ne tik per civilizacijos kūrimą, ir nuėjo tiesiai į ekonomiką (ir, panašu, gamina tik pardavimui) – arba jie vėliausiai pradėjo formuotis, todėl tokie gyvybingi. Nes kuo primityvesni, tuo gyvybingesni – gamta neskatina nei kultūros, nei civilizacijos, ji tik teikia gyvybę. Ir labai prastas ženklas, jog skaityti Iliadą ar Odisėją, Šekspyrą ar Servantesą mums jau per daug žodžių, pernelyg sudėtinga, neturime tam kantrybės, gaila laiko ir, svarbiausia, nebematome tokio skaitymo svarbos… O štai kokį ten ketureilį kiniečių poezijos tradicijoje, ar haiku, tai dar ir perskaitom, ir gili mintis mums pasirodo… Ir Emily Dikinson poezija į madą atėjo dėl tos pačios priežasties – užkabina naujumu, netikėtu kontrastu ar prasminiu posūkiu – ir laisvas, gali užsiimti toliau kuo tau reikia – esi jau kultūringas…

Kas irgi įdomu, Europoje dejuojama, jog visiškai išėjo iš mados senų gražių kokybiškų meniškų daiktų kolekcionavimas, pirkimas – ne tik aristokratijos palikimo likučiai nebejaudina, netgi arčiau esanti turtinga buržuazinė kultūrinė praeitis irgi nebeaktuali. Dabar madoj jau tik techninis, industrinis paveldas, lempos iš fabrikų, kokios ten taburetės – trikojai iš dirbtuvių – lyg dabartinį jaunimą stebintų vien jau jų medžiagiškumas – metalas, masyvus medis, sraigtai, veržlės – tai, kas mano kartai buvo kasdienybė, jiems, prie ekranėlių ir telefonų augantiems, virtualioje realybėje didžiają laiko dalį mirkstantiems, jau yra praeities dalis, ir dar daugiau, – jų žvilgsnis į praeitį tiktai tiek giliai ir prasiskverbia.

(laukite tęsinio)

Gaiva Paprastoji

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 188

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Gal tai karo uz demokratija viena is priežasčių?...

Rusija, net linkėdama blogo Lietuvai (o tai netiesa), neturėtų daryti nieko. Mes patys tarpusavyje gerkles...

Tai mes bet kuriuo atveju ten liksim :) Klausimas tik kokio dydžio šukės bus ir...

Niekas nenori mirti...

Vakarai nurodo Kiniją ir Rusiją kaip savo strateginius priešininkus, tačiau ekonominiai Vakarų rodikliai kur kas...

Išpuoselėtas šunsknukis, už jo interesus mėsai tinka bet kokio amžiaus....

Ateis laikas ir mes turėsime kompensuoti Rusijai tuos mažvaikių sprendimus. Tik jų pėdsakai bus ataušę....